- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- eI-1595-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams A. K. (A. K.) ir J. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė ar Kelių direkcija) 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (10.4) 2-6502 ir įpareigoti Kelių direkciją atlikti jos funkcijai priskirtus veiksmus, t. y. įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl nesaugaus kelio ruožo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, 2018 m. lapkričio 10 d. su prašymu ginti viešą interesą kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, kuris jos prašymą persiuntė nagrinėti Kelių direkcijai. Kelių direkcija informavo, kad momentiniai greičio matuokliai artimiausius 5 metus minėtame kelio ruože (duomenys neskelbtini) nebus įrengiami, o greitį ribojantys kalneliai dėl prioritetinės eilės ir dėl to, kad jie arčiau kaip 30 m iki gyvenamųjų namų, taip pat nebus įrengti.
Pareiškėja, nesutikdama su Kelių direkcijos pateikta informacija, skunde nurodo, kad transporto priemonės, tarp jų ir sunkiasvorės, (duomenys neskelbtini) automobilių keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja nemažindamos greičio.
Pareiškėja skunde tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo infrastruktūra nėra pritaikyta saugiai vaikščioti pėstiesiems šalia savo namų. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teisė į saugią aplinką neužtikrinta, egzistuoja didžiulis pavojus dėl avarinių situacijų bei eismo įvykių, kurių metu nukenčia gyventojai. Teigia, kad taip yra pažeidžiamos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų Konstitucinės teisės gyventi saugioje aplinkoje.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai 2018 m. lapkričio 28 d. užfiksavo aštuonis leistino greičio viršijimo atvejus, 2018 m. gruodžio 5 d. – devynis (el. byla, I tomas, b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Lietuvos automobilių kelių direkcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Kelių direkcija atsiliepime nurodo, kad kelias (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Kelių direkcija.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundu tvirtina, kad raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių padarinių (nesukūrė teisių ar pareigų) ir todėl negali būti laikomas administraciniu aktu. Rašte išsamiai atsakyta į pareiškėjos klausimus, nurodyta, kad jos prašymas bus vertinamas sudarant Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinę eilę, pateikta informacija dėl teisinio reglamentavimo bei Kelių direkcijos žinomi duomenys dėl prašomų priemonių įgyvendinimo laiko. Kelių direkcija nepriėmė sprendimo ar teisės akto neįrengti eismo saugos priemonių su ginču susijusioje vietovėje. Kelių direkcijos rašte išdėstytas informacinio pobūdžio atsakymas, net jei toks atsakymas pareiškėjos netenkina dėl kokių nors priežasčių, nėra skųstinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio nuostatas.
Atsakovės tvirtinimu, rašto panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei Kelių direkcijai. Kelių direkcija, teismui panaikinus raštą, negalėtų priimti kitokių, palankesnių pareiškėjai, sprendimų, t. y. panaikinus ar palikus galioti raštą, eismo saugos priemonių įrengimas toliau vyktų teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti ją įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Kelių direkcija neatsisako įrengti eismo saugos priemonių ginčo kelyje, nevilkina šio klausimo sprendimo. Atsakovė pažymi, kad visos inžinerinės eismo saugos priemonės visame valstybinės reikšmės kelių tinkle rengiamos pagal Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo eilę, sudarytą vadovaujantis Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką, patvirtintą Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134.
Kelių direkcija atsiliepime atkreipia dėmesį į valstybės interesą skirti ribotas valstybės lėšas visų pirma toms sritims, kur finansavimo poreikis yra didžiausias. Atsakovės tvirtinimu, teisės aktais patvirtintų metodikų ir prioritetinių eilių laikymasis atitinka viešąjį interesą, nes tokiu būdu eismo saugos priemonės pirmiausiai įrengiamos tuose valstybinių reikšmės kelių ruožuose, kur jos suteiks visuomenei didžiausią naudą. Įpareigojus Kelių direkciją be eilės įvykdyti pareiškėjos reikalavimą, atsakovės teigimu, būtų ne tik pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau ir kitų asmenų ir bendruomenių, įsikūrusių prie valstybinės reikšmės kelių ruožų, kuriuose pagal patvirtintas metodikas eismo saugos priemonių įrengimas yra tikslingesnis ir reikalingesnis, teisėti interesai (el. byla, I tomas, b. l. 20-23).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti vadovaudamiesi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl momentinio greičio matuoklio ir inžinerinių saugaus eismo priemonių valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) įrengimo.
Nustatyta, kad Kelių direkcija 2018 m. lapkričio 26 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą Nr. (AP-30317)-3S-29964, kuriuo buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti G. M. prašymas dėl eismo saugos valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ruože per (duomenys neskelbtini) kaimą (5,88-7,24 km).
Kelių direkcija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir pareiškėjai 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.4) 2-6502 pateikė atsakymą. Kelių direkcija 2018 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. (10.4) 2-6502 iš esmės pritarė, kad gyvenvietėse turi būti užtikrintas leistino važiavimo greičio laikymasis ir nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys bus vertinami sudarant Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinę eilę. Taip pat Kelių direkcija informavo, kad pareiškėjos prašyme minimas kelio ruožas kaip ir visi valstybinės reikšmės kelių ruožai, einantys per gyvenvietes, yra įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, patvirtintą Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249. Pareiškėjos minimame kelio ruože matuoklis yra 1953 vietoje iš 3537 ir artimiausius 5 metus nebus įrengiamas.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.
Byloje ginčo, jog rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės, perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 nutarimą Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimo Nr.802 redakcija), nėra.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr.XII-898 redakcija). Nurodyto įstatymo 9 straipsnio (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr.XIII-320 redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad programos lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, t. y. ir saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką nustato ir institucijas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymui įgyvendinti nustato Vyriausybė (Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 (Vyriausybės 2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas).
Pagal Tvarkos aprašo 4.14 papunktį Programos finansavimo lėšos valstybinės reikšmės keliams naudojamos automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti – saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą), kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.
Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2019 metų sąmata patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1395 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2019 metų sąmatos patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 484 „Dėl 2019 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“ paskirstė 2019 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervą valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtino Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką (toliau – Metodika), kuri reglamentuoja vietų, kuriose tikslinga įrengti momentinio greičio matuoklius, gyvenviečių teritorijose esančiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose parinkimo ir momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką (el. byla, I tomas, b. l. 83-85).
Pagal Metodikos 2 punktą momentinių greičio matuoklių įrengimo kelių ruožuose prioritetinę eilę tvirtina Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius, kuri skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Metodikos 4 punkte nustatyta, kad prioritetinė eilė sudaroma vieną kartą ir gali būti keičiama, įtraukiant kitus, joje nesančius kelių ruožus, kuriuose tikslinga įrengti momentinius greičio matuoklius, ne anksčiau kaip po 3 metų nuo prioritetinės eilės patvirtinimo dienos. Visi prieš tai patvirtintoje prioritetinėje eilėje buvę kelių ruožai vertinami kartu su naujais kelių ruožais pagal metodikoje numatytus kriterijus ir sudaroma nauja prioritetinė momentinių greičio matuoklių įrengimo eilė.
Inžinerinių saugaus eismo priemonių valstybinės reikšmės keliuose įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką reglamentuoja Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134 (el. byla, I tomas, b. l. 24-26).
Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos 2 punkte nustatyta, kad inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinė eilė kitiems metams sudaroma ir tvirtinama iki einamųjų metų liepos 15 d., o patvirtintas kelių ruožų sąrašas skelbiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Remiantis bylos duomenimis, ginčo kelio ruožas, kaip ir visi valstybinės reikšmės kelių ruožai, einantys per gyvenvietes, yra įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, patvirtintą Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249. Prioritetinėje eilėje ginčo kelio ruožas, kuriame numatoma įrengti momentinį greičio matuoklį, nurodytas Nr. 1953 iš 3537 (el. byla, I tomas, b. l. 27-82).
Pareiškėja jokių nesutikimo motyvų dėl ginčo kelio ruožo prioritetinėje eilėje nurodyto eiliškumo skunde nenurodė. Kriterijų, kurių pagrindu turėtų būti peržiūrėtas prioritetinės eilės eiliškumas, taip pat nenurodė. Jokių vertinimų dėl Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249, kuriuo patvirtinta Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė, nepateikė. Byloje įrodymų, kurie leistų teismui abejoti Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249 teisėtumu ir pagrįstumu, nėra.
Įpareigoti Kelių direkciją įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo, nes remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kelių direkcija yra numačiusi įrengti momentinį greičio matuoklį ginčo kelio ruože pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką.
Dėl Kelių direkcijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Todėl LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Įvertinus ginčijamo Kelių direkcijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502 turinį, darytina išvada, kad tai yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, jame atsakovė pareiškėjai suteikė informaciją jai rūpimu klausimu, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, raštas nenustato jokių pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo ir neužkerta pareiškėjai kelio ginti savo teises kompetentingose institucijose. Dėl šių priežasčių ir remiantis aukščiau paminėta LVAT praktika, darytina išvada, kad ginčijamas Kelių direkcijos 2018 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (10.4) 2-6502 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti šį raštą nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502 panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje G. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.