- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1182-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35476-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- M. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r. sav., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2017 m. liepos 14 d., laikotarpyje nuo 08 val. iki 12.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per langą neteisėtai pateko – įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir, išlauždamas spintoje esančio seifo dureles, kurių vertė – 30 eurų, pagrobė seife voke buvusius – 2600 eurų, 2 (dvi) auksines Rusijos caro monetas, kurių bendra vertė - 300 eurų, sidabrinę monetą, kurios vertė – 100 eurų, be to, pagrobė laikrodį „Grovana“, kurio vertė – 350 eurų, moteriškus auksinius auskarus, kurių vertė – 200 eurų, pintą krepšį, kurio vertė 5 eurai, 1 (vieno) litro talpos alkoholinio gėrimo - viskio „Black Velvet“ butelį, kurio vertė 40 eurų, 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Condor“ butelį, kurio vertė 15 eurų, 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo - trauktinės „Trejos devynerios“ butelį, kurio vertė 10 eurų, 0,375 litrų talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Araks“ butelį, kurio vertė 20 eurų, tuo nukentėjusiajam M. R. padarė bendrą 3670 eurų dydžio turtinę žalą.
Kaltinamasis M. J., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 metais, mėnesio ir dienos neatsimena, vaikščiodamas po Vaidotus jautėsi blogai, jam reikėjo gauti dozę narkotikų. Pamatęs namo, kurio adreso neatsimena, pravirą ventiliacijai langą, grįžo namo, paėmė laužtuvą ir vėl dviračiu nuvažiavo prie to paties namo. Pro tvoros apačią, atlenkdamas tvorą, pateko į namo teritoriją, paimtu iš namų laužtuvu išlaužė langą, įlipo į namo vidų ir pagrobė iš ten tik dalį pinigų, t.y. 1200 eurų ir kitus kaltinime nurodytus daiktus. Savo kaltę dėl dar 1400 eurų, auksinių monetų ir auksinių auskarų vagystės neigia. Apie 200 eurų pavogtų pinigų išleido narkotikams, nusipirko apie 10 „čekių“, o likusius pinigus apie 1000 eurų grąžino. Pinigai buvo voke, o vokas gulėjo seife, kurį jis pamatė pravėręs sekcijos dureles. Seifo jis nelaužė, nes seifo durys buvo pravertos. Be to, kaltinamojo teigimu, norint sulaužyti seifą, tam reikia jėgų ir žinių. Iš seife gulėjusio voko jis paėmė tik dalį pinigų, įsidėjo juos į kišenę, o voką padėjo atgal į seifą. Pripažįsta, kad iš namo pavogė alkoholį, krepšį, laikrodį ir pinigus. Alkoholinius gėrimus įsidėjo į krepšį ir išsinešė, išlipdamas iš namo pro langą. Laikrodis buvo antrame namo aukšte. Atėjęs namo paėmė apie 300 eurų, likusius pinigus ir laikrodį paslėpė voke, o alkoholinius gėrimus paslėpė spintoje. Šio įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jam buvo abstinencija, todėl viską gerai atsimena. Slėpdamas savo namuose pinigus, jis juos skaičiavo. Neseniai jis buvo reabilitacijoje, išsigydė nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, lanko anoniminę grupę. Prieš tai porą metų vartojo narkotikus. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam žalos neatlygino ir jo neatsiprašė, nes buvo reabilitacijoje. Posėdyje kaltinamasis nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino žmona ir pasakė, kad jai paskambino kaimynai ir pranešė, jog jų namas yra apvogtas. Kaimynai matė vagystės aplinkybes, kurias papasakojo žmonai. Jie matė prie namo tvoros ilgai stovintį dviratį, taip pat matė, kaip iš po tvoros išlindo M. J., rankose laikydamas krepšį ir laužtuvą bei mūvėdamas baltas pirštines. Jam atvažiavus į namus, žmona jau buvo namuose ir matėsi, kad namai yra apvogti. Langas buvo pravertas, ant sofos buvo numestas vokas su pinigais. Sekcijoje buvo seifas, kuris yra nesunkiai atidaromas. Seifo liežuvėlis buvo atlenktas. Seife medinėje dėžutėje gulėjo auksinės monetos. Toje dėžutėje taip buvo dantų protezai, sudėti į maišelį. Seife taip pat buvo auksinė grandinėlė. Nukentėjusiajam keista, kad seife buvusi auksinė grandinėlė buvo palikta, dėžutėje buvusios auksinės monetos buvo paimtos. Žmona pasigedo auksinių auskarų. Iš pradžių žmona pasižiūrėjo, kad voke yra pinigai ir apsidžiaugė, tačiau kai juos perskaičiavo, paaiškėjo, kad pinigų trūko. Tada jie paskambino policijai. Antrame aukšte pasigedo laikrodžio. Buvo matyti, po namus buvo vaikščiota ir kad einant buvo versta. Jie birželio mėnesį svečiavosi Amerikoje, dalį pinigų buvo pasiėmę su savimi, dalį paliko namuose, likusius suskaičiavo, todėl žinojo, kad voke buvo likę 4300 eurų. Alkoholiniai gėrimai buvo nupirkti svečiams. M. taip pat pasiėmė kepurę su M raide, nukentėjusysis taip pat pasigedo kvepalų. Šių daiktų ikiteisminio tyrimo metu jis neįvardino, bet jam buvo keista, kad dalis daiktų buvo paimta, o dalis palikta. Nukentėjusiojo teigimu, jiems išvykus iš namų langas ir seifas buvo uždaryti. Jeigu langas būtų atidarytas, nebūtų prasmės jo laužti. Atvykę kriminalistai nustatė, kad į namo vidų buvo įsibrauta prie vieną langą, o išeina – pro kitą langą, nes buvo numestas gėlių vazonas. Dalį žalos, t.y. monetų ir auskarų vertę jiems kompensavo draudimas. Taip pat jiems buvo grąžintas pavogtas alkoholis ir dalis pinigų.
Liudytoja J. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji gyveno su M. J. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną anksti ryte ji buvo išvažiavusi uogauti, M. nematė, namo grįžo apie 13 val. ir užsnūdo. Pabudo nuo automobilio garso. Pasižiūrėjusi pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, vienas iš jų užėjo į namus ir pasakė, kad nori daryti kratą. Ji sutiko. Spintoje rado alkoholinius gėrimus ir laikrodį. Ji skambino M. J. mobiliuoju telefonu, tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Pareigūnai jai liepė paskambinti jiems, kai M. grįš namo. M. namo grįžo apsvaigęs tos pačios dienos vakare ir ji iš karto apie tai pranešė pareigūnams, kurie toliau su juo bendravo. Nukentėjusiojo liudytoja asmeniškai nepažįsta, tačiau žino, kur jis gyvena. M. J. atnešė policijos pareigūnams pinigus, kuriuos buvo paslėpęs malkinėje prie rūsio.
Liudytoja D. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo M. R. žmona. Nagrinėjamo įvykio dieną, tai yra penktadienį, apie 11 val. – 12 val. jai paskambino kaimynė, suradusi jos telefono numerį per gydymo įstaigą, ir pranešė, kad juos tikriausiai kažkas apvogė. Liudytojai atvažiavus namo maždaug po 10 minučių, kaimynė jai pasakė, kad matė iš po jų tvoros išlendantį vaikiną su krepšiu. Jos su kaimyne užėjo į namus ir pamatė, kad svetainėje vienas langas buvo uždarytas, o kitas atidarytas. Buvo matyti, kad buvo apeiti visi kambariai. Jų seifas, buvęs sekcijoje, taip pat buvo atidarytas bei išlaužtas. Ten gulėjo pinigai ir auksiniai papuošalai. Vokas su pinigais gulėjo ant fotelio. Ji suskaičiavo pinigus ir pamatė, kad didelės dalies pinigų trūksta. Iš viso voke prieš vagystę buvo 4300 eurų. Tada ji paskambino policijai ir vyrui. Vyras namo atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Kriminalistai nustatė, kad į namo vidų buvo įlipta per svetainės langą, kuris buvo tvarkingai uždarytas, tačiau numestas vazonas su gėle. Plastmasinis vazonas buvo padėtas atgal, o molinis buvo sudaužytas ir gulėjo ant sofos. Apžiūrėjus namus ji pamatė, kad trūksta vienų auksinių auskarų, kuriuos ji neseniai buvo užsidėjusi, tačiau kiti auksiniai papuošalai nebuvo paimti. Vyras pasigedo mylimo laikrodžio, kuris buvo antrame aukšte, taip pat jie pasigedo dviejų auksinių monetų ir vienos sidabrinės monetos, kurios buvo seife, alkoholio. Kriminalistai jų namuose buvo apie 3-4 valandas. Namo įėjimo durys buvo uždarytos, jis buvo nuėjęs į jų sandėliuką, iš kurio paėmė pintą krepšį daiktams susidėti. Sandėliuko durys buvo atidarytos. Liudytojai ir jos vyrui buvo didelis stresas, nes jie ten gyvena 30 metų ir nesitikėjo, kad taip pasielgti gali kaimynas.
2017 m. liepos 14 d. surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš kurio kaltinamasis M. J. pagrobė nukentėjusiajam M. R. priklausančius daiktus. Protokole užfiksuota rusvos spalvos dėmė ant lango rėmo iš lauko pusės ir laužimo žymės, per kurį buvo į namo vidų, taip pat užfiksuotas pirštinės pėdsakas ant palangės lango, pro kurį buvo išeita (t. 1, b. l. 6-15).
2017 m. liepos 14 d. kratos protokole užfiksuota, kad kaltinamojo M. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, atliktos kratos metu rastas šiaudinis pintas krepšys su 1 (vieno) litro talpos alkoholiniu gėrimu - viskio „Black Velvet“ buteliu (t. 1, b. l. 34-36).
2017 m. liepos 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. C. savanoriškai pateikė tyrimui reikšmingus tirti ir nagrinėti daiktus: 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Condor“ butelį, 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo - trauktinės „Trejos devynerios“ butelį, 0,375 litro talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Araks“ butelį, pintą krepšį (t. 1, b. l. 39).
2017 m. liepos 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. J. pateikė tyrimui reikšmingus tirti ir nagrinėti daiktus: baltos spalvos dėžutę „Grovana“, aukso spalvos laikrodį, 940 eurų (t. 1, b. l. 40-41).
2017 m. spalio 11 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2017 m. liepos 14 d. kratos metu paimti ir 2017 m. liepos 14 d. daiktų, dokumentų protokolu pateikti daiktai (t. 1, b. l. 42-46).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017 m. spalio 11 d. pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajam M. R. buvo grąžinti rankinis laikrodis „Grovana“ su dėžute, viskio „Black Velvet“ butelis, brendžio „Condor“, „Araks“ buteliai, traukinės „Trejos devynerios“ butelis, pintas krepšys (t. 1, b.l. 47).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. J. kaltinimas pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso nuostatą pareikštas dėl to, kad, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis 2017 m. liepos 14 d., laikotarpyje nuo 8 val. iki 12.30 val., per langą neteisėtai pateko – įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir, išlaužęs spintoje esančio seifo dureles, kurių vertė 30 eurų, pagrobė iš seife buvusio voko 2600 eurų, 2 (dvi) auksines Rusijos caro monetas, kurių bendra vertė 300 eurų, sidabrinę monetą, kurios vertė 100 eurų, be to, taip pat iš šio namo pagrobė laikrodį „Grovana“, kurio vertė 350 eurų, moteriškus auksinius auskarus, kurių vertė 200 eurų, pintą krepšį, kurio vertė 5 eurai, 1 (vieno) litro talpos alkoholinio gėrimo - viskio „Black Velvet“ butelį, kurio vertė 40 eurų, 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Condor“ butelį, kurio vertė 15 eurų, 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo - trauktinės „Trejos devynerios“ butelį, kurio vertė 10 eurų, 0,375 litrų talpos alkoholinio gėrimo - brendžio „Araks“ butelį, kurio vertė 20 eurų, taip nukentėjusiajam M. R. padarydamas bendrą 3670 eurų dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto kaltinimo pripažįsta iš dalies – kaip išplaukia iš jo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, jis pripažįsta, kad nurodytu laiku įsibrovė į nukentėjusiojo namo, į jo vidų patekdamas per langą, iš namų atsineštu laužtuvu jį išlauždamas, taip pat pripažino, kad iš minėto namo jis pagrobė turtą – apie 1200 eurų, nurodytą laikrodį, pintą krepšį, alkoholinius gėrimus, tačiau jis nepripažino kaltės dėl likusios kaltinime nurodytos sumos – 1400 eurų, taip pat 2 auksinių ir 1 sidabrinės monetos, auksinių auskarų pagrobimo. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.
Pirmiausia pažymėtini nuoseklūs nukentėjusiojo M. R. parodymai. Kaip parodė nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, po skambučio, kad jie apvogti, jam grįžus namo, kur jau buvo grįžusi jo sutuoktinė D. R., apžiūrinėdami namus jie pamatė, kad išlaužtas seifas – jis nesudėtingas, buvo atlenktas spynos liežuvėlis ir seifas buvo paliktas atidarytas; seife buvusį voką, kuriame buvo pinigai, jie pamatė ant sofos ir jo sutuoktinė, pažiūrėjusi į voko vidų ir pamačiusi, kad jame yra pinigai, iš pradžių apsidžiaugė, bet po to, kai suskaičiavo, pamatė, kad dalies pinigų trūksta; taip pat jie pasigedo seife buvusių monetų, nors kiti daiktai jame buvo, taip pat auksinių sutuoktinės auskarų, antrame aukšte buvusio laikrodžio, alkoholinių gėrimų ir pinto krepšio; kaip paaiškino nukentėjusysis, buvo matyti, kad eita po visus namus, visus kambarius, bet, kaip jis parodė, jam pasirodė keistas elgesys – kai kurie daiktai paimti, nors šalia buvę vertingesni – liko. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir D. R., apklausta teisiamajame posėdyje, kuri parodė, jog jai paskambino į darbą kaimynė ir pasakė, kad juos apvogė, ji gal per 10 minučių grįžo į namus, į kuriuos įėjo kartu su kaimyne, vėliau grįžo jos sutuoktinis ir po to atvyko policija; apžiūrinėdami namus, nustatė, kad nėra seife voke buvusios dalies pinigų sumos, auksinių ir sidabrinės monetos, jos auksinių auskarų, alkoholinių gėrimų, jos vyro laikrodžio; vėliau po kažkiek laiko pasigedo dar kelių daiktų, bet dėl jų policijai jau nepranešė; parodė, kad kaimynė iš karto jai pasakė, kad matė pro jų tvoros apačią pralendantį M. J., kuris turėjo su savimi pintinę. Taigi šie nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai visiškai sutampa tarpusavyje, be to, jie sutampa ir su pirminiais duomenimis baudžiamojoje byloje – pranešimu į bendrąjį pagalbos centrą (t. 1, b. l. 4), pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija (t. 1, b. l. 6-14), liudytoju apklausto M. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas nemato pagrindo jais nesivadovauti, įvertinus, be kita ko, jog duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytoja dėl kažkokių priežasčių galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir pan. byloje nėra.
Kaip minėta, kaltinamasis dėl dalies kaltinimo pripažino kaltę, ką patvirtina ir jau minėti nukentėjusiojo, liudytojos parodymai bei pareiškime (t. 1, b. l. 6-14) nurodyta informacija – be kita ko, nuotraukos, kuriose užfiksuotas namas – o konkrečiai, svetainė, spinta su atidarytomis durimis ir atidarytu seifu, taip pat liudytojos J. C. parodymai dalyje dėl aplinkybių, ką (kokius daiktus) jų namuose tą dieną rado atvykę policijos pareigūnai, kratos metu užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 33-38, 39-46) bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 40-41) ir apžiūros protokole (t. 1, b. l. 42-46) užfiksuota informacija. Taigi pastarosios aplinkybės – kad M. J. nurodytu laiku ir vietoje įsibrovė į namą (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir iš jo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – 1200 eurų, laikrodį, nurodytus alkoholinius gėrimus, pintą krepšį, pripažintinos neabejotinai įrodytomis.
Vis dėlto, teismo vertinimu, jau minėtų duomenų visuma yra pakankama teigti, kad nustatytos ir kitos kaltinamojo neigiamos aplinkybės – t. y. kad jis, įsibrovęs į minėtą namą, taip pat pagrobė ir kitą turtą, nurodytą kaltinime – 1400 eurų iš voko, buvusio seife, taip pat seife buvusias monetas bei auksinius auskarus. Kaip minėta, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. R. ir liudytojos D. R. nuosekliais parodymais, jog iki vagystės voke buvo iš viso 4300 eurų, o po vagystės, perskaičiavę pinigus, jie rado tik 1700 eurų, t. y. trūko iš viso 2600 eurų, taip pat parodė, kad jie tiksliai žinojo voke buvusią pinigų sumą, kadangi prieš tai birželio mėnesį jie vyko į Ameriką ir, paėmę iš minėto voko dalį pinigų, tiksliai žinojo, kiek jame liko; be to, jų parodymais, kad iki vagystės seife buvo dvi auksinės bei viena sidabrinė moneta, kurios buvo įsigytos dantų protezavimui, taip pat kad po vagystės jie pasigedo auksinių auskarų. Taigi nepaisant to, jog, kaip minėta, kaltinamasis dalies kaltinimo – dėl dalies pinigų, auksinių auskarų, auksinių ir sidabrinės monetos – pagrobimo kaltės nepripažino, vis dėlto, teismo vertinimu, jos laikytinos įrodytomis ir pripažintina, kad kaltinamasis minėtu laiku, vietoje ir būdu pagrobė ir pastarąjį nukentėjusiojo turtą, įsibrovęs į patalpas. Savo ruožtu kaltinamojo parodymai dalyje, kurioje jis neigia savo kaltę, teismo vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę, pripažįstant savo kaltę iš esmės tik toje dalyje, kiek įrodymai yra akivaizdūs, t. y. iš esmės toje apimtyje, kiek tai susiję su rastais daiktais kratos metu bei pateiktais po jos. Juolab pastebėtini ir jau minėti nukentėjusiojo parodymai, kad, apžiūrinėjant po įvykio namus, jam pasirodė keistas namus apvogusio asmens elgesys, kadangi buvo paimti vieni daiktai, nors šalia buvę kiti vertingi (vertingesni) daiktai liko nepaimti, kas, teismo vertinimu, sulyginus su paties kaltinamojo parodymais, kad jo veiksmus lėmė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų – t. y. kad tuo metu jam buvo abstinencijos būklė ir jam labai reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, taipogi leidžia kritiškai vertinti kaltinamojo parodymus dėl jo būklės nusikalstamos veikos įvykdymo metu.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje sankcija už joje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės M. J. skyrimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika nuosavybei – tyčinis (tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, jo galimas sukelti pasekmes (kad turto savininkas neteks galimybės valdyti savo turtą) ir šių pasekmių siekė) apysunkis baigtas nusikaltimas. Byloje pareikštas civilinis ieškinys, padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kita vertus – skiriant bausmę visgi atsižvelgtina, jog kaltę dėl dalies kaltinimo M. J. pripažino. Be to, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 102), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 105), nedirba (t. 1, b. l. 106) (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu registruotas darbo biržoje), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 111-112), konsultuotas ir gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, skirti ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 113, 115, 118).
Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad M. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi kitos, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (kurios skirti šiuo atveju teisinio pagrindo nėra, įvertinus BK 55 straipsnio nuostatą), teismo vertinimu, neleistų pasiekti bausmėms keliamų tikslų, nes, kaip minėta, kaltinamasis nedirba, dėl ko baudą skirti nebūtų tikslinga, taip pat ir skirti arešto bausmę – t. y. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam. Nustatant konkretų laisvės apribojimo bausmės dydį, atsižvelgtina į jau minėtų aplinkybių visumą, ypač akcentuojant aplinkybes, kad kaltinamasis neteistas, taip pat aplinkybę, kad nusikalstamą veiką lėmė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, nuo kurios, kaip matyti tiek iš byloje esančios informacijos (t. 1, b.l. 113, 115), jis gydėsi, ir, kaip parodė kaltinamasis, šiuo metu nebevartoja ir stengiasi keisti savo gyvenimą. Taigi skirtina bausmė, artima galimos skirti šios rūšies bausmės vidurkiui – laisvės apribojimas vieneriems metams, skiriant jam pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose bei pareigą bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Nukentėjusysis M. R. pareiškė 2300 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 26, 29), nurodydamas, kad kadangi jo turtas draustas, draudimo bendrovė už pagrobtus ir nerastus daiktus – 2 auksines monetas, sidabrinę monetą, du auksinius auskarus, taip pat už palangės ir seifo durelių remontą išmokėjo jam 706 eurus, taip pat kompensavo 300 eurų žalą dėl pagrobtų 2600 eurų; be to, jam buvo grąžinti pagrobti daiktai – laikrodis, pintas krepšys ir alkoholiniai gėrimai, liko tik nesurasti ir negrąžinti pinigai – 2300 eurų, dėl ko, kaip nurodė, ir reiškia civilinį ieškinį.
ADB „Gjensidige“ pareiškė civilinį ieškinį 1006 eurų sumai, kadangi, kaip nurodė, jie tokio dydžio žalą patyrė dėl to, jog tokią sumą atlygino M. R. sudarytos draudimo sutarties Nr. 2313447 pagrindu (t. 1, b. l. 65).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam M. R. ir civiliniam ieškovui ADB „Gjensidige“ dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, įsibrovus į nukentėjusiojo namus ir iš ten pagrobus nurodytą turtą, buvo padaryta atitinkama turtinė žala, sprendžia, kad ji turi būti priteista iš kaltinamojo. Taigi civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteistina iš M. J. 1006 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis, kaip minėta, pareiškė civilinį ieškinį jam likusiam negrąžintam turtui - 2300 eurų. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. liepos 14 d., po atliktos kratos M. J. gyvenamojoje vietoje, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. J. pateikė tyrimui reikšmingus tirti ir nagrinėti daiktus, be kita ko – 940 eurų (t. 1, b. l. 40-41), kurie byloje saugomi kaip daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 48-50). Todėl atsižvelgiant į tai, jog minėti pinigai – 940 eurų – neabejotinai ir yra dalis tos pinigų sumos, kurią kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiojo namų (tai pripažįsta ir kaltinamasis), yra pagrindas minėtus pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam M. R. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atitinkamai grąžinus nurodytą sumą, M. R. civilinis ieškinys tenkintinas ir dalies ir jam priteistina iš M. J. 1360 eurų turtinės žalos, t. y. likusi turtinė žala grąžinus nurodytą 940 eurų sumą (2300 – 940 = 1360).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais bei 7 dalimi, skirti M. J. įpareigojimus: 1) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam M. R. turtinę žalą – 1360 eurų (BK 48 str. 6 d. 2 p.); 3) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) pinigus – 940 (devynis šimtus keturiasdešimt) eurų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (Birželio 23-osios g. 16 (2017 m. lapkričio 6 d. nutarimas ir 2017 m. lapkričio 22 d. kvitas serija AAC Nr. 004503 (t. 1, b. l. 48-50) – grąžinti nukentėjusiajam M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) m.;
2) tyrimo objektą (plastikinį konteinerį su tamponu su nuoplova), perduotą saugoti 2018 m. sausio 30 d. nutarimu ir 2018 m. sausio 30 d. kvitu serija BBB Nr. 2PK002838 (t. 1, b. l. 55-56) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 19, Vilnius) – sunaikinti.
Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti šio civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. J. 1006 (vieną tūkstantį šešis) eurus turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. J. 1360 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.