Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. S. ieškinį atsakovui G. S., su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir pagal G. S. priešieškinį O. S. su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš gimimo liudijimų (l. 5, 6), pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (l. 10), Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimo ( l. 7-9), pažymos apie šeimos sudėtį (l.12) matyti, kad nepilnamečių D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) mama yra ieškovė O. S., tėvas yra atsakovas G. S.. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2009 metų gegužės 29 dienos teismo sprendimu. Nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nustatyta, kad tėvas G. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą vaikams D. S. ir E. S. po 200 Lt (57,92 Eur.) kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovei ieškiniu paprašius padidinti vaikams skirtą išlaikymą, G. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad jis, G. S., nėra ieškovės sūnaus D. S. tėvas, o D. S. nėra atsakovo G. S. sūnus.

CK 3.140 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 1.131 str. 2 d. numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Šalys pripažino, kad kai O. S. ir G. S. susipažino, pradėjo draugauti, kartu gyventi, ieškovė jau turėjo sūnų D. K.. Atsakovas G. S. 2007 m. balandžio 26 dieną lankėsi pas notarą A. A., kur pasirašė prašymą pripažinti tėvystę (l. 174). Šio dokumento pagrindu buvo pakeistas Civilinės būklės akto įrašas (l. 104, 105) ir G. S. įrašytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, vaiko pavardė pakeista į S..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. (Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-9/2007).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Kaip minėta anksčiau, santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2009-05-29. Sutuoktiniai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje įrašė, kad turi du nepilnamečius vaikus D. S. ir E. S., G. S. įsipareigojo teikti išlaikymą abiems vaikams, įsipareigojo bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas G. S. sutiko su šiuo sprendimu ir patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Šalys pripažįsta, kad nuo šio sprendimo priėmimo iki šiol atsakovas G. S. teikia išlaikymą pagal teismo sprendimą abiems vaikams, iš viso kas mėnesį moka po 130 Eur. Išlaikymo teikimą patvirtina sąskaitos išrašas (l.72- 86). D. S. Vaiko teisių apsaugos skyriui išreiškė savo nuomonę, kad nori bendrauti su tėvu, kuris po skyrybų su juo ir broliu nebendrauja. Kai gyveno kartu, tai buvo draugai. Liudytoja E. R. parodė, kad kai O. K., dabar S., laukėsi D., tai vaiko tėvas ją paliko. G. S. su D. gražiai bendravo, vaikas vadino jį tėčiu. Liudytoja E. K. parodė, kad atsakovas G. S. namuose ir prieš svetimus asmenis visada vadindavo D. savo sūnumi, visada maloniai, draugiškai bendravo. D. jį vadino tėčiu. Geri D. santykiai su tėvu, su G. S., buvo iki jo skyrybų su O. S.. Liudytoja parodė, kad sesuo O. S. jai pasakojo, kad G. duoda D. pavardę, dėl to buvo pas notarą ir civilinės metrikacijos skyriuje. Notaras ir CMS pareigūnai jiems išaiškino, kokį dokumentą G. S. pasirašo, įspėjo, kad jei skirsis, tai gali kilti problemų, tačiau Gvidas po išaiškinimo pasirašė dokumentus. Liudytoja B. S. parodė, kad ji atsiriktinai pamatė, kad jos sūnus G. S. suteikė tėvystę O. sūnui D.. Jos sūnus su abiem vaikais bendravo normaliai, neišskyrė nei vieno. Ji žino, kad iš G. yra priteisti alimentai dviejų vaikų išlaikymui, kiekvienam po 200 Lt per mėnesį.

Iš šių paaiškinimų matyti, kad G. S. sąmoningai, apsisprendęs pripažino D. S. tėvystę, tarp jų buvo susiklostę šilti tėvo ir sūnaus santykiai.

G. S. ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2007-04-26, kai jis nuėjęs pas notarą pasirašė prašymą pripažinti tėvystę ir tuo pagrindu buvo įrašytas D. S. tėvu. O atsakovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikė tik 2015-03-16, t.y. praėjus beveik aštuoneriems metams. Pripažįstama, kad atsakovas G. S. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškovė ir jos atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl jo ieškinys yra atmestinas.

LR CK 1.131 str. 2 d. numato galimybę atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovas nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nepateikė įrodymų, kad jis būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl termino atnaujinimo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į D. S. amžių, šiuo metu jam jau yra keturiolika metų, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Pripažįstama, kad esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, mamos buvusiu sutuoktiniu, išsaugoti savo šeimos santykių tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Pripažįstama, kad priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo yra paduotas pasibaigus ieškinio senaties terminui, priešieškinio patenkinimas neatitiktų vaiko interesų, todėl yra atmestinas.

Atmetus priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, negali būti panaikinta teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atmetamas ir antras priešieškinio reikalavimas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai t.y. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio, t.y. 325 Eur, dydžio išlaikymas (Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

Atsižvelgiant į tai, kad po 2009 metų teismo sprendimo priėmimo D. S. ir E. S. paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, jie turi sveikatos problemų, pasikeitė bendras pragyvenimo lygis šalyje, ženkliai pakito minimali mėnesio alga yra pripažįstama, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl didesnio išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma – po 116 Eur vienam vaikui kas mėnesį sudaro apie 1/3, o ne ½ minimalios mėnesio algos. Nors ši suma nėra didelė, tačiau iš ieškovės pasisakymo teismo posėdžio metu matyti, kad ji nurodo itin didelius ir nerealius vaiko poreikius - 592 Eur vieno vaiko išlaikymui per mėnesį. Iš pažymų apie šalių gaunamas pajamas matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo ir per metus ieškovės išvardintas daiktų poreikis yra nerealus, pvz. nurodo, kad vienam vaikui per metus reikia šešių striukių ir kasmet naujos patalynės ar 30 porų kojinių ir pan.

Pažymose apie darbo užmokestį (l.14, 39) nurodyta, kad O. S. darbo užmokestis per mėnesį yra apie 290 Eur, G. S. darbo užmokestis per mėnesį 2014 metais buvo apie 1500 Lt, t.y. 435 Eur. Jis dirba betonuotoju (l.38). Jo sutuoktinės D. S. darbo užmokestis apie 480 Eur per mėnesį (l.40). Atsakovas G. S. naujoje šeimoje turi du nepilnamečius vaikus, tai Keviną, gimusį 2011 metais, ir Luką, gimusį 2015 metais (l. 42, 172). D. S. 2013m. yra sudariusi vartojimo kredito sutartį 27911,58 Lt sumai, t.y. 8083 Eur. (l.45-55). Kas mėnesį mokama kredito grąžinimo suma yra apie 135 Eur. Atskaičius vartojimo kredito grąžinimo sumą atsakovo šeimai per mėnesį lieka apie 640 Eur.

Atsakovas G. S. nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka apie 150 Eur., jis daugiausiai galėtų skirti po 170 Eur kas mėnesį.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. S. iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, jo darbo užmokestis siekia 450 Eur per mėnesį, tai ieškovės kiekvieno vaiko išlaikymui teikiant per mėnesį po 116 Eur, kaip prašo ieškovė, tokią pat sumą skiriant dviem vaikams kitoje šeimoje, išlaikymo vaikams sumokėjimui jam darbo užmokesčio pritrūktų, paties atsakovo pragyvenimui ir vykimui į darbą pinigų nebeliktų, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas per mėnesį ir jo turimą vaikų skaičių, pripažįstama, kad atsakovas G. S. gali skirti vieno vaiko išlaikymui po 90 Eur. per mėnesį, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Mažesnio išlaikymo, nei po 90 Eur išlaikymo vienam vaikui priteisimas visiškai neatitiktų vaikų poreikių.

Nustatoma, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo iš tvarko ieškovė O. S.. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimą yra atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str.1 d. 2 p.), todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo valstybei priteisiamas 23 Eur. dydžio žyminis mokestis (90-58=32 Eur x 2 = 64 Eur x 12 mėn. = 768 Eur x 3 %) ir 9 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. 1), iš viso 32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato pagalbą. Pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad išlaidos sudaro 400 Eur, tačiau yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris įrodo, kad ieškovė advokatui yra sumokėjusi 100 Eur. Teismas priteisia išlaidas, tik patvirtintas dokumentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 100 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.201 str., Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 282 str. 2d. 1 p. ir 307 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009-05-29 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-378-446/2009 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį (2 punktą), kuria atsakovas G. S. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams D. S. ir E. S.; priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a.k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-02-10, iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiams vaikams D. S. ir E. S. uzufrukto teise valdo ir tvarko O. S..

Priteisti O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Atsakovo G. S. priešieškinį O. S. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.