Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-935-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
1-935-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47726-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
L. I.
Civilinis ieškovas
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-935-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47726-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam L. I.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,55 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau kaip 3 kartus ramentu nukentėjusiajam V. P. į petį ir į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. P. muštinę žaizdą dešiniame momenyje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairiame petyje, kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 4076/2019 (01), dėl ko nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. P..

Šiais savo veiksmais L. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. I. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad neturi, ką papasakoti, nes nieko neprisimena, jam buvo mikroinsultas. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis L. I. parodė, kad tikriausiai tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po įvykio su kaimynu bendravo, susitaikė, jis atsiprašo. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad nori visiškai atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio, supranta atsisakymo pasekmes. Susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų neturi, sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. I. parodė, kad gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vienam kambaryje gyvena V. P. Su juo dar gyvena sūnus E. I. Sūnus E. turi vaizdo įrašą, todėl tikslinga jį paimti bei pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Vaizdo įraše yra viskas įrašyta, todėl bijodamas suklysti parodymus duos kitą kartą susipažinus su vaizdo įrašu (b. l. 77-78). 2020 m. sausio 16 d. apklaustas kaip įtariamasis L. I. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2019 m. lapkričio 9 d. atvažiavo jo draugas, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį, šalia gyvenantis P., visą vakarą ir naktį kažką griežė, tai kėlė triukšmą ir jis negalėjo užmigti. Jis nuėjo į virtuvę, tuo metu namuose buvo jo sūnus E., kartu su juo nuėjo į bendrą virtuvę, kur buvo vyras, pavardė P. Sūnus E., klausė, kodėl P. triukšmauja naktį. Jis irgi klausė to paties, į jų perspėjimus, kad jis negręžtų naktį, nekeltų triukšmą, jis nereagavo. Todėl jis neištvėrė ir kelis kartus su savo ramentu sudavė P. Negali pasakyti, į kurias kūno vietas jam pataikė ir kiek tiksliai kartų jam, nepamena. P. dažnai naktimis neduoda ilsėtis, triukšmauja, kažką gręžia, nemoka už paslaugas, todėl tarp jų nuolat kyla žodiniai konfliktai (b. l. 84-86).

Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyr. patrulio J. C. 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23.46 val., patruliuodamas gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo kaimynas, kuris pranešėjui trenkė per galvą, prašo pagalbos. Atvykus minėtu adresu pasitiko įtariamojo sūnus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. I. Šis paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp V. P. ir L. I. dėl remonto darbų, dėl ko L. I. ramentu trenkė į galvos sritį V. P. Bendraujant su L. I. ir V. P. jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Patikrinus alkotesterio pagalba V. P. įpūtė 1,91 prom., L. I. – 2,55 prom. V. P. dėl galvos traumos išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 4).

2019 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14).

2019 m. lapkričio 9 d. V. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas L. I., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į butą ir apie 3 kartus su kažkokiu kietu buku daiktu stipriai sudavė per petį, galvą. Dėl to sulaužė kairį petį bei praskėlė galvą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 15.15 val., bute kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jis atlikinėjo remonto darbus, kuriuos baigė apie 18.00 val., visa vakarą buvo bute žiūrėjo filmus ir vartojo alkoholį. Jis gulėjo lovoje ir išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Jis priėjo prie durų ir atidarė jas. Prie durų stovėjo kaimynas E. I., kuris jam reiškė pretenzijas dėl to, kad jis triukšmavo darydamas remontą. Jis stovėjo prie durų slenksčio ir netikėtai atėjo E. I. girtas tėvas L. I., kuris nieko jam nesakydamas pradėjo mušti su kažkokiu kietu buku daiktų. Jis pajuto didelį fizinį skausmą. L. I. iš pradžių jam trenkė į kairį petį, vėliau į galvą. Jam buvo suduota ne mažiau trijų kartų. Šalia stovėjęs E. I. savo tėvą nustūmė. Jis nukrito ant lovos ir pastebėjo, kad jam stipriau bėga kraujas iš galvos, paėmė savo telefoną ir paskambino 112. Atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinines pagalbos brigada išvežė į Lazdynų ligoninę kur apžiūrėjo gydytojas bei konstatavo, kad jam yra sulaužytas kairys raktikaulis ir ant galvos plaukuotosios dalies yra 3 cm. žaizda (b. l. 23-25). 2019 m. lapkričio 29 d. nukentėjusysis V. P. parodė, kad apie 23.40 val., jis žiūrėjo televizorių, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jo kambarį, pagalvojo, kad tai gali būti kaimynė, todėl atsikėlė ir atidarė durys, matė E. I., po ko pamatė už kampo stovintį L. I., kuris jam be jokios priežasties sudavė apie 3 kartus per galvą, per petį, kažkokiu tai buku daiktu. Po smūgių sudavimų prarado sąmonę, jis neprisimena kam pirmiau paskambino ar policijai ar greitajai, jam labai stipriai skaudėjo petys ir galva, buvo prakirsta galva. Galimai L. I. jam sudavė ir daugiau kartų ir į kitas kūno vietas, bet jis neprisimena ir tiksliai smūgių skaičių ir kūno dalių pasakyti negali, nes kaip jau minėjo buvo praradęs sąmonę. Įtaria, kad L. I. taip pasielgė, dėl to, kad jis daro remontą savo kambaryje. Dėl to įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, turi pretenzijas dėl šiuo įvykio. Jam buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 32-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23.46 val., patruliuodamas gavo pranešimą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo kaimynas, kuris pranešėjui trenkė per galvą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo, E. I., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp V. P. ir L. I. dėl remonto darbų, dėl ko L. I. trenkė ramentu į galvos sritį V. P. Jiems įėjus į butą, matė prie durų, ant grindų raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Aiškinantis minėtą konfliktą, buvo bendrauta su V. P. ir su L. I., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jiems buvo patikrintas blaivumas, V. P. nustatytas 1,91 prom. girtumo laipsnis, o L. I. – 2,55 prom. girtumo laipsnis. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, kurie apžiūrėjo V. P. ir dėl galvos traumos išsivežė į Lazdynų ligoninę. L. I. buvo sulaikytas ir pasistatytas į VPK OVS. Ramentas nebuvo paimtas, kadangi sulaikytas jo naudojasi, todėl galimybės jo pasiimti nebuvo. Bendraujant su sulaikytu, jis paminėjo, kad minėtu ramentu sudavė kaimynui (b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. I. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvu L. I. tame pačiame bute, (duomenys neskelbtini) gyvena ir nuomininkas V. P. 2019 m. lapkričio 8 d., apie 00.00 val., nakties, jis prabudo nuo to, kad išgirdo kažkokį tai triukšmą, kažkokį griežimą. Atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti, iš kur sklido tas triukšmas. Suprato, kad iš buto, iš kito kambario, kurį nuomoja nuomininkas V. Jis atidarė duris ir paprašė V. P. nusiraminti, kadangi buvo naktis ir visi jau miegojo. Tačiau nuomininkas V. kaip visada buvo neblaivus, vos vos kalbėjo, tuomet į jų pokalbį įsikišo jo tėvas L. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jo tėvas nuomininkui V. sudavė ramentu. Negali pasakyti, kiek kartų ir į kurias kūno vietas pataikė nuomininkui, nes viskas buvo labai greitai. Matė, kad nuomininko kaktoje buvo praskelta kakta, matėsi raudonos spalvos žaizda. Atvažiavus policijos pareigūnams, jo tėvą išsivežė iš buto pareigūnai, o po kurio laiko atvažiavo greitoji, kuri išsivežė V. Gali paaiškinti, kad V. nuolat pats provokuoja konfliktus, kiekvieną vakarą vartoja alkoholį, klausosi garsiai muziką, triukšmauja. Įvykio vakarą jo tėvas irgi buvo neblaivus. Taip pat prie apklausos prideda įvykio garso įrašą, kuri įrašė į jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną (b. l. 48-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 4076/2019 (01) V. P. nustatyta muštinė žaizda dešiniame momenyje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairiame petyje, kairio raktikaulio petinio galo lūžis. Sužalojimai, nustatyti V. P., visumoje, dėl kairio raktikaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. P. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualūs žalojančio daikto požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. Muštinė žaizda, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dažniausiai sugyja be pasekmių. Kaulai sugyja kaulinio rumbu, dažniausiai be pasekmių (b. l. 39-40).

2020 m. sausio 15 d. apžiūrėtas pateiktas garso įrašas, kurį pateikė liudytojas E. I. Jame užfiksuotas pokalbis tarp liudytojo E. I., kaltinamojo L. I. bei nukentėjusiojo V. P. (b. l. 52-53).

Tikrinimo metu alkotesterio kvitu L. I. buvo nustatytas 2,55 prom. girtumo laipsnis (b. l. 67). Tikrinimo metu alkotesterio kvitu V. P. buvo nustatytas 1,91 prom. girtumo laipsnis (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo L. I. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis L. I. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neturi, ką papasakoti, nes nieko neprisimena, jam buvo mikroinsultas. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis parodė, kad tikriausiai tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. P., liudytojų E. I., V. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašas, V. P. protokolas-pareiškimas, policijos pareigūno J. C. tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, garso įrašai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. I. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,55 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau kaip 3 kartus ramentu nukentėjusiajam V. P. į petį ir į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. P. muštinę žaizdą dešiniame momenyje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairiame petyje, kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 4076/2019 (01), dėl ko nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. P. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo L. I.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis L. I. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu L. I. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, išreiškė gailestį, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka susitaikyti, atsisakė pareikšto civilinio ieškinio. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, vienas kitam pretenzijų neturi (b. l. 131). L. I. anksčiau neteistas (b. l. 94-95), nedirbantis (b. l. 96), jo teigimu, turi sveikatos problemų, gauna išmoką iš Sodros, administracine tvarka baustas (b. l. 97-99), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos L. I. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas L. I. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kaltinamajam L. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 158,58 Eur nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 60-63). Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad V. P. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 158,58 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis L. I. atsakingas už nukentėjusiojo V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo L. I. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. I. Be to, nukentėjusysis V. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1800 Eur sumai, tačiau teisiamojo posėdžio metu atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio, jam buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl V. P. civilinio ieškinio nutrauktinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso įrašais, saugomi prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. I. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju V. P., ir baudžiamąją bylą L. I. atžvilgiu nutraukti.

L. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priimti nukentėjusiojo V. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti. Iš L. I. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 158,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus, penkiasdešimt aštuonis euro centus) už nukentėjusiojo V. P. gydymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso įrašais, saugomus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti L. I., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas