Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kamilei Jasionytei, Andželai Višumirskajai, Irenai Mialdunienei, Donatai Jusaitei ir Robertai Armonaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-26-269/2016 (toliau-byla), kurioje

A.A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini). Rokiškio rajone, gyvenamąją vietą deklaruojančiam ir gyvenančiam Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, ūkininkas, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, senatvės pensininkas, du kartus teistas: 1) įsiteisėjusiu 2015-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 223 str. 1 d. 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda; 2) 2015-09-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 5 d. 187 str. 2 d., šio ir 2015-05-29 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus, laisvės atėmimu 3 metams ir 20 MGL (753,20 eurų bauda. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjo);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. K. (toliau-kaltinamasis) žiauriai elgėsi su gyvūnais, jeigu dėl to gyvūnai žuvo bei buvo suluošinti, o tai pat, juos kankino, o būtent:

jis laikotarpyje nuo 2010-12-23 iki 2013-03-28 ūkininkaudamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 4 str. 2 d. 2, 15, 17 ir 24 p., 6 str., 7 str. 1 d., 20 str. 2 d. 1 ir 2 p. reikalavimus, įpareigojančius suteikti veterinarinę pagalbą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnus laikyti jų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkamomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, pakankamai šerti ir girdyti gyvūnus, neatlikti veiksmų, sukeliančių gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose numatytus avėjus, kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, atskirų rūšių gyvūnus registruoti ir ženklinti pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, laikytis LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, ir Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 14 str. 1 ir 6 d., 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimus, įpareigojančius veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius, veterinarinės kontrolės subjektus šalutinius gyvūninius produktus teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti patiems arba atiduoti veterinarinės kontrolės subjektams, privalomai registruoti visų ūkinių gyvūnų laikymo vietas, privalomai apskaityti ir ženklinti jose esančius galvijus, kiaules, avis ožkas, arklius, nustatyta tvarka pildyti laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daryti įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsakyti už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą, žiauriai elgėsi su gyvūnais - fermoje, esančioje Vilniaus r., Nemenčinės sen., Puodžiūnų km., auginamais arkliais, t.y. nesuteikė jiems pakankamo šėrimo, girdimo, reikiamos priežiūros, būtinos veterinarinės pagalbos, juos laikė neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis, dėl ko gyvūnai - 140 arklių buvo kankinami, iš jų 21 arklys žuvo, 119 arklių buvo paimti iš A.A. K. ūkio 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nustatyta tvarka nepildė laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo, nedarė įrašų kompiuterinėje laikmenoje, neteikė informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį (t. 3, b.l. 1960-194, t. 5, b.l. 119-123).

K. A. A. K. (toliau-kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad kažkur prieš porą metų į jo sodybą, esančią Miškinių kaime, Vilniaus rajone, atvyko veterinarijos specialistė R. B. su tikslu patikrinti ūkyje auginamus arklius. Ji paliko kvietimą atvykti į veterinarijos tarnybą, esančią Siesikų gatvėje, Vilniuje. Jis nurodytu laiku atvyko į veterinarijos tarnybą. R. B. tada pareiškė, kad jis turi tik apie 50 arklių. Išduoti pažymos apie tai, kad bandoje yra 130 arklių, ji negali. Ūkis neatitinka Europos keliamų reikalavimų. Ūkyje tuo metu buvo deklaruota 130 arklių. Jis kartu su komisija nuvyko į ūkį, ir ūkyje buvo suskaičiuota 140 arklių. Nors arklių skaičius ir atitiko, tačiau vis tiek nebuvo išduota pažyma. Po to, jis kreipėsi su skundu į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Veterinarinė tarnyba jokių priemonių nesiėmė. Po šio skundo padavimo prasidėjo konfliktai su veterinarijos darbuotojais ir ūkis buvo pastoviai tikrinamas. Veterinarijos pareigūnai, o tiksliau S. M., surado kaimynę O. D., kuri gyvena kažkur apie 1 km nuo sodybos. S. M. prašymu ji pranešdavo išgalvotus dalykus apie jo galimus įstatymų pažeidimus, kurie buvo fiksuojami veterinarijos tarnybos žurnale. Remiantis šiais pranešimais, veterinarijos darbuotojams buvo pagrindas tikrinti ūkį. 2013 metų pradžioje prasidėjo totalinis ūkio puolimas, prasidėjo nuolatinės patikros. O. D. nuolat pranešdavo apie nebūtus ūkio pažeidimus. Prieš pat paskutinį patikrinimą 2013-03-15 pagal O. D. pranešimą apie tai, kad šalia ūkinio pastato yra pastebėti gulintys 4-5 negyvi arkliai. Atvyko veterinarijos tarnybos pareigūnai, tarp kurių buvo J. T. ir B. B., kurie patikrino pranešimą ir nustatė, kad arkliai iš esmės aprūpinti pašaru, turi jo lauke ir tvarte, arklių gaišenų nerado. Po šio patikrinimo buvo surašytas aktas. 2013-03-28 veterinarinės tarnybos surašytame akte visi nurodyti pažeidimai yra išgalvoti. Per tokį trumpą laikotarpį nuo 2013-03-15 iki 2013-03-28 tokie pažeidimai, kurie užfiksuoti paskutiniame akte, negalėjo atsirasti. Savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo jis nepripažįsta. Priešingai, yra pakankamai įrodymų, kad šiuos arklius žudė, žalojo ir kankino veterinarijos specialistai, nusikalstamu būdu vykdydami arklių paėmimo akciją, bei E. J. bandos likučius laikydamas sugriuvusios fermos griuvėsiuose (t. 1, b.l. 62-63, III t. b. l. 168-169).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinimu nesutinka. Nieko kaltinamajame akte nėra parašyta konkrečiai. Iki 2012 metų kovo mėnesio patikrinimo jis buvo fermos ir aklių savininkas. Pati ferma randasi ne tuo adresu, kuris nurodytas kaltinime, jo ferma yra Servidiškių kaime, Vilniaus rajone. Jis samdė veterinarą S. G. kuris visą laiką gydydavo arklius. Gaišenų būdavo ir anksčiau. S. M. pašalino konkurentus, nes padarė taip, kad gaišenos būtų superkamos tik iš jo. Darbai buvo atlikinėjami nuolat. Tą bandą jis išaugino. Šioje fermoje pradėjo užsiiminėti arklių auginimu nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų. Šėrimas buvo keliose vietose, kur jis šienaudavo, ar iš kitų paimdavo, atveždavo su priekaba. Šeriami arkliai buvo ir fermoje bei už ribų. Visus darbus pagrinde atlikinėjo patys mechanizmai. Buvo valomi šaltinis, vanduo iš statinės bėgdavo į didelį metalinį lovį. Turi sertifikatus, kad vanduo buvo tinkamas girdimui. Tarnyba-kuri atvažiuodavo, paimdavo vandens mėginius. Daugelis arklių neidavo į fermą, būdavo, miegodavo lauke. Žiemą, arkliai šalčių nebijo. Stambiųjų žemaitukų veislė nepakenčia skersvėjų. Jei net nėra pašaro, šie arkliai atsiknisa su kanopa pernykštę žolę ir valgo. 2013-03-28 buvo patikrinimas tačiau jam niekas nepasiūlė ir net neprileido dalyvauti patikrinime. Rastų arklių gaišenos ar priklausė jam nežino, jo niekas ten neprileido. Pavasariop arkliukai susilpnėja ir šie arkliukai buvo atskirti, kad lengviau būtų jiems išgyventi. S. M. suorganizavo jo arklių išvežimą ir paviešinimą. S. M. suvarė visus arklius, neatskirtus į vieną vietą. Tada seni eržilai būna pikti kurie nepakenčia konkurentų-jaunų kumeliukų, eržilas sugriebia kumeliuką už nugaros, pakelia ir sutrypia. Su nedidele darbo jėga tie arkliai buvo pašeriami, gal tik nelabai gerai. Jis atvažiuodavo su traktoriumi su kaušu, išdauždavo eketę tvenkinyje. Jam nebuvo leista dalyvauti paimant arklius. Jis matė ir girdėjo, kai S. M. liepė mušti arklius ir varyti juos į furgoną, kuris nebuvo pritaikytas arklių gabenimui. Išvežant arklius taip pat buvo išvežti ir pakinkliai ir balnai, nors teismo nutartyje jie nurodyti ne buvo. Vienas furgonas su arkliais buvo išvežtas be važtaraščio. Tai arklių veisliai laikyti buvo sudarytos normalios sąlygos. Mėšlo ten gal ir buvo. Negali nurodyti nei vieno arklio, kurį neva nukankino. Visi arkliai turėjo vardus, sertifikatus, pasus. Jo manymu atitinkamos tarnybos turėjo užfiksuoti kas tiems arkliams atsitinka. Šiuo atveju paimti mėginiai nebuvo ištirti, todėl dėl ko krito arkliai nėra žinoma. Mėginius paimti turėjo veterinarijos tarnyba. Anksčiau už arklių nepriežiūrą nebuvo baustas administracine tvarka. Turi raštus iš veterinarijos tarnybos, kad laikymo sąlygos tinkamos. Prieš patikrinimą turėjo 160 arklių ir dar kumeliukų. Vidutiniškai per metus krisdavo apie 20 arklių. Iki patikrinimo, kai arkliai krisdavo darydavo skrodimus, veterinarai apie tai darydavo įrašus. Iki patikrinimo turėjo naminių gyvūnų laikymo žurnalą. Veterinarijos tarnybai teikė informaciją prie arklių skaičių, jų būklę ir panašiai. Arkliai buvo laikomi Servydiškių kaime. Dieną jie buvo laikomi laike, ten yra užtvertas apie 500 ha plotas. Naktį arkliai būriais buvo suvaromi į fermą. Prieš tai buvo veterinarijos tarnybos patikrinimas. Tada buvo surašytas aktas, kad nėra gaišenų. Gaišenos atsirado, ne dėl jo, o dėl S. M. kaltės. Iki patikrinimo už fermos ribų gaišenos nebuvo. Fermoje galėjo būti gaišenos dėl fiziologinių priežasčių. Rastos gaišenos skrodimas nebuvo atliktas. Prašo jį išteisinti (t. 5, b.l. 107-108, 124-127).

L. S. M. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoju – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi. 2013-03-28 tarnyba gavo pranešimą apie tai, kad A. A. K. neprižiūri fermoje laikomų arklių. Arkliai gaišta, ir jis juos suveža traktoriumi, sukapoja ir šeria šunis. Dėl to buvo atliktas neplaninis Algio A. K. ūkio patikrinimas bei surašytas aktas. Šio patikrinimo metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimai, kurių visuma parodo, kad savininkas žiauriai elgėsi su gyvūnais. 2013-03-29 S. M. dalyvavo kartu su policijos pareigūnais atliekant įvykio vietos apžiūrą. Jos metu tvarte ir prie jo ganėsi daug arklių, tvarte rasta 12 arklių lavonų, priestate – 2 aklių lavonai, bei 5 arkliai buvo leisgyviai. Buvo akivaizdu, kad arkliai nugaišo iš bado, nes, apžiūrėjus visą sklypą, pašarų likučių nerasta, gyvūnai neturėjo galimybės gerti. Arklių savininkas buvo atvykęs į įvykio vietą, tačiau jokio paašikinimo nesuteikė. Arklių nugaišimo priežastis buvo aiški, todėl skrodimas arkliams neatliekamas dėl netikslingumo. Savininkas po bendravimo jokių priemonių nesiėmė: nei vandens, nei maisto arkliams neatvežė, arkliai buvo palikti tokioje pat būklėje. Apžiūrėjęs arklių lavonus S. M. kaip specialistas patvirtino, kad arkliai mirė ir nusilpo dėl bado ir nepriežiūros. Taip pat arklių lavonų laikymas tarp gyvų arklių kėlė jiems pavojų. Arklių lavonai gulėjo nuo keleto dienų iki keleto savaičių. Atliekamo patikrinimo metu A. A. K. nedalyvavo ir jam perduoti vieno iš patikrinimo akto egzempliorių nebuvo galimybės. Akto ketvirtame puslapyje buvo padarytas įrašas apie tai, kad A.A. K. sugyventinė J. atsisakė paimti aktą ir jį perduoti A. A. K.. 2013-03-29 tarnybą kreipėsi į teismą ir kitas institucijas dėl arklių laikymo sąlygų gerinimo. Žemės ūkio ministerijoje buvo priimtas sprendimas paimti Algio A. K. laikomus arklius ir juos perduoti kitam augintojui. Arklių šėrimui ir girdimui nuo 2013-03-28 rūpinosi Vilniaus savivaldybė. 2013-04-03 buvo gauta teismo nutartis, pagal kurią buvo leista paimti Algio A. K. ūkyje laikomus arklius. Dėl šio nutarties vykdymo kreipęsi į antstolę D. P.: dėl arklių paėmimo, jei kiltų problemų arklių paėmimo metu. S. M. organizavo teismo nutarties vykdymą: kreipėsi į UAB „Anakta“, kuri galėtų įvykdyti arklių pervežimą transporto priemonėmis atitinkančiomis arklių gabenimą, ir kuri galėtų įvykdyti arklių pervežimą. Buvo pasitelkti specialistai iš AB „Lietuvos žirgynas“. Po to 2013-04-05 buvo pradėtas vykdyti arklių pervežimas, arklių gabenimo procedūra. Jis dalyvavo šioje procedūroje. Šios procedūros metu arkliai buvo grupelėmis atskiriami nuo visos kaimenės, varomi į tvartą, prie kurio durų, pristūmus pervežimui skirtą automobilį, arkliai buvo suvaromi į automobilius ir išvežami. Arklių suvarymo į tvartą ir transporto priemones metu su jais buvo elgiamasi tinkamai, nepažeidžiant gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų. Arklių niekas nešaudė, jų nemušė, nes tokiu būdu suvaldyti laukinių arklių nebūtų įmanoma. Kada 2013-04-05 buvo išvežami A.A. K. arkliai, A. A. K. nedalyvavo. 2013-03-15 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta daug arklių laikymo taisyklių pažeidimų. Tai, kad arkliai turi pašaro lauke ir tvarte, nieko nereiškia, nes kaimenėje tuo metu buvo daug išliesėjusių arklių. Reiškia, kad pašaro jiems trūko pastoviai ir arkliai buvo marinami badu (I t. b. l. 41-42, III t. b. l. 58).

Papildomai liudytojas S. M. nurodė, kad 2013 metai buvo išskirtiniai. A.A. K. sugaišo arklius, kadangi nebuvo žolės, buvo žiema. A. A. K. ir anais metais tokią praktiką propaguodavo, arklių nešerdavo, jis turėdavo susirasti šieno ir vandens patys girdimui. Jokios įrangos nebuvo, tiesiog buvo kūdroje prakirsta eketė, didumo kaip žuvims gaudyti. Srūtų vanduo subėgdavo į kūdrą, ir arkliai gerdavo tą vandenį, kitokio jie tiesiog neturėjo. Tuo metu buvo tokia situacija, kad žiema užsitęsė ilgiau, nebuvo žolės, arkliai neturėjo galimybės patys susirasti maisto ir prasidėjo arklių gaišimas. Pats arklių laikytojas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pagerintas arklių laikymas ir jų būklė, nesikreipė į veterinarą, dėl sergančių arklių, nesiėmė jokių priemonių lavonams tinkamai sutvarkyti, sunaikinti. Per jo praktikos metus nuo 1988 metų, tokių atvejų Lietuvos Respublikoje nėra buvę. Visi tarnyboje gaunami pranešimai yra oficialūs, yra registruojami, yra pranešimų sistema, nemokamas telefonas. Tarnyba tyri įvardintų piliečių, tiek anoniminius pranešimus. Esmė yra ta, kad arba tas pranešimas pasiteisina arba nepasiteisina. Didelės įtakos ar pilietis prisistatė ar ne, nėra. Yra padarytos nuotraukos, pagal gautą pranešimą buvo atliktas neplaninis patikrinimas, surašytas aktas, prie akto pridėtos nuotraukos. Tų pranešimų jie gaudavo dažnokai iš žmonių, nuo kovo pradžios iki balandžio pradžios situacija keitėsi į blogąją pusę. Jeigu pirmo pranešimo metu ten dar nebuvo surasta tiek sugaišusių arklių, tai tęsiantis prastoms oro sąlygoms, jų gaišimas didėjo. Neplaninis patikrinimas atliktas kitą darbo dieną po gauto pranešimo, paprastai būna per 5 dienas nuo pranešimo gavimo. Jis dalyvavo su policijos pareigūnais atliekant įvykio vietos apžiūrą. Dar dalyvavo A. B., J. S.. Kiek vizualiai jis matė, tiek ir buvo užrašytas kiekis sugaišusių arklių. Kai buvo vykdomas arklių gabenimas lavonai augdavo tiesiog iš žemės, vieni arkliai užtrypdavo kitus, gal 15-18 buvo suskaičiuota. Arkliai gaišo iš bado, nes buvo išliesėję kurie neturėjo pašaro ir iš kur gerti. Priėjimas prie vandens buvo tik ta maža duobė. Vanduo gal ir buvo, bet buvo užšalęs. Fermoje pašarų nebuvo, likučių nerasta. Patikrinimo metu buvo atvykęs A. A. K. su dar vienu asmeniu, kuris lyg prisistatė advokatu. Patikrinimo metu jie matė A. A. K.. Jie turėjo kompetenciją paklausti, pasiaiškinti, kiekvieną kartą jie reikalavo paaiškinimo iš A. A. K., kodėl yra tokia situacija. Jokio pasiaiškinimo nebuvo gauta. Jeigu gyvuliai nugaišo, laikytojas turi pasirūpinti, iškviesti veterinarijos specialistą, padaryti skuodimą, nustatytų priežastis ir pan. Viskas priklauso nuo arklių laikytojo. Yra apibrėžiami du apibrėžimai: arklių savininkas ir laikytojas. Arklio savininkas gali gyventi Amerikoje, ir jam priklausyti arkliai, laikomi Lietuvoje. Bet visa atsakomybė, pradedant arklių ženklinimu, šėrimu, girdimu, visą atsakomybę neša laikytojas. Laikytojas turi pareigą tinkamai prižiūrėti ir organizuoti arklio lavono skrodimą. Tas numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra. Veterinarijos tarnyba negali šitoje vietoje atlikti lavono skrodimą, jeigu tai nėra surišta su ypatingai pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. A. A. K. kaimenėje buvo virš šimto arklių, kurie yra išliesėję, tik buvo dienų klausimas ar jie nugaiš. Arkliai buvo fermoje užtrypti kitų arklių. Jeigu yra planiniai patikrinimai, jie visi atliekami neįspėjus laikytojo. Išskyrus audito atvejus, kuomet yra didžiulės įmonės, prieš dvi savaites iki audito atlikimo yra išsiunčiamas pranešimas. Visais kitais atvejais, galima tikrinti laikytojo ūkį be įspėjimo. Kiekvieni metai tokiose ūkiuose yra atliekami planiniai patikrinimai ir neplaniniai patikrinimai, kai gautas pranešimas, arba, kai planinio patikrinimo metu nustatytas pažeidimas. Šiuo atveju, patikrinimą atliko ne vienas pareigūnas, skirtingi pareigūnai, visais atvejais darytos nuotraukos, juos atiduodamos teismams, kurie sprendžia perduoti laikyti gyvulius kitam laikytojui ar neperduoti. Buvo nustatyta vizualiai ir fotografuojama. Buvo surašytas įvežamų gyvūnų aktas, buvo pristatyta 108 arklius. Kur dingo kiti arkliai, turi paaiškinti A. A. K.. Apie tai, kad veterinarijos tarnybos darbuotojai galėjo pavogti arklius, tai taip nėra ir negali būti. UAB „Lietuvos žirgynas‘‘ buvo paskelbtas A.A. K. ūkio arklių nauju laikytoju ir šios bendrovės pareiga buvo perduoti arklius iš vieno laikytojo kitam laikytojui. Buvo priimta teismo nutartis dėl A.A. K. ūkio arklių perdavimo kitam laikytojui ir kreiptasi į antstolius. Buvo paskambinta antstoliams. Laikytojas pasikeitė, UAB „Lietuvos žirgynas“ tapo nauju laikytoju. Nebuvo pažeidimų, paimant arklius iš A. A. K.. Sužalojimų nebuvo. Veterinarinė tarnyba vykdė teismo nutartį dėl arklių perdavimo. A. A. K. arkliai nebuvo registruojami. Prieš atlikdami patikrinimus, veterinarijos tarnybos pareigūnai patikrina, kas duomenų bazėje yra. Ten yra informacinė visų ūkių sistema, kurios administratorius yra kaimo informacijos verslo centras. Bazė yra visų tarnybų, kurios turi teise pasinaudoti informacija. Nuo 2008 nėra registruota nei vieno arklio A. A. K. ūkyje. Dalis tų gyvūnų, kurie buvo duomenų bazėje, jau jų nebuvo, jie buvo išgaišę. Kiti šio ūkio arkliai tinkamai nebuvo paženklinti, todėl duomenų bazėje ir sugaištų arklių ženklinimo irgi nebuvo. Buvo nustatyti 21 arklio lavonai, nes tiek buvo rasta, bet galėjo būti ir daug daugiau. Kai kurie sušerti šunims, nes veterinarinė tarnyba turi nuotraukų, kaip tas buvo daroma (t. 4, b.l. 147, 150-154).

Liudytojas G. B. parodė, kad jis yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius. Jis atsakingas už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų įgyvendinimo kontrolę šalyje. Vykdydamas tarnybos direktoriaus pavedimą dalyvavo atliekant arklių poėmį Algio A. K. ūkyje. Atliekamo poėmio metu jokie gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Asmenys, kurie varė arklius į transporto priemones su gyvūnai elgėsi tinkamai. Arklių niekas nešaudė ir nemušė. Arklius varantys asmenys elgėsi profesionaliai, nes tai darė savo profesiją išmanantys asmenys. Visi arkliai buvo sėkmingai perduoti naujam, teismo nustatytam gyvūnų laikytojui. Jis buvo laikytojo A. A. K. arklių laikymo vietoje. Atvyko 2013-05-05 ir 06 dieną. Arkliai buvo laikomi tik lauke, ūkinis pastatas nebuvo pritaikytas, nėra vietos išreikšti fiziologinius poreikius, nei vaikščioti, mėšlo pilnas tvartas, šėrimo, girdimo jokio inventoriaus nėra, langai užkalti polietileno plėvele, kur išdaužtais stiklais, tai yra netinkama vieta gyvūnams, arkliai, jeigu buvo šeriami, tai lauke, atveždavo kiek turėdavo pašaro pats laikytojas. Kai buvo kreiptasi į teismą, visą šėrimą ir girdimą užtikrino seniūnija. Pats laikytojas nesirūpino gyvūnais, gerti arkliai galėjo tik iš upelio, kur bėgo srūtos nuo tvarto. Seniūnija užtikrino, kad būtų pašaro ir vandens. Vietos pašarams laikyti nebuvo, arkliai šėrė nuo žemės paviršiaus. Kontrolę vykdanti institucija rašė protokolus apie pažeidimus. Tai buvo S. M. arba jo pavaldinių pareiga. Sveikatingumo prasme jokie laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Iš gyvūnų gerovės pusės negaudami pakankamai pašaro, arkliai, netgi tie, kurie buvo geresni, eržilai, buvo vidutinio, o jauni 2012 metų gimimo arkliukai buvo išliesėję, negalėjo dėl savo fiziologijos atsikelti. Skrodimai buvo atlikti po 2013-04-05. Pats A. A. K. nebuvo rūpinęsis dėl ko tie arkliai išgaišo, nebuvo išvežtos arklių gaišenos. Pagal veterinarijos įstatymą, kiekvienas laikytojas, turi rūpintis gyvūnų sveikata, prireikus veterinarijos pagalba. Jeigu neaiškios gaišimo priežastys, jis turi informuoti teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą. A.A. K. apie tai neinformavo. Be to laikytojas privalo pasirūpinti tinkamu gaišenų sunaikinimu arba perduoti tinkamai sunaikinti. Vienintelė Lietuvoje UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ surenka gaišenas iš ūkininkų ir rūpinosi arklius utilizuoti. Vilniaus teritorinis padalinys išvežė šias gaišenas į UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ be skrodimų. Skrodimą atlikti gali privatus veterinarijos gydytojas kai yra ligos protrūkis, neaiškios arklio sugaišimo priežastys ir pan. Šiuo atveju priežastys buvo aiškios, nebuvo pašarų. Užkrečiamos ligos nebuvo, nes veterinarijos tarnyba tokios informacijos neturėjo. Arkliai ženklinami mikroschema, t.y. implantuos suleidžiamas po oda. Patikrinimo metu nebuvo duomenų, kad būtų suvesta mikroschema A. A. K. ūkio arkliams. Duomenų bazėje nebuvo sukaupta duomenų dėl šių arklių. Visos mikroschemos yra registruojamos prieš išduodant laikytojui, arba suvesti gali laikytojas pats arba paslaugos tiekėjas. Tie arkliai nebuvo identifikuoti, kaip privaloma. Nebuvo kaupiami duomenys duomenų bazėje ir užpildytų arklių pasų. Būtų kreiptasi į teismą dėl neženklintų gyvūnų paėmimo A. A. K. ūkyje (t. 3, b.l. 60, t. 4, b.l. 146, 154-155).

Liudytoja J. P. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad ji A. A. K. pažįsta jau apie keletą metų. Jos ir jo tarpusavio santykiai yra neblogi, kartais susitinka ir bendrauja įvairiais asmeninais reikalais. Jos vyras yra dirbęs Algio A. K. ūkyje vairuotoju. Ji žino, kad A. A. K. augino arklius, ir jis kaip ūkininkas gaudavo kažkokias išmokas už arklių auginimą. Kiek jai yra žinoma iš A. A. K. žodžių, jis kelis metus negavo piniginių išmokų ir dėl to jam pradėjo trukti pašarų jo auginamiems arkliams, tačiau jos manymu pas A. A. K. atėminėjo arklius neteisėtai. Buvo užtrukusi žiema, jis šieną pirko, pas jos vyrą skolino pinigus šienui. Buvo daug arklių, suskaičiuoti kiek reikėjo šieno buvo sunku. Žmogus stengėsi, laikė, ką galėjo, tą darė. Kai jos vyras dirbo, važiavo kartu pasižiūrėti. Buvo užėjusi į vidų, kur stovėjo arkliai, nugaišusių arklių nematė. Pašarų- šieno nematė, bet žino, kad vyras pirko. Žino, kad jos vyras skolino pinigus, pirko šieną, tai tikriausiai buvo šeriami arkliai. Negali pasakyti, kiek buvo duodama pašarų arkliams bet buvo duodama. Arkliai normaliai atrodė, buvo visi stori gražūs arkliai. Matė, kur arkliai ganosi. Žolės buvo pilna. Kai atėminėjo arklius ir varė kumeliukus, vienas mažas kumeliukas nukrito, o didesni arkliai jį sutrypė. Prie durų, prie vartų buvo privarytas transportas. Nepažįsta to žmogaus, kuris per paėmimą mušė arklius. Arkliai buvo šoke, nežiūrėjo, kur bėgo, ant ko bėgo, buvo išsigandę, jie buvo laukiniai arkliai, neprijaukinti, todėl buvo išsigandę. Visi arkliai bendroje krūvoje buvo, kai varė, ir kumeliukai ir dideli arkliai (t. 3, b.l. 63, t. 4, b.l. 157-160).

L. V. P. parodė, kad jis A. A. K. pažįsta jau apie kelis metus. Jų tarpusavio santykiai yra neblogi, jis yra dirbęs jo ūkyje padėjėju vairuotoju. Padėdavo ruošti pašarus, parsivežti kurą, prižiūrėti auginamus arklius. Jis žino, kad A. A. K. už arklių auginimą gaudavo kažkokias išmokas ir, kiek žino iš A. A. K. žodžių, jis paskutinius metus šios išmokos negavo, dėl kokių priežasčių nežino. Jam teko A. A. K. skolinti pinigus. Pas A. A. K. jis dirbo vairuotoju, sunkvežimiu vežiodavo malkas. Matė arklius dieną, kai ganydavosi, o nakčiai buvo suvarinėjami į vidų. Laukuose buvo ant žemės šienas, ir viduje buvo, arkliai girdomi buvo tvenkinyje. Arkliai valgė žolė, o gėrė tvenkinyje, o žiemos metu jie dieną taip pat būdavo lauke, buvo tvenkinyje iškąsta eketė. Žiemą atveždavo rulonus šieno, ir ant sniego sudėdavo. Dirbo iki 2013 m. kovo mėn., nes A.A. K. jau pasakė, kad nereikia, nes neturėjo pinigų mokėti. Apie arklių išvežimą nieko nežinojo. Po to, kai jau nedirbo, lankėsi pas A. A. K., nematė sulysusių arklių. Arkliai buvo laikomi tarp Sirvidyškių ir Miškinių kaimo, Vilniaus r,. Nemenčinės sen. Kai dirbo pas A. K., oficialiai nebuvo įdarbintas, dirbo be užmokesčio. Žadėjo atsiskaityti kai A.A. K. gaus išmokas iš E. S.. Dabar, kai gavo išmokas, atlygino jam 10000 Lt (2896, 2 Eur) uždarbį (t. 3, b.l. 64, t. 4, b.l. 156, 160-161).

Liudytojas E. J. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius ir Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos pirmininkas. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos (toliau-asociacija) nekontroliuoja gyvūnų (arklių) auginimo ir nėra įpareigota vadovauti gyvūnų auginimui. Asociacija savo nariams išduoda arklių kilmės dokumentus bei registruoja ūkyje vykstančius įvykius pagal asociacijos narių pateiktus pirminius dokumentus. Kažkur prieš 4-5 metus A. A. K. kreipėsi į asociaciją su tikslu, kad asociacija išduotų jo turimiems arkliams arklio pasus. Kiek jis pamena, tuo metu A.A. K. ūkyje buvo registruota apie 120 arklių, kuriems asociacija išdavė pasus. Asociacija šiuos duomenis patikrino Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre. Naujiems arkliams gimus ir seniems nugaišus, ūkininkas A. A. K. privalo apie tai informuoti asociaciją, pildydamas atitinkamus dokumentus. P. A. A. K. ūkyje iki 2013 metų pradžios E. J. lankėsi kelis kartus. Šiame ūkyje lankėsi vasaros metu, tuo metu arkliai buvo prižiūrėti, ganėsi dideliuose ganyklų plotuose, sulysę nebuvo. 2010 metų pabaigoje - 2011 metų pradžioje į asociaciją kreipėsi A.A. K. ir pranešė apie tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra jam grasina sankcijomis dėl netinkamų arklių laikymo sąlygų ir jis negaus finansinės paramos. Po to E. J. 2011-01-21 nuvyko į jo ūkį ir atliko arklių bandos ir laikymo sąlygų patikrinimą. Šio patikrinimo metu nustatė, kad laikomų arklių būklė gera, jie yra šeriami ir girdomi, jų būklė buvo gera, sulysusių ir kritusių arklių nebuvo. Po šio patikrinimo surašė pažymą, kurioje nurodė pašalinti kai kuriuos trūkumus. Daugiau A.A. K. ūkyje iki 2013 metų pradžios nebuvo. 2013 metų kovo pabaigoje į E. J. kreipėsi Žemės ūkio ministerija su klausimu, ar UAB „Lietuvos žirgynas“ būtų kur laikyti iš A. A. K. paimtus arklius. Po to žemės ūkio ministerijoje vyko posėdis, kurio metu buvo nuspręsta iš A. A. K. paimtus arklius perkelti į UAB „Lietuvos žirgynas“ padalinį Sartų žirgyną, esantį Kavolių kaime, Zarasų rajone. Po to, teismui priėmus nutartį, pagal kurią leista paimti arklius iš A.A. K. ūkio, jis kartu su veterinarijos specialistais ir žirgyno darbuotojais nuvyko į A. A. K. ūkį. Atvykęs į A. A. K. ūkį, pamatė, kad ūkyje laikomų arklių būklė yra labai kritišką: arkliai buvo išliesėję, išsekę, kai kurie gulėjo ir negalėjo atsikelti, keliolika arklių gulėjo negyvi. Pagal arklių būklę buvo matyti, kad tai yra ilgo badavimo (kažkur 2 mėnesių) ir vandens nebuvimo pasekmės. Arklių paėmimo metu arkliai grupėmis buvo suvaryti į fermą ir grupėmis pakrauti į transporto priemones. Arklių pakrovimo metu arkliai mušami nebuvo, su jais žiauriai niekas nesielgė, jų niekas nemušė ir tikrai jų neužmušė. Du arkliai veterinarijos specialistų buvo užmigdyti, nes jie buvo leisgyviai, nesikėlė ir buvo labai išsekę, jų išgelbėti nebuvo įmanoma, jie tikrai nebūtų išgyvenę. Kiek jis pamena, iš A. A. K. ūkio buvo paimta 117 arklių. Iš kurių į Sartų žirgyną buvo nuvežta 108 arkliai, ir 9 arkliai buvo nuvežti į Žirgų globos asociaciją (nes šių žirgų būklė buvo labai sunki). Kažkur per vieną mėnesį po arklių paėmimo Sartų žirgyne krito dar 7 arkliai, o Žirgų globos asociacijoje – 1 arklys. Šiai dienai arkliai yra laikomi Sartų žirgyne grupiniu būdu, geromis sąlygomis, yra šeriami ir girdomi. Arklių būklė pagėrėjo, jie atsigavo. Sartų žirgynui perėmus arklius, tolimesniam jų auginimui ir tiksliam identifikavimui yra reikalingi, būtini arklių pasai, tačiau A. A. K. atsisakė pasus atiduoti. Nesant arklio paso, Sartų žirgyne turimų arklių identifikuoti neįmanoma. Algio A. K. ūkyje iki 2007 m. laikomi arkliai buvo įregistruoti duomenų bazėje, po 2007 metų gimę, kritę, parduoti ar pirkti arkliai registruoti nebuvo, nors privalėjo būti registruojami. A. A. K. asociacijai apie arklių padaugėjimą ar sumažėjimą nepranešdavo. Tačiau pagal iš A. A. K. paimtus arklius matyti, kad ten yra aklių, jaunesnių nei 2007 metų, kurie nebuvo įregistruojami (III t. b. l. 52-53).

Papildomai liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad 2011 metais, pavasarį laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo parašytas straipsnis apie tai, kad A. A. K. savo ūkyje arklius marina badu. Reaguodamas į tai, kadangi jis buvo ne tik UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius, bet ir Lietuvos arklių auginimo asociacijos vadovas, o A. A. K. buvo asociacijos, nariu nuvažiavo į tą ūkį. Jis fotografavo arklius, problema buvo daugiau su aptvėrimu ir pabėgimu, negu su arklių laikymo sąlygomis. Arklių įmetimas buvo geras, kovas- žiemos pabaiga, arkliai atrodė gėriau negu vidutiniškai, apėjus visą bandą, sužeistų arklių nematė. Didžiausia problema buvo dėl arklių identifikavimo. Savo pažymoje jis parašė, kad laikymo sąlygos kai ir atitinka tos veislės poreikius. 2013 m. vėl atsirado žiniasklaidoje straipsnis, todėl jis važiavo į minėtą ūkį ne vienas, jau buvo nuvažiavę iš veterinarijos tarnybos. Dar nebuvo teismo sprendimo, gal 2013 m. kovo 28-29 dieną, jam skambino iš žemės ūkio ministerijos, klausė kokios yra šiame ūkyje arklių augimo sąlygos. Buvo žemės ministerijoje surengtas posėdis, dalyvavo S. M., J. T. atrodo, jis ir iš žemės ūkio ministerijos juristas. Nuvažiavus 2013-04-05 situacija buvo tragiška. Tuo metu buvo vėlyvas pavasaris, sniego buvo labi daug, slidu, vanduo buvo užšalęs, arkliai buvo apsilpę, bet dar galėjo nueiti atsigerti, bet, matyt dėl pašarų stokos, jau ne visi arkliai galėjo nueiti. Esmė ta, kad truko šio ūkio arkliams pašarų, gal ir vandens. Kokį mėnesį gal buvo pašarų stygius, nes arkliai gali pakankamai ilgai kentėti prastai šeriami. Eržiliukai buvo stiprūs, o kumelės buvo silpnos, nes kai atvažiavo trys jau buvo negyvos. Kumelę dar vieną ant jo akių buvo užmigdyta. Gal 3-4 arkliai buvo užmigdyti, dieną prieš kai kuriuos arklius jau buvo išvežę, atrodo, į Rietavo m. utilizacijos įmonę. Atvažiavo transportas ir jie arklius nuvežė į UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrių. A. A. K. kreipėsi į veterinarijos tarnybą ir buvo išduoti pasai. Arkliai buvo užregistruoti, kai jis dar nedirbo asociacijoje. Yra tokia tarnyba- valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos. Veterinarinis reikalavimas, kad arkliai būtų registruoti, kad esant reikalui, galima būtų atsekti jo judėjimą, identifikuoti, arklys turi numerį. Nuo 2009 metų atsirado mikročipai, kurie įvedami po oda, tačiau tokiu būdu arkliai nebuvo registruojami A. A. K. ūkyje. Tuo momentu arkliai buvo tik aprašyti. Buvo šioje ministerijoje posėdis, kuriuo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl arklių paėmimo iš A.A. K.. Veterinarijos tarnybos pareigūnai buvo atvykę į minėtą posėdį ir pranešė, kad yra tragiška situacija, ir arklius reikia paimti iš šio ūkio. Dėl arklių ligų ar užkrėtimo, nunuodijimo kalbos nebuvo. Buvo pažymėta, kad veterinarijos pareigūnai jau rado negyvų arklių. Ar buvo daromas arklių skrodimas jis nežino, daktarai buvo. Kai jis atvažiavo 8.00 val. 2013-04-04 šiame ūkyje buvo arkliai, kurie išliesėję, gulintys, negalėjo atsikelti. Patikrinimo metu dalyvavo moterys iš žirgų asociacijos kuri darė arkliams lašelines. Jis padėjo ištraukti jau negyvų arklių, dar buvo vienas negyvas arklys didžiojoje fermoje prie lovio. Tai situacija buvo tokia, kad arkliams jau tikrai reikėjo pagalbos. Arkliams buvo pastogė, bet joje buvo labai daug skystoko mėšlo. Jeigu nusilpę akliai įklypdavo į tą mėšlą, tai iš ten juos tik ištraukti galima buvo. Jis iš savo žinių nustatė, kad šiame buvo su pašarų bei labiau vandens trūkumas. Pagal europinius reikalavimus arklių auginimo vietoje turi būti talpa girdimui. Pas A. A. K. arkliai gerdavo iš upelio. Padėtis pagal veterinarinius reikalavimus nebuvo tinkama. UAB „Lietuvos žirgynas“ yra veislynas ir kai įveža arklius, būtinai reikia įsitikinti, kad neatvežtos ligos, todėl buvo atlikti atvežtų iš šio ūkio arklių kraujo tyrimai. Paėmė ištirti trys kritines ligas, tuo pačiu prašė, kad būtų atlikti leptocerozės tyrimai. Gal trečdalis arklių turėjo leptocerozę ( geltą). Iš karto atvežtus arklius pradėjo gydyti, paskyrė antibiotikus. Asociacija irgi padarė tyrimus, taip pat darė pakartotinus tyrimus, kad įsitikinti, ar jie pagijo. Leptocerozės jie jau neturėjo. Jis dalyvavo arklių paėmime. Tikrai ne vienas arklys nebuvo atvažiavęs kruvinas į UAB „Lietuvos žirgynas“. Jokių traumų nebuvo. Ne vienas arklys nebuvo mušamas. Buvo užsifiksuota 117 arklių, juos suženklino, 9 krito, 8 grąžino. Aktą pasirašė prie namų ir vieną egzempliorių davė ūkininkui A.A. K.. Jeigu neklysta, jis asmeniškai perdavė aktą ūkininkui A.A. K.. Gyvūnų laikytoju po teismo sprendimo faktiniu tapo UAB „Lietuvos žirgynas“. Yra surašyti paimtų arklių pasų numeriai. Pase yra žymių aprašymas, kuris paišomas į pasą vieną kartą. Visus arklius pakrovimo metu dalyvavo veterinarijos tarnyba. Dar kartą pakraunant arklių skaičius buvo suskaičiuotas. Priežastis arklių gaišimo buvo suliesėjimas ir pakitimai blužnies, kepenų. A.A. K. pažįsta gal apie 10 metų. Norai ne visada sutampa su galimybėmis, neturi žmogus nupirkti pašarų, o arklių daug. Problema buvo ta, kad ūkininkas nekėlė problemos, kad nėra pašarų. Ūkininkas sakė, kad pašarų yra, bet jis matė, kad arkliai buvo nepavalgę (t. 5, b.l. 14-20).

Liudytojas J. T. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas, inspektorius. 2013-03-15 viršininko pavedimu J. T. katu su kolega nuvyko į Algio A. K. ūkį atlikti neplaninį patikrinimą, kadangi tarnyboje buvo gautas pranešimas apie netinkamas arklių laikymo sąlygas. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame buvo nurodyti rasti trūkumai. A. A. K. aktą pasirašė ir su viskuo sutiko. 2013-03-15 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta daug arklių laikymo taisyklių pažeidimų. Aplinkybė, kad arkliai turi pašaro lauke ir tvarte, dar nieko nereiškia, nes kaimenėje tuo metu buvo daug išliesėjusių arklių. Tai reiškia, kad pašaro jiems trūko pastoviai, ir arkliai buvo marinami badu. Algio A. K. ūkyje nebuvo vykdoma arklių apskaita, kuri yra privaloma ir būtina. Patikrinimo aktas buvo įteiktas A.A. K., ir jis buvo iškviestas į tarnybą pasiaiškinti, pateikti trūkumų šalinimo planą. 2013-03-28 viršininko pavedimu jis vėl nuvyko į Algio A. K. ūkį atlikti neplaninį patikrinimą, kadangi tarnyboje vėl buvo gautas pranešimas apie netinkamas arklių laikymo sąlygas. Šio patikrinimo metu A.A. K. nedalyvavo. Patikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai ir surašytas patikrinimo aktas. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai nepašalinti, o situacija dar labiau pablogėjusi, nes buvo surasti nugaišę arkliai. A. A. K. trukumų nepašalino ir tinkamai nepasirūpino auginamais arkliais. Patikrinimo aktas A.A. K. įteiktas nebuvo, kadangi to padaryti buvo neįmanoma, nes jis nedalyvavo. Ranka ketvirtame akto puslapyje parašė įrašą apie tai, kad J. J. atsisakė paimti aktą ir jį perduoti A.A. K.. Kaip A.A. K. vėliau buvo perduotas šis patikrinimo aktas, nežino. Gavus teismo nutartį, pagal kurią buvo leista paimti Algio A. K. ūkyje laikomus arklius, 2013-04-05 jiss dalyvavo arklių paėmimo ir išvežimo iš A.A. K. ūkio procedūroje. Šios procedūros metu arkliai buvo grupelėmis atskiriami nuo visos kaimenės, varomi į tvartą, prie kurio durų, pristūmus pervežimui skirtą automobilį, arkliai buvo suvaromi į automobilius ir išvežami. Arklių suvarymo į tvartą ir transporto priemones metu su jais buvo elgiamasi tinkamai, nepažeidžiant gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų. Arklių niekas nešaudė, jų nemušė, nes tokiu būdu suvaldyti laukinių arklių nebūtų įmanoma. 2013-04-05 arklių išvežimo metu A. A. K. nedalyvavo. 2013-03-15 ir 2013-03-28 atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta daug arklių laikymo taisyklių pažeidimų. Arkliams pašarų trūko pastoviai, ir arkliai buvo marinami badu. Algio A. K. ūkyje auginami arkliai buvo auginami pažeidžiant ūkinių gyvūnų laikymui taikomus reikalavimus, marinami badu ir negirdomi, dėl to išliesėjo ir dalis jų nugaišo (III t. b. l. 59).

Papildomai liudytojas J. T. teismo posėdyje parodė, kad arklių paėmimo metu nebuvo žiauraus elgesio su gyvūnais. Teismo nutartį vykdė pavesti žmonės, jis tiesiogiai nutarties nevykdė, stebėjo, rūpinosi dokumentų įforminimu. Nuvykus su kolegomis į patikrinimą, buvo rasta išgaišusių arklių. Tą dieną suskaičiavo jų buvo apie 13-14 arklių. Kai atvažiavo utilizacijos įmonė, buvo rasta ir daugiau. Gaišenų radimas buvo užfiksuotas akte, kuriame buvo užfiksuota: pašaro pastovaus nebuvimo, vandens, veterinarinių priemonių neatlikimo. Trukumas pagrinde pasireiškė tuo, kad nebuvo pašaro ir vandens. Atvažiavus pašaras buvo išmėtytas gabaliukais. A.A. K. nedalyvavo. Aktas buvo surašytas seniūnijos patalpose (b.l. 121-123, II tomas), buvo daromos nuotraukos. Nei vieno gyvūno identifikuoto nebuvo, kadangi nebuvo apskaitos. Nuo 2010 m. žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, arkliams reikia suvesti mikroschemą po kaklu. Tą padaryti turi savininkas per paslaugų tiekėją. Savininkas turi mokėti už tą paslaugą, tiekėjas atlikti paslaugą. Tai yra privalomas dalykas. A.A. K. nepateikė arklių identifikavimo pasų, už ką buvo surašytas protokolas ir paskirta jam bauda. Pase turi būti arklio žymės sudėtos, nupieštas arklys, mikroschemos buvo nustatytos vėliau. Jeigu paso nėra, iš numerio nieko pasakyti negali. Buvo gautas skundas, kad yra gaišenos. Arklių laikymo vietoje gaišenos nerado, bet nuvykę į gyvenamąją vietą, buvo rasta jauno arklio kūno dalių, kurios buvo atiduotos šunims šerti nors tą daryti negalima (t. 5, b.l. 28-32).

L. V. (V.) S. parodė, kad A. A. K. jam pažįstamas. Jam neteko pas A. A. K. dirbti, kur buvo laikomi arkliai. Jam nėra žinoma, kokiomis sąlygomis buvo auginami arkliai, kaip buvo tiekiama veterinaro pagalba. Žino, kad buvo normaliai arkliai šeriami. Viskas matosi, iš akies, kad arkliai šeriami ir girdomi tinkamai. Matydavo tik šeimininką – A. A. K., važiuojantį traktoriumi, kuriuo veždavo šieną. Matydavo dar žmoną. Toje fermoje buvo laikomi arkliai, kurių buvo nemažai. Apie tai, kad arkliams buvo daužoma su ,,kuvalda“ per galvą ir panašiai, jis nieko nežino. L. O. P. viską sugalvojo. Jis su O. P. apie arklių šėrimą nekalbėjo ir nieko tokio nesakė. Nesakė, kad buvo vežamos arklių gaišenos ir jos kapojamos. Taip nebuvo. Jis matė tik gyvus arklius. Laukuose gaišenų nematė (t. 5, b.l. 92-95).

L. M. K. (M. K.) parodė, kad A.A. K. pažįstamas, nes kaimynai, 4 kilometrų atstumu gyvena vienas nuo kito. Ūkininkauja kaimynystėje, todėl bendrauja. Žino kuo kaltinamas A. A. K.. A. A. K. iš jo šiaudus ima, laikė daug arklių, viskas buvo gerai. Fermoje jo viduje nėra buvęs. Jis važinėjęs keliuku, netoli A. A. K., matė, kad arkliai buvo šeriami, buvo šiaudų. Matė kaip A. A. K. su darbininkais važinėjo ir ėmė iš jo šiaudus. Kai pas A. A. K. vyko patikrinimas jis ten nedalyvavo. 2013 metais pavasarį buvo sniego. 2013 m., kai buvo patikrinimas, kokios sveikatos būklės buvo A. A. K. nežino. 2013 m. vasarą pastebėjo, kad A. A. K. sveikata pablogėjo. Jam pro tą vietą, kur buvo laikomi A. A. K. arkliai, tekdavo pravažiuoti vieną ar du kartus per mėnesį. A. A. K. ferma buvo kaip ferma, šalia vaikščiojo arkliai. Ten būdavo atveždavo šieno ir šiaudų rulonų, kuriuos padėdavo ant žemės lauke. A. A. K. laikė gal 200 arklių. Buvo ten netoli fermos šaltinis. Tai buvo arklių girdykla. Dar ten buvo ,,bačka“, nežino, gal ten vanduo buvo. Arklių šėrimu rūpinosi A. A. K., jo žmona ir darbininkai. Jam neteko matyti jo nugaišusių arklių. Iš toli nematė, kokia arklių būklė. Negirdėjo jokių kalbų apie A. A. K. ir jo arklius. Iš jo A. A. K. 2013 metais imdavo šieną kiekvieną beveik dieną, bet jis turėjo ir savo, nes matė pas jį nupjautą žolę, vadinasi ruošdavo šieną. Jam neteko matyti A.A. K. ūkio fermoje atvykusio veterinaro. Jis nesiskundė, kad trūktų pašarų ir panašiai. Jei pritrūkdavo pašarų, imdavo iš žmonių. Iš veterinarijos gydytojo nesu girdėjęs, kad jo arkliai būtų susirgę. Su pašarais A. A. K. problemų neturėjo (t. 5, b.l. 101-103).

Liudytojas E. P. (E. P.) parodė, kad A. A. K. pažįsta kaip seniūnijos gyventoją. Seniūnija gaudavo skundus dėl jo arklių nepriežiūros, netinkamos priežiūros. Arkliai niokodavo gyventojų pasėlius. Tai būdavo gyventojų skundai. Buvo priimtas sprendimas iš A. A. K. paimti arklius. Tai padarė nelaimingu A. A. K., nes jis labai mylėjo arklius, bet gelbėti arklius reikėjo. Iki 2013 metų kovo mėnesio, iki patikrinimo pas A. A. K., jis dirbo seniūnu. Iki tol, kol neatvažiavo veterinarijos specialistai, seniūnija nebuvo gavusi skundų, o jiems atvykus, vyko su veterinarijos specialistais, pamatė kraupų vaizdą. 2013-03-28 jis dalyvavo patikrinime ir kai buvo priimtas aktas. Savivaldybė gavo iš teismo sprendimą. Po ko jų pareiga buvo paimti arklius. Veterinarijos specialistai pasakė jam, kad jie turėjo skundą. Po šio skundo gavimo, specialistai ir atvažiavo. Atvykus į patikrinimą, rado dalį išsekusių arklių, kurie net negalėjo atsikelti. Keli gulėjo pastatuose, keli gulėjo lauke. Jie gulėjo, nes buvo išsekę, mano dėl nepakankamo šėrimo. Buvo didelė banda, arkliai nebuvo sugrupuoti pagal amžių, todėl jaunesni arkliai galėjo būti atstumiami nuo ėdesio. Dalis arklių buvo nudvėsę, kur buvo ir kiti arkliai laikomi. Buvo daug mėšlo, dalis arklių buvo ,,įsmaukti“ į tą mėšlą. Tada pakvietė utilizacijos mašinas, kad būtų ištraukti arklių lavonai. Iš tikrųjų pareiga yra savininkui sutvarkyti ir utilizuoti arklių lavonus. Tų arklių gaišenos ar buvo šviežios negali pasakyti. Logiškai mąstant, radus atrodo 17 arklių, mano per vieną dieną negalėjo nugaišti. Veterinarijos tarnyba juos nutarė utilizuoti. Buvo ten ir normalios fizinės būklės arklių. Arkliai buvo išsekę per žiemą, nes galimai neturėjo pakankamai pašarų. Matėsi, kad daugiau išsekę buvo jaunesnio amžiaus arkliai. Tas pavasaris buvo užsitęsęs. Tuo metu buvo sniegas. Jei pavasaris būtų buvęs ankstyvesnis, jie būtų ganęsi turbūt. Atvykus į patikrinimą su pačiu A. A. K. neteko bendrauti, nes mano, kad jis pardėjo slapstytis. Kai atvažiavo su tarnyba į patikrinimą, prie fermų A. A. K. nebuvo. Veterinarijos tarnyba sakė, kad jie bandė susisiekti su juo, bet jis nepanoro. Pritrūkus pašaro, ūkininkai turi teisę į seniūniją kreiptis dėl pagalbos. Ūkininkai yra sakę, kad jie siūlė A. A. K. pašarų, bet jis atsisakė, ir sakė, kad pats turi. A. A. K. kreipimosi dėl pagalbos nebuvo. Vieną dieną buvo matęs, kad A. A. K. vežė šieną, bet matėsi, kad jis buvo supuvęs. Nuvykus į patikrinimą, matė, kad arkliai buvo laikomi buvusioje karvidėje. Mėšlo buvo tiek daug, kad šėryklos buvo po mėšlu. Tie rulonai buvo padedami lauke ir arkliai valgydavo, nes nebuvo fermoje vietos ėdesiui, per daug buvo mėšlo. Netoli buvo mažas tvenkinys, kur gerdavo arkliai. Buvo ir šaltinėlis. Tame tvenkinyje buvo tarsi srutos, vanduo nešvarus. Specialios girdyklos, talpos ten nebuvo. Tvenkinys buvo nešvarus, kai pradėjo tirpti sniegas vanduo tekėjo su mėšlu į tvenkinį. Matė kaip arkliai gėrė iš to tvenkinio. Ten buvo daugiau 100 arklių tikrai. Kiek tiksliai gaišenų buvo neatsimena. Vizualiai per patikrinimą, jis matė išsekusius arklius, tačiau negali pasakyti ar dėl išsekimo, dėl ligos ar nepakankamo ėdesio. Veterinarijos specialistai sakė, kad nebuvo daryti kažkokie arklių tyrimai, kurie privalėjo būti padaryti. Per dieną tai bandai reikia iki dviejų tonų pašaro ir apie porą tonų vandens. Po patikrinimo buvo surašytas aktas. Patikrinime dalyvavo kaip vietinės valdžios atstovas, parašas patvirtina jo dalyvavimą. Aktą skaitė, buvo suprantamas. Akte buvo surašyta, kas buvo matyti vizualiai. Specialistai fotografavo.

Patikrinimo metu nematė, kad būtų specialistai ėmę iš arklių mėginius. Aktą nuvežė A. A. K. į namus įteikti, bet jis neėmė, todėl buvo padarytas prierašas, kad jis atsisakė priimti akto egzempliorių. Kituose akto egzemplioriuose nepadarė prierašo, nes buvo vakaras, patikslinimą padarė būtent tame egzemplioriuje, kuris buvo vežamas A. A. K. įteikti. Kitą dieną, po patikrinimo, jis buvo įpareigotas rūpintis gyvų arklių priežiūra. Fermos teritorijoje po krūmais buvo rasta arklių gaišenų, mano, šie arkliai buvo ištempti. Veterinarijos tarnyba buvo gavusi skundą iš O. P., kad dalis gaišenų buvo paslėpta po krūmais (t. 5, b.l. 100, 103-107).

Liudytoja J. J. parodė, kad gyvena kartu su A. A. K., turi mažus vaikus sūnui 5 metukai ir dukrai 15 metų, kurie pastoviai padėdavo jų ūkyje. Jie vežė patys šieną, tris kartus per dieną šėrė arklius. Arklių buvo daug - virš šimto. Buvo sveiki, buvo atvejų, kad buvo suliesėję, bet būna atvejų, kad senesni arkliai tokie būna. Mažesnė dalis tokių arklių buvo. Ji nelabai matė kiek buvo išgaišusių arklių, buvo porą, bet ne tiek, kiek veterinarai primelavo. Arkliai buvo šeriami, girdomi ir prižiūrimi. Šieno buvo, jie turėjo, paskui dar pirkdavo ir šėrė. Buvo tvenkiniai prie fermos ir jeigu kurie užšaldavo tai cisternomis buvo atvežamas vanduo. Tvenkinyje buvo švarus vanduo, arkliai galėjo gerti. Jeigu nešvarus vanduo arkliai negeria. Arklių fermoje buvo virš šimto, bet tiksliai nepasakys kiek. Ji nežino koks vienos paros maisto davinys vienam arkliui. Girdydavo du kartus. Vienam arkliui po 10 kibirų šieno duodavo. Vandenį imdavo iš šulinio. O. P. pažįsta, ji neturėjo jokios teisės ateiti. Nelabai arti jos namas nuo fermos, negalėjo matyti fermos. Matė, kad O. P. kažkokius baltus miltelius bėrė ant šieno, o po pabėgo. Nieko apie šį faktą neinformavo, nežinojo kur kreiptis. Jokių dokumentų jiems nebuvo įteikta, tai melas, kad jai buvo įteikti dokumentai ir niekas jos neprašė paimti dokumentų. Išvežė arklius per jėgą. Mušė arklius, pati matė, kad mušė lazdomis su vinimis, matėsi sužalojimai gyvūnų ant nugaros, kur galva ir visur. Mušė tvarte, buvo likęs ant durų, sienų kraujas. Pas arklius buvo kirminų, dėl ligos jie nugaišo. Negali atsakyti, kodėl nebuvo imtasi priemonių gydyti (t. 5, b.l. 48-51).

Liudytojas G. S. parodė, kad A. A. K. ir J. J. pažįstami kurie visada šėrė ir girdė arklius. Jis parduodavo pastariesiems savo nušienautą šieną. 2012 metais pavasarį pardavė apie 5 mašinas. 2013 metais vieną puspriekabę šieno pardavė. Iki 2013-03-28 priekabą šieno atvežė, į vidų fermos nebuvo užėjęs. Vanduo daugiausiai buvo atvežamas iš statinės, iš kurios paskui prileisdavo vandens į lovį. Upelis buvo netoliese. Nežino kur mėšlas buvo išvežamas. Matė dvi gaišenas. Tas atvejis įvyko iki arklių išvežimo. Buvo dvi bandos, kurios ganėsi atskirai, nes galėjo vieni kitus sunaikinti. Vienus išleisdavo į vieną pusę, kitus-į kitą. Sienas buvo ant žemės iškraunamas prie fermos. Matė, kad A. A. K., J. J. dirbo, girdydavo, šerdavo. Buvo sergančių arklių ir dėl kokios priežasties reikia gydytojų klausti. Girdėjo, kad buvo 150 arklių, sužalotų nematė. Būdavo arkliai ir fermoje ir lauke (t. 5, b.l. 47, 51).

Liudytojas J. T. parodė, kad A. A. K. ir J. J. pažįstami. Dažnai atvažinėjo pas A., jis visada būdavo fermoje, veždavo šieną. Buvo atvažiavęs malkų prašyti, būna ką nors padėdavo A. A. K., šieną pakraudavo, iškraudavo. A. pats šieną atveždavo iš namų iš ūkinių pastatų su traktoriumi. Už darbą duodavo malkų. Sieną krovė ant žemės šalia fermos. Tolesnių veiksmų nežino, kaip jie buvo šeriami. Vandenį vežė su cisterna iš šulinio ir tvenkinio, pilstė į talpą. Matė, kad veža vandenį į fermą, kokiu būdu girdė nežino, ir kur dar gėrė arkliai nežino. Kur ir kaip buvo išvežamas mėšlas nežino. Iš arti matė arklius, jie atrodė normaliai. Nematė susirgusių, traumuotų arklių. Negalėjo pastebėti ar arkliai negaudavo pašarų, vandens. A. A. K. jam nesiskundė, kad trūksta pašarų. Jis nieko apie nunuodijimą negirdėjo (t. 5, b.l. 46, 51-52).

L. O. P. parodė, kad A. A. K. ir J. J. pažįsta iš matymo, jie yra jos kaimynas. Nėra jokių santykių, jie stengėsi vengti santykių. Jai neteko būti fermoje, tai yra privati teritorija, tačiau ferma matosi nuo kelio, kiekvieną dieną važiuodama matė A. A. K. ūkio arklių ganyklą. Nežino kaip viduje buvo laikomi arkliai, tik matė, kad arklys gulėjo vienoje vietoje. Kai ji grįžta, tas pats arklys guli toje pačioje vietoje, nesimatė iš tolo nei vandens nei šieno. Bandė prisiskambinti. V. S., kuris dirbo pas A. A. K. neoficialiai, pasakė, kad yra arklių laikymo žiaurios sąlygos. Visi bijo pranešti institucijoms. Be to, jis pasakė, kad arklių laikymo vietoje dvesia, kūju duoda per galvą arkliui ir arklių lavonus šeria šunims. Internete surado numerį S. M., paskambino ir jai atsakė, kad viskas kontroliuojama, viskas gerai. Matė, kad pašarų niekas neveža, vasarą jie ganosi lauke, buvo apie 100 arklių, šienas nebuvo surinktas nuo laukų. Paskutinį kartą, kai paskambino veterinarinei tarnybai, pasakė, kad jeigu nebus reaguojama ji iškvies televizijos LNK, TV3 darbuotojus. Negirdėjo, kad fermoje arkliai buvo nunuodyti (t. 5, b.l. 45, 52-53).

L. S. G. (S. G.) parodė, kad pažįsta ir A. A. K., J. J., ir O. P.. Teko teikti A.A. K. ūkyje veterinarijos paslaugas. Buvo sudaryta sutartis dėl veterinarijos paslaugų suteikimo. Paskutinį kartą teikė paslaugą 2011 metais. 2012, 2013 metais paslaugų neteikė, teritorijoje nebuvo. Jis teikia tik veterinarines paslaugas, priežiūros nevykdo. Paskutinį kartą buvo šio ūkio fermoje, kai buvo vežami arkliai, nes paprašė parodyti kelią link fermos, jis buvo užėjęs į fermą. Vienas gyvulys buvo nugaišęs, kitų stovis normalus. Arkliai kaip arkliai, vienas kritęs, juos varinėdavo, nebūdavo kada žiūrėti. Apie tai, kad O. P. skambino į tarnybą su skundu nežinojo. Arklių apskaita ne jo kompetencijoje. Netikrina, ar yra pasas, jam svarbu suteikti veterinarinę paslaugą. Žurnalas, turi būti, jeigu veterinaras suteikia pagalbą, surašo reikalingus skirtus maisto priedus ir pan. (t. 5, b.l. 44, 53-54).

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-29 pažymos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais matyti, kad A.A. K. savo fermoje neprižiūri arklių, neturi kuo šerti, fermoje nėra vandens, dėl ko iš bado žuvo 14 arklių, rasti 5 leisgyviai. Minėta tarnyba manydama, kad yra pažeistas LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4,20 str., kreipėsi su prašymu pradėti tyrimą A. A. K. atžvilgiu (1 t., b. 28-31).

Iš 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos Puodžiūnų kaime, fermoje ir prie jos teritorijoje rasti 14 arklių lavonų ir 5 leisgyviai arkliai. Padarytos foto lentelės. Apžiūrėta A. A. K. priklausantį fermą, matyti, kad langai užtraukti polietilenine plėvele, kuri daugumoje suplyšusi. Prie arklidžių aptirpęs sniegas, matomi pernykštės sudžiuvusios žolės plotai. Ant šieno užfiksuotas gulintis arklys, kuris negali pakilti. Užfiksuotas rudos spalvos leisgyvis arklys, taip pat dar du arkliai, iš kurių vienas yra nugaišęs. Įvykio vietos apžiūros metu suskaičiuota 12 nugaišusių arklių, pastato viduje užfiksuoti du nugaišę arkliai ir vienas leisgyvis aklys užfiksuotas prie kūdros. Iš šios įvykio vietos apžiūros matyti, kad buvo rasti penki leisgyviai arkliai, 15 nugaišusių rasta ganykloje, neaptikta vandens, pašarų aptikti tik pašarų likučiai (1 t., b. l. 8-27).

Iš 2013-04-04 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo akto matyti, kad 2013-04-03 buvo atliktas ūkininko A. A. K. arklių laikymo fermoje Vilniaus r., Nemenčinės sen., Puodžiūnų patikrinimas bei surašytas aktas dėl ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo. Jame konstatuota, kad laikomi 122 arkliai, iš kurių 3 nesikelia, susirgimai nebuvo registruojami, diagnostiniai tyrimai nebuvo atliekami, profilaktinės priemonės netaikomos. Taip pat konstatuota, kad 4 arkliai buvo laikomi sodyboje, o ten kur buvo jų pagrindinė buveinė. Įstatymas įpareigoja vesti apskaitą, atlikti tam tikrus dalykus, matoma, kad tai nebuvo daroma (1 t., b. l. 33-34).

Iš 2013-04-19 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad arklių užkrečiamų ligų simptomų klinikinių požymių nekonstatuota. Dėl užsitęsusios žiemos, atšiaurių laikymo ir priežiūros sąlygų, t.y. nepakankamo šėrimo, netinkamo girdimo, savalaikės veterinarinės pagalbos nesuteikimo, arklių kaimenėje prasidėjo labiausiai nusilpusių (pagrinde jaunų) arklių gaišimas. Arklių gaišenos išvežtos sunaikinimui į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Veterinarinės tarnyba konstatuoja priežastis dėl ko būtent prasidėjo arklių gaišimas (1 t., b. l. 40).

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto 2013-03-28 Nr. 69G-10-1449 matyti, kad gavus pranešimą buvo patikrinta A. A. K. priklausantį fermą. Buvo konstatuoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimai (laikomi gyvūnai ieško maisto, nepakankami šeriami ir girdomi, rasti neskeliantys arkliai, yra nugaičiųsių arklių, dėl kurių sveikatos būklės laikytojas nesikreipė į veterinarijos specialistus, arklai neregistruoti nuo 2010 m. gimę arkliai, nevedama apskaita, yra nugaišę 13 arkliai) ir duoti nurodymai, kad būtų užtikrintas tinkamas arklių girdimas iš šėrimas, registravimas, ženklinimas ir apskaita (1 t., b. l. 44-45).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. pateikė informaciją apie atliktus 2010-2013 metais patikrinimus ūkininko A. A. K. ūkyje Vilniaus r., Nemenčinės sen., Miškinių k., valdoje 1005253278, deklaruotoje bandoje Nr. 50336800191 iš kurios matyti, kad: 2010-12-13 buvo surašytas ūkinių gyvūnų laikymo patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti pažeidimai ir duoti nurodymai. Arklių laikymo patalpose buvo laikomi nenaudojami daiktai, buvo nurodyta juos išnešti. Taip pat buvo nurodyta laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2010-12-29 buvo surašytas patikros aktas, kuriame konstatuota, kad rasti 138 arkliai, iš kurių tik trys turi pasus, pagal dokumentus arklių 140. Nors privalu vesti žurnalą ir vesti arklių skaičiaus apskaitą, tačiau tas daroma nebuvo. 2011-01-17 buvo konstatuota, kad nevedamas arklių bandos žurnalas, taip pat, kad tik trys arkliai turi pasus, 137 neturi. Veterinarijos pažymoje yra konstatuota, kad yra netinkamas apšvietimas ir arkliams neįrengtos girdyklos. 2011-01-26 buvo nurodyta arkliams gauti pasus, atlikti gimusio prieauglio mikročipavimą, atlikti tyrimus. 2012-02-03 aktas, kuriame konstatuota, kad yra pažeistos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimosi įstatymo 4 str. 1 d. 119 str. 1 ir 2 d., Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo reikalavimai 11,17-18,22-24 punktai. 2012-03-23 A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2013-01-23 akte nurodyta, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trukumai nepašalinti, o patikrinimo metu nustatyta, kad visai nėra elektros, dalis langų išdaužyta, nėra šėrimo ir girdimo į rangos, arkliai neatskirti pagal lytį ir amžių, nežinomas arklių skaičius; 2013-03-15 konstatuota, kad gyvūnų apskaita vykdoma pažeidžiant Gyvūnų apskaitos, registravimo ir ženklinimo taisykles. 2013-01-23 patikrinimo akte konstatuota, kad yra pažeisti Gyvūnų laikymo, registravimo įstatymo 11, 17, 18, 22, 24, 28 punktai. 2013-03-15 buvo atliktas patikrinimas ir konstatuota, kad buvo rasta vieno jauno arklio įvairių kūno dalių likučiai. 2013-03-28 buvo konstatuoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimai ir buvo duoti nurodytai, kad būtų užtikrintas tinkamas arklių girdimas iš šėrimas, registravimas, ženklinimas ir apskaita. 2013-03-28 buvo atliktas patikrinimas ir konstatuota, kad laikomi arkliai apatiški, neturi pašarų ir vandens, dalis arkliu išliesėję, lauke rasti 2 ir pačiame tvarte 2 nebegalintys nuo išsekimo atsikelti arkliai. Arklių laikymo vietoje rasta 13 įvairaus amžiaus arklių gaišenų. Laikomiems arkliams gresia žūtis dėl nepakankamo šėrimo, netinkamo girdimo ir priežiūros (1 t., b. l. 46-50).

2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad A. A. K. arklius laiko netinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologiniai ir elgsenai sąlygomis, nesuteikia reikiamos veterinarinės pagalbos, nesuteikia pakankamo gėrimo ir šėrimo, dėl ko kyla pavojus arklių sveikatai ir gresia žūtis iš bado. Teismas nutarė leisti paminti 138 arklius. Nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad arklių laikymo sąlygos nėra Įstatymų nustatyta tvarka tinkamos (1 t., b. l. 52-53, t. 2, b.l. 153).

Iš ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akto 2010-12-13 Nr. NG-1-560, ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo akto 2010-12-13 Nr. GC -560 matyti, kad atlikus ūkininko A. A. K. planinį patikrinimą buvo surašytas ūkinių gyvūnų laikymo patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti pažeidimai ir duoti nurodymai. Taip pat buvo nurodyta laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (2 t., b. l. 65-71).

Iš ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo akto 2010-12-29 Nr. A1-573 matyti, kad atlikus ūkininko A. A. K. planinį patikrinimą buvo surašytas ūkinių gyvūnų laikymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad rasti 138 arkliai, iš kurių tik trys turi pasus, pagal dokumentus arklių 140. Nors privalu vesti žurnalą ir vesti arklių skaičiaus apskaitą, tačiau tas daroma nebuvo ( 2 t., b.l. 71).

Iš gyvulių registravimo ir ženklinimo patikrinimo akto 2011-01-17 Nr. A1-003-2 matyti, kad atlikus ūkininko A. A. K. planinį patikrinimą buvo surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad nepagaminti ir neužsakyti gyvulių pasai, nesutvarkyta apskaita (2 t., b.l. 74-76).

Iš veislinių arklių ūkio patikrinimo akto 2011-01-17 Nr. 131P-16-3 matyti, kad buvo surašytas ūkinių gyvūnų laikymo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad nevedamas arklių bandos žurnalas, taip pat kad tik trys arkliai turi pasus, 137 neturi. Veterinarijos pažymoje yra konstatuota, kad yra netinkamas apšvietimas ir arkliams neįrengtos girdyklos (2 t., b.l. 77).

Iš ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akto 2012-02-03 Nr. 69 910-1, ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo akto Nr, 69-UGP-1, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo akto 2012-02-03 Nr. 401/1 matyti, kad atlikus ūkininko A. A. K. planinį patikrinimą buvo surašytas ūkinių gyvūnų laikymo patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, kad yra pažeistos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimosi įstatymo 4 str. 1 d. 119 str. 1 ir 2 d., Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo reikalavimai 11,17-18,22-24 punktai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) str. ( 2 t., b. l. 80-87).

Iš ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akto Nr. 69G10-221, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akto 2013-01-23 Nr. 69ŪGP-221/1 matyti, kad buvo surašyti patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota: tvarte nėra apšvietimo, visai nėra elektros, daug aštrių kampų į ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai nepašalinti, dalis langų išdaužyti, nėra šėrimo, vanduo tik iš natūralaus vandenis telkinio, pašarai išmėtomi lauke, arkliai neatskirti pagal lytį ir amžių, nežinomas faktinis registravimo ir laikomų arklių skaičius, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) str. (2 t. b. l. 92-94).

Iš 2013-03-15 Ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo akto Nr. ŪGP-69-1239 matyti, kad atlikus ūkininko A. K. planinį patikrinimą buvo surašytas patikrinimo akta, kuriame konstatuota, kad gyvūnų apskaita vykdoma pažeidžiant Gyvūnų apskaitos, registravimo ir ženklinimo taisykles, kad buvo rasta vieno jauno arklio įvairių kūno dalių likučiai (2 t., b. l. 102-104).

Iš gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto 2013-04-19 Nr. 12 matyti, kad tai yra iš A. A. K. ūkio atvežtos kumelės gaišena. Klinikinė diagnozė- išliesėjimas, patologiniai, anatominiai pokyčiai. Nugaišo 2013-04-19 (3 t., b. l. 2-4).

Iš gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto 2013-04-19 Nr. 11 matyti, kad tai yra iš A. A. K. ūkio atvežtos kumelės gaišena. Klinikinė diagnozė- išliesėjimas, patologiniai, anatominiai pokyčiai. Nugaišo 2013-04-19 (3 t., b. l. 5-7).

Iš gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto 2013-04-17 Nr. 10 matyti, kad tai yra iš A. A. K. ūkio atvežto arklio gaišena. Klinikinė diagnozė- išliesėjimas, patologiniai, anatominiai pokyčiai. Nugaišo 2013-04-17 (3 t. b. l. 9-11),

Iš gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto 2013-04-16 Nr. 09 matyti, kad tai yra iš A. A. K. ūkio atvežto arklio gaišena. Klinikinė diagnozė- išliesėjimas, patologiniai, anatominiai pokyčiai. Nugaišo 2013-04-16 (3 t. b. l. 12-14),

Iš gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto 2013-04-07 Nr. 01 matyti, kad kumelė atvežta iš A.A. K. ūkio. Nugaišo 2013-04-07. Klinikinė diagnozė- išliesėjimas, patologiniai, anatominiai pokyčiai (3 t.,b. l. 16-19).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pažyma dėl arklių gaišenos sunaikinimo, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialisto išvada dėl arklių palaikų tyrimo, pranešimu apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus 2013-03-27 Nr. 121 ir patikrinimo aktu 2013-03-28 Nr. 69G10-1449 su foto nuotraukomis, Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-05-14 Nr. 5-1/64 specialisto išvada dėl ūkininko Algio A. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1, 35-37, 38-40, 86-89, t. 2, b.l. 96-98, 100-101, 109, 110-116, 121-151, 156-200, t. 3, b.l. 54-55, 152-154, t. 4, b.l. 168-198, t. 5, b.l. 1-10, 21-23).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Nors kaltinamasis A.A. K. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodyta liudytojų UAB „Lietuvos žirgynas" direktoriaus ir Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos pirmininko E. J., valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos viršininko pavaduotojo S. M., tos pačios tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo J. T., valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo G. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktais, kita bylos medžiaga.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu jo auginamas arklius jis šerdavo ir prižiūrėjo tinkamai, kadangi šie jo parodymais paneigti aukščiau paiminėtais įrodymais.

Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

P. G. gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai vykdydami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo reikalavimus, „Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus“, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223, „Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programą“, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Bl-281, „Šalutinių gyvūnų produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimus“, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. ir 2012 m. sausio 20 d. įsakymais, „Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 3D-105 reikalavimus, Algiui A. K. priklausančioje fermoje, esančioje Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos Miškinių kaime, atliko 2010 m. gruodžio 13 d. ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, 2010 m. gruodžio 29 d. - ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimą, 2011 m. sausio 7 d. - ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimą. 2012 m. vasario 3 d. - ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimą bei ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimą, 2013 m. sausio 23 d. - ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą bei ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimą, 2013 m. kovo 15 d. - ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimą bei atliko tyrimą dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, 2013 m. kovo 28 d. - atliko tyrimą dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, 2013 m. balandžio 2 d. - ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimą, 2013 m. balandžio 3 d. - ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, 2013 m. balandžio 4 d. - ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimą. Visais patikrinimų atvejais buvo surašyti aktai dėl norminių teisės aktų pažeidimų ir gyvūnų laikytojas A. A. K. buvo kviečiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl trūkumų šalinimo ir poveikio priemonių taikymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnai – apie 140 Lietuvos S. Ž. veislės arkliai laikomi palaidi lauke, nakčiai sueina į tvartą. Arklių laikymo vieta – nešvari, šlapia, mėšlas be pakratų, nešalinamas. Gyvūnai neatskirti pagal rūšį, amžių, lytį – kumelės neatskirtos nuo eržilų. Gyvūnų laikymo vieta nesaugi – tvarte nepašalinti aštrūs kampai. Visų amžiaus grupių ir lyties gyvūnai laikomi vienoje kaimenėje keldami pavojų vieni kitiems. Arkliai dėl tvarte esamų metalinių ir betoninių konstrukcijų negali patogiai atsigulti ir be suvaržymų atsikelti. Tvartas nėra pritaikytas arklių laikymui, t. y. gyvūnams nepakanka erdvės ir priemonių patenkinti jų fiziologinius ir ekologinius poreikius. Gyvūnai nepakankamai šeriami. Pagal kūno stovį ir elgseną dalis arklių išliesėję, gyvūnai kenčia badą, dėl ko jiems gresia žūtis. Arkliai neturi pakankamai vandens – geria iš gamtinio vandens telkinio, į kurį subėga polaidžio vanduo su arklių mėšlu (fekalijomis). Sergantiems gyvūnams nesuteikiama reikiama veterinarinė pagalba. Patikrinimo metu rasti du tvarte ir du lauke nesikeliantys arkliai. Gyvūnams gresia žūtis dėl nepakankamo šėrimo ir girdimo. Tvarte rasta 13 įvairaus amžiaus arklių gaišenų, kurios galėjo atsirasti prieš kelias ar keletą parų iki patikrinimo. Gyvūnai neženklinami pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neregistruoti nuo 2010 m. gimę arkliai, nevedama arklių apskaita.

Po 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo, kai termoje buvo rasti iš bado 13 žuvusieji ir 4 leisgyviai arkliai Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo paimti arklius ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013 (proceso Nr. 2-68-3-10804-2013-8) leido paimti iš Algio A. K. 138 arklius. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo reikalavimus, 2013 m. balandžio 5 d. atliko išvežamų/įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimą ir surašė aktą, iš kurio matyti, kad paimti 120 arkliai, 108 arkliai išvežti į UAB „Lietuvos žirgynas", esančią Zarasų rajono savivaldybės Dusetų seniūnijos Kavolių kaime, „Sartų žirgyną“, 3 arkliai pagal laikinos globos sutartį atiduoti A. K., 6 arkliai pagal laikinos globos sutartį atiduoti Lietuvos žirgų globos asociacijai, 2 arkliai eutanazuoti, 1 arklys nugaišo.

Byloje skirtingai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. Įvykio vietos apžiūros metu nurodyta nusikaltimo vieta-aptvertos arklių ganyklos teritorija be joje esantys mūrinio (apleisto) arklidžių pastatas Vilniaus r., Nemenčinės sen., Puodžiūnų km. (t. 1, b.l. 8-11). Iš kaltinamojo advokato pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įšrašo 2010-06-16 nustatyta, kad pastato-fermos priklausančios A.A. K. adresas yra Vilniaus r., Sirvydiškių k. (t. 4, b.l. 141-142). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte 2013-03-28 Nr. 69G-10-1449 bei informacijoje apie atliktus 2010-2013 metais patikrinimus ūkininko A. A. K. ūkyje Vilniaus r., Nemenčinės sen., Miškinių k., valdoje 1005253278, deklaruotoje bandoje Nr. 50336800191 nurodyta vieta: arklių bandos laikymo vieta Miškinių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. (t. 1, b.l. 44-50). Visose šiose ir kitose byloje nurodytose dokumentuose kalba eina apie tą pačią nusikaltimo vieta-ūkininkui A.A. K. priklausančių arklių laikymo ir ganymo vieta. Laikytina, kad nusikaltimo padarymo vieta kaltinime teisingai nurodyta Vilniaus r., Nemenčinės sen., Puodžiūnų km. kaip nurodyta įvykio vietos apžiūros metu, nes ši vieta yra aptvertos arklių ganyklos teritorija su ferma.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo ir liudytojų kuriuos kaltinamasis prašė teisme apklausti parodymais, kaltinamojo advokato pateiktais antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 40/14/811; 40/14/812; 40/14/813, nes jie prieštarauja liudytojų veterinarijos tarnybos specialistų S. M., J. T. ir G. B., Nemenčinės seniūnijos seniūno E. P. ir pranešėjo apie žiaurų elgesį ir kankinimo su arkliais O. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis bei nuosprendyje išdėstytais 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bei kitais dokumentais. Be to, antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 40/14/811; 40/14/812; 40/14/813 fiksuoja arklių būklę laikomų Zarasų r., Kavolių k. esančiame „Sartų žirgyne“ ir užfiksuoti duomenys nesusiję su kaltinamajam pareikštu kaltinimu.

Dėl 21 arklių žūties nebuvo atlikti skrodimai. Teismo manymu, vertinant liudytojų S. M., J. T. ir G. B., E. P. ir O. P. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą ir fotonuotraukas bei nuosprendyje išdėstytais dokumentus (patikrinimo ir arklių gaišenų tyrimo aktus) ir minėtą teismo nutartį visumoje ir komplekse, teigiama, kad kaltinamasis žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tame tarpe juos kankino- pastate-fermoje ir laikymo teritorijoje, esančioje Vilniaus r., Nemenčinės sen., Puodžiūnų km., auginamais arkliais ir dėl ko gyvūnai - 140 arklių buvo kankinami, iš jų 21 arklys žuvo, 119 arklių buvo paimti iš A.A. K. ūkio 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nustatyta tvarka nepildė laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo, nedarė įrašų kompiuterinėje laikmenoje, neteikė informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį bei jų neženklino Įstatymo numatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo atveju žiaurūs elgesys su arkliais ir jų kankinimas kurie yra naminiai gyvūnai pasireiškė kaltinamojo veikimu, t.y. tuo, kad kaltinamasis nesuteikė jiems pakankamo šėrimo, girdimo, reikiamos priežiūros, būtinos veterinarinės pagalbos, juos laikė blogomis neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis ir dėl šios priežasties dalys arklių žuvo, o išvežti arkliai buvo suluošinti dėl nepakankamo šėrimo, girdimo, laikymo sąlygų ir reikamos veterinarinės priežiūros, todėl kaltinamojo tęstiniai veiksmai teisingai ikiteisminio metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį (BK 3 str.), (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01). Kaltinamojo tęstiniai veiksmai negali būti vertinami kaip administracinio teisės pažeidimas, numatytas ATPK 90 str., nes nuo žiauraus elgesio su arkliais ir jų kankinimo dalis arklių žuvo, o kita dalis buvo suluošinta.

Nors kaltinamasis neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neabejotinai nuosprendyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma bei komplekse įrodyta, kad jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pakankamai nešėrė ir negirdė bei neprižiūrėjo jam priklausančių arklių, suvokdamas, kad pakankamai nešerti ir negirdyti bei neprižiūrėti arkliai kenčia ir gali žūti bei žinodamas, kad arklių dalis buvo suluošinta, o kita-dalis žuvo. Kaltinamasis suvokė arklių nešėrimo, negirdimo, veterinarinės nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų pavojingumą ir numatė, kad dėl jo šių tęstinių veiksmų gali atsirasti arklių žūtis ir suluošinimas ir nors šių padarinių (gyvūnų žūties ir jų suluošinimo, t.y. išsekimo) nenorėjo, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamojo A. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 - 55 straipsniuose.

Kaltinamasis A. K. kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 3 d., padarant netiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas, neteistas. BK 310 str. numato tokias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Pagal įsiteisėjusį 2015-05-29 nuosprendį kaltinamasis turi teistumą. Kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą laikotarpyje nuo 2010-12-23 iki 2013-03-28, t.y. iki 2015-05-29 ir 2015-09-21 priimtų nuosprendžių, todėl kaltinamasis padarė nusikaltimą pirmą kartą. Kadangi kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra senatvės pensininkas, tad nėra teisinio pagrindo jam skirti viešųjų darbų bausmė. Areštas ir laisvės atėmimas –paprastai neskiriamos pirmą kartą teisiamam asmeniui ir taip nėra jam teisinio pagrindo juos skirti. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina bauda kuri nebendrintina su įsiteisėjusiu 2015-05-29 priimto nuosprendžio paskirta bauda, nes ji subendrinta su 2015-05-29 priimto nuosprendžio laisvės atėmimo bausme, o 2015-05-29 priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjo.

Vadovaudamasis BVK 22 str. 1 d., BK 47 str. nustatytinas paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas nuskatimas pasireiškė nevienkartiniu veiksmu o tęstiniais veiksmais, o mokėjimo terminas-ilgesnis negu 2 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes byloje nėra duomenų ar kaltinamasis turi lėšų, ar turtą sumokėti baudą (t. 1, b.l. 72-79, 129, t. 2, b.l. 62, t. 3, b.l. 45, 174-180, t. 4, b.l. 124-140, 164-167, t. 5, b.l. 56-57, 61, 64, 67, 76, 80, 110-115).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir padėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas (t. 1, b.l. 64-65).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-dokumentų kopijos pridėtos prie 2013-07-24 kratos atliktos A.A. K. ūkyje protokolo saugomos prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 3, b.l. 48-51).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kaltinamojo advokato pateikti antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai 2014-03-12 ir 2014-03-14 Nr. 40/14/811; 40/14/812; 40/14/813 saugomi prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 4, b.l. 113).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje (BK 3 str.), (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01) ir jam paskirti 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

Vadovaudamasis BVK 22 str. 1 d. A. A. K. įpareigoti sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801 per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą Algiui A. K. panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-dokumentų kopijas pridėtas prie 2013-07-24 kratos atliktos A.A. K. ūkyje protokolo ir saugomas prie bylos saugoti prie jos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Algio A. K. advokato pateikti antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2014-03-12 ir 2014-03-14 Nr. 40/14/811; 40/14/812; 40/14/813 saugomus prie bylos saugoti prie jos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.