Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamosios M. K. parodymais, kurios atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2024 m. liepos 17 d., apie 09.00 - 10.00 val. ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo tėvais J. K., S. K.. Į namus nebuvo parėjusi apie 4 paras. Pareidama namo rankinuke parsinešė psichotropinę medžiagą amfetaminą - baltos spalvos miltelius, sudėtus į mažą permatomą plastikinį maišelį. Tame maišelyje galėjo būti apie 0,3 gramo. Namuose amfetaminą padėjo virtuvėje ant stalo. Prieš pareidama namo ji buvo pavartojusi amfetamino. Namuose jai pasidarė negera, verkė, buvo šalta ir jos mama iškvietė specialiąsias tarnybas, ją nuvežė į Mažeikių ligoninę. Atsimena, kad ten jai nepavyko atlikti šlapimo testo dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo, tai yra jai nepavyko pasišlapinti. Iš Mažeikių ligoninės ją išvežė ir gydė Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje iki rugpjūčio 5 dienos. Ji šiuo metu yra užsikodavusi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Psichikos centre nesigydė dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo. I. K. yra jos pažįstamas, su juo kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jis mokėsi paralelinėje klasėje. Jį pažįsta nuo 9 klasės. 9 klasėje jis buvo jos vaikinas, bet vėliau susipyko, pora nebėra, bet susitinka. Tas keturias paras kai nebuvo namuose, buvo pas I. Jis pats vartoja amfetaminą ir jiedu abu sutarė, kad reikia pavartoti. Ji pirmą kartą pradėjo narkotines medžiagas vartoti nuo 16 metų. Buvo laikotarpių kai mesdavusi vartoti, bet po to vėl „atkrenta“. Kiek žino, I. per „Telegram“ su kažkuo susirašė dėl amfetamino, tai vyko 2024 m. liepos 16 d. vakare. Jis atsiskaitė per programėlę kažkaip „kripto“ valiuta, ji net nežino, kaip tas procesas vyksta. Ji pati pinigų neturėjo, I. pirko iš savo pinigų, nežino kokia bankininkystės rūšimi jis atsiskaitė. I. nupirko du maišelius amfetamino, jai atrodo, kad kiekviename po gramą. Amfetamino pasiimti važiavo su I. jo automobiliu (duomenys neskelbtini), tiksliau modelio nežino, apie 17.00 val., gal vėliau, tiksliai nepamena laiko. Narkotikų pardavėjas I. per „Telegram“ susirašinėjimo tinklą atsiuntė video su koordinatėmis, kur yra padėtas amfetaminas, jiedu nuvažiavo ir pasiėmė (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje kiemuose prie kažkokio pastato po plytele rado padėtą amfetaminą dviejuose plastikiniuose maišeliuose. Pasiėmę amfetaminą grįžo pas I. ir abu kartu jo namuose vartojo, o ryte išeinant I. pasakė, kad amfetamino dar liko ir jai vieną maišelį padavė, ji į namus ir parsinešė. Ji labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, kad gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. K. parodymais, kur ji parodė kad ji yra M. K. mama. Dukra gyvena kartu su ja ir jos vyru. Dukra turi problemų su sveikata, t. y. jai medikų yra diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas. Dukra yra gulėjusi psichiatrinėse ligoninėse, dėl elgesio sutrikimo. Kiek jai žinoma dukra vartoja ne tik gydytojų paskirtus vaistus, bet vartoja ir narkotines medžiagas. Šiandien (2024 m. liepos 17 d.), apie 10.00 val., M. grįžo į namus, kur namuose nebuvo apie penkias paras. Dukra su savimi neturėjo laiptinės įėjimo rakto, kai ji išgirdo, jog dukra susivedė kodą ir bute suskambo skambutis, suprato, jog laiptinės durys atsirakino. Priėjusi prie buto durų akutės matė, jog laiptais į viršų prie buto durų pareina M. Matė per durų akutę, jog dukra lipdama laiptais elgiasi neadekvačiai, mosikavo rankomis, kratė galvą, atrodė, jog jai yra traukuliai. Tada dukra pati atsirakinusi buto duris parėjo į namus ir be priežasties pradėjo ją koneveikti, t. y. keikė necenzūriniais žodžiais, vaikščiojo bute pirmyn atgal, šokinėjo lovoje, neadekvačiai elgėsi. Ji vengdama konflikto su dukra nuėjo į savo miegamojo kambarį. Namuose daugiau nieko nebuvo. Dukra nueidavo į balkoną, grįždavo atgal į butą ir vėl ją koliodavo, kai ji iš jos kalbos suprato, jog ji susipyko su savo draugu. Ji dukros elgesio sutrikimų vengia, taip yra buvę ir anksčiau. Vengdama bet kokio konflikto su dukra, tiesiog jos vengė ir buvo miegamojo kambaryje. Kai M. nuėjo į balkoną, ji norėjo gerti, nuėjo į virtuvę, ten ant virtuvinio stalo pamatė vieną permatomą maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Ji iš karto suprato, kad tai M., kadangi prieš tai namuose buvo viena ir ant stalo nieko nebuvo. Nieko nelaukdama, supratusi, kad tai gali būti dukros narkotinės medžiagos, ji maišelį su milteliais pasiėmė ir nusinešė į miegamąjį, kur plastikinį permatomą maišelį su turiniu esančiu viduje, pasidėjo miegamajame ant spintelės. Išgirdo, jog dukra išeina iš balkono, nueina į virtuvę ir kiek girdėjo iš elgesio, dukra kažko ieškojo virtuvėje. Iš dukros garsų suprato, jog ji kažko ieško ir neranda, tačiau ji dukros nieko neklausė, tiesiog buvo savo kambaryje. Tada pasiskambino dukrai S. K., kuriai papasakojo apie sesės M. elgesį bei būklę. Dukra S. K. ją paskatino paskambinti į pagalbos centrą ir pranešti apie M. elgesį. Apie 13.30 val. paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą klausė, ką tokiu atveju daryti? Jai pasiūlė medikų bei pareigūnų pagalbą, kadangi M. elgėsi agresyviai. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kai ji policijos pareigūnams pasakė, jog dukra elgiasi agresyviai, kadangi įtaria, jog dukra grįžo į namus pavartojusi narkotinių medžiagų bei nurodė, jog namuose rado dukros padėtą paketėlį su galima narkotine medžiaga. Atvyko medikai, dukrą M. K. išvežė į gydymo įstaigą apžiūrai.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės ir suvokti jų kiekį. BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintas rekomendacijas. Minėtų rekomendacijų 178 punkte numatyta, jog amfetamino nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) 0,2 g, o didelis kiekis (daugiau kaip) 20 g.

Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs baudžiamuosius nusižengimus ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai bei surinkti įrodymai, o būtent kratos bei poėmio metu paimtos psichotropinės medžiagos, M. K. bei J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtus baudžiamuosius nusižengimus abejonių nekyla.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (baudžiamieji nusižengimai), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre pirmą kartą konsultuotas 2000 m. diagnozė: adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, žalingas vartojimas, depresinis sutrikimas nepatikslinto sunkumo laipsnis, dirbantis, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamuosius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo numatytas ir prokuroro siūlomą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant kaltinamajam subendrintą bausmę baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2024 m. rugpjūčio 26 d. kaltinamajam I. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusios miltelių dalys (0,048 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, bei likęs tuščias popieriaus lankstinukas ir vokas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Saltoniškių g. 19, Vilnius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintini, naikinimo darbus pavesti atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

I. K. išaiškintina baudos bausmės vykdymo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 259 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2024 m. liepos 16 d. veika), ir paskirti jam 45 MGL (keturiasdešimt penkių), t. y. 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų), dydžio baudą.

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 26 d. veika), ir paskirti jam 45 MGL (keturiasdešimt penkių), t. y. 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti, bausmes visiškai sudedant ir I. K. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – likusias miltelių dalis (0,048 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti, naikinimo darbus pavesti atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui;

- likusius tuščią popieriaus lankstinuką ir voką, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Saltoniškių g. 19, Vilnius, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintini, naikinimo darbus pavesti atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

Išaiškinti I. K., jog paskirtą baudą – 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.