- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2-470-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00301-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- I. J.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas yra jos vaikų A. J., gimusios 2004 m. lapkričio 10 d., ir E. J., gimusios 2006 m. lapkričio 22 d., tėvas, priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus, kiekvienam vaikui po 10800 Lt, paskirti ją vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, leisti atsakovui bendrauti su vaikais be apribojimų, jai dalyvaujant.
Atsakovas A. K. nuomonės nepareiškė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Ieškovė paaiškino, kad 2002 metais susipažino ir pradėjo draugauti su atsakovu A. K., 2003 metais kartu apsigyveno jos tėvų namuose Kelmės rajone, Liolių seniūnijoje, Baltmiškio kaime. 2004 m. lapkričio 10 d. jiems gimė dukra Austėja, 2004 m. gruodžio mėnesį ji karu su atsakovu ir vaikais išsikraustė iš savo tėvų namų ir apsigyveno A. K. draugo K. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, apsvaigęs būdavo agresyvus, prieš ją smurtavo, dažnai ją sumušdavo be jokios priežasties. Neapsikentusi tokio gyvenimo, nuolatinio smurtavimo, ji 2006 m. pavasarį išsikraustė iš A. K. nuomojamo namo, viena su vaikais apsigyveno jos draugei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji jau buvo nėščia, laukėsi antrojo A. K. vaiko, 2006 m. lapkričio 22 d. jai gimė dukra Ernesta. A. K. kelis kartus ją aplankė, tačiau jokios paramos, materialinio išlaikymo niekada neteikė. Ji visus savo penkis vaikus išlaiko ir augina viena, pragyvena iš socialinių pašalpų, išmokų vaikams, šiuo metu ji niekur nedirba, augina vaiką. Jos nuomone, vieno vaiko išlaikymui reikia 600 Lt per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 4 d. nuostatas, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įraše gali būti įrašytas vyras, tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.
Iš vaikų gimimo liudijimų (7, 8 b. l.) matyti, kad ieškovės dukra A. J. ir E. J. gimė ieškovei nesant santuokoje, vaikų gimimo liudijimuose įrašų apie tėvą nėra.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Ieškovės vaikų ir atsakovo kraujo ryšiui nustatyti 2014 m. birželio 2 d. teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (42-43 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte (48-52 b. l.) pateikta išvada, kad A. K. yra vaikų Austėjos tėvas su 99,999993% tikimybe, Ernestos tėvas su 99,999998% tikimybe.
Parengiamajame posėdyje, vykusiame 2014 m. birželio 2 d., atsakovas dalyvavo, tačiau jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti jo galimybe būti ieškovės vaikų Austėjos ir Ernestos tėvu, jis nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas yra gavęs ieškinio ir jo priedų kopijas (27 b. l.), ieškinyje nurodytų aplinkybių apie gyvenimą kartu, bendro ūkio vedimą su ieškove nepaneigė.
Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. gyvenant šeimyninį gyvenimą, buvo pradėti ir gimė du vaikai – 2004 m. lapkričio 10 d. Austėja ir 2006 m. lapkričio 22 d. Ernesta. DNR ekspertizės išvada yra patikimas įrodymas, patvirtinantis atsakovo A. K. tėvystę. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 392 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Šalių vaikai gyvena su ieškove (9 b. l.), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas nustačius atsakovo tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą vaikams.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų (15, 16, 71 b. l.) matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina ir išlaiko vaikus, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, pragyvena iš socialinių pašalpų. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės (68 b. l.) matyti, kad atsakovas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. yra registruotas darbo biržoje, yra bedarbis. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Įrodymų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių ar būtų neįgalus, jis nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti juos tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra darbingas, ieškovės reikalaujama suma - 300 Lt - nedidelė, ši suma galėtų užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti juos maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, lankytų mokyklą, susirgus – slaugyti juos. Tokiu būdu, prašoma iš atsakovo priteisti suma – po 300 litų kiekvienam vaikui yra nedidelė. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), ir jokių išimčių nenumatyta. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, kiekvienam vaikui yra būtinas vaiko minimalių poreikių tenkinimui.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas dalinai. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2006 m. pavasario, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių teikiamą išlaikymą vaikams, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl išlaikymo vaikams priteisimo ilgą laiką nesikreipė į teismą, t. y. vaikai negavo tinkamo išlaikymo dėl abiejų tėvų kaltės, atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra pakankami gera, kad jis galėtų sumokėti iš karto susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą, duomenų, kad jis turėtų nekilnojamojo ar kito vertingo turto, šį kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, teismui nepateikta, be to, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad prieš trejetą metų vaikų poreikiai buvo mažesni, todėl įsiskolinimas už trejus metus priteistinas skaičiuojant išlaikymo sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui 1 MGL dydžio – 130 Lt, t. y. už trejus metus po 4680 Lt kiekvienam vaikui.
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui atskirai, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.
Kaip matyti iš pažymų apie ieškovės šeimos sudėtį (9 b. l.) ir deklaruotą gyvenamąją vietą (10 b. l.) ieškovės ir atsakovo vaikai Austėja ir Ernesta gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), atsakovas neginčija, kad vaikai ir toliau gyventų su motina. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (28-29 b. l.) nurodyta, jog dėl socialinių įgūdžių stokos (valstybės institucijų skirtą finansavimą naudoja ne vaikų interesams) Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymu ieškovės šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau duomenų, kad ieškovė nesirūpintų vaikais ar gyventų amoralų gyvenimą, byloje nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina. Kadangi atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja, jo ryšys su vaikais nėra susiformavęs, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais nenustatant jokių apribojimų, tačiau jai dalyvaujant.
Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 str.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 14 p.) (20-21 b. l.), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.): žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo 288 Lt (144x2=288), dėl išlaikymo įsiskolinimo 421,20 Lt (4680x2x3%=280,80), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 216 Lt (300x2x12x3%=216), ir 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 944 Lt (288+421,20+216+19=944,20).
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (20-21 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (36 b. l.), šioje byloje yra 520 litų. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, 3.175 straipsniu, CPK 259, 265, 268-270, 392 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2004 m. lapkričio 10 d., E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2006 m. lapkričio 22 d., tėvas, A. J. ir E. J. – A. K. vaikai.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikams A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai 2004 m. lapkričio 10 d., ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai 2006 m. lapkričio 22 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų), t. y. po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus), kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš A. K. išlaikymo įsiskolinimą A. J. ir E. J. po 4680 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų), t. y. po 1355,42 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 42 euro centus), kiekvienam vaikui.
Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaikų motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Vaikų A. J., gimusios 2004 m. lapkričio 10 d., ir E. J., gimusios 2006 m. lapkričio 22 d., gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad A. K. bendrauja su vaikais A. J. ir E. J. be apribojimų, dalyvaujant vaikų motinai I. J..
Priteisti iš A. K. 1464 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis litus), t. y. 424 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus), bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų), t. y. 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą), sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.