Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
1-2167-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00642-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
A.Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-843/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00642-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 2010-07-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje ir atlyginti žalą, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2013 m. balandžio 10 d., apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, V. Vaitkaus g. 9-194, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 % girtumo laipsnis) konflikto metu kumščiu du kartus sudavė motinai R. Š. į galvą bei laikė sugriebęs už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip A. Š. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad R. Š. yra jo mama. Jo mama gyvena bute, adresu V.Vaitkaus g. 9-194, Vilniuje, viena, bet kartais jis pas ją nakvoja, kadangi prieš porą metų jo butas sudegė. Butas yra trijų kambarių, aštuntame aukšte. Jo mamai 75 metai. Sutaria gerai, nekonfliktuoja. 2013-04-10, apie 20 val., jis atėjo pas mamą, nes planavo ten nakvoti. Jis atsinešė namo 0,7 l talpos butelį vermuto, kurį išgėrė vienas. Mama buvo savo kambaryje, o jis - savo kambaryje. Kai jį mama pamatė geriant, pradėjo priekaištauti jam dėl gėrimo. Jis supyko dėl tokio priekaištavimo. Prasidėjo žodinis konfliktas. Viskas vyko jo kambaryje. Jis mamai sudavė į galvą, gal vieną kartą ranka, bet smūgis buvo nestiprus, sužaloti mamos tikrai nenorėjo. Jis nepamena, ar buvo sugriebęs mamai už plaukų ar ne, bet tikrai pamena sakant, kad išmes per balkoną. Tai pasakė tik tam, kad mama jį paliktų ramybėje. Po to jis užsirakino savo kambaryje ir nuėjo miegoti, tačiau netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Dėl savo šio poelgio ji labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Jis nori mamos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Su mama susitaikė ir dabar jie sutaria gerai (b. l. 26, 30).

Nukentėjusiosios R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena trijų kambarių bute, esančiame V.Vaitkaus g. 9-194, Vilniuje, viena. Retkarčiais pas ją ateina sūnus A. Š., kuris yra narkomanas. 2013-04-10, apie 23 val., pas ją atėjo sūnus. Kažkas paskambino sūnui telefonu ir pastarasis išėjo. Ji supratusi, kad jis eina pirkti narkotikų, todėl nutarė jį pasekti. Sūnus pasivaikščiojo Povilaičio gatvėje ir susitiko su vaikinu, o ji grįžo namo. Po kiek laiko sugrįžo namo sūnus. Ji sūnui pasakė, kad praneš policijai dėl narkotikų prekybos. Tada sūnus supyko ir jai kumščiu du kartus sudavė į galvą, o po to paėmęs ją už plaukų pasakė, kad išmes pro balkoną, jei ji kišis į jo reikalus. Ji pasakė, kad paskambins į policiją, jei jis ją muš ir naudos prieš ją smurtą. Tada sūnus ją paleido ir daugiau nemušė. Ji iškvietė policiją. Į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė, nes sužalojimų nesimatė. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b. l. 13). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad sūnus A. Š. jos atsiprašė ir ji atleido. Jai nebuvo padaryta turtinė žala. Ji į medikus nekreipė, nes buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o rimtų sužalojimų nepatyrė. Ji su sūnumi susitaikė ir pretenzijų jam neturi. Nori, kad sūnus sugrįžtų gyventi pas ją, kol nesusiras sau nuolatinės gyvenamosios vietos atskirai nuo jos (b. l. 16). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad kai sūnus A. Š. ją laikė suėmęs už plaukų ir pasakė, kad išmes per balkoną, jei kišis į jo reikalus, ji neišsigando, nes žinojo, kad šie grasinimai nebuvo realūs. Ji tikrai žino, kad sūnus jos nebūtų išmetęs per balkoną, nes prisigėręs jis tik daug kalba, o nieko nedaro. Ji tą dieną iškvietė policiją tik tam, kad pamokytų sūnų ir jis prieš ją daugiau nekeltų rankos, o jokių grasinimų nebuvo. Dabar su sūnumi sutaria gerai, jis beveik negeria ir su ja bendrauja gražiai (b. l. 17).

Alkotesterio kvitu, kuriuo 2013-04-11 1.14 val. A. Š. nustatytas 1.61 proc. girtumo laipsnis (b. l. 20).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinai R. Š. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo A. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašo skirti trumpesnį laisvės apribojimo terminą (b. l. 58).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo A. Š. asmenybę (teistas už smurtinio tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (b. l. 39, 40), teistumas nėra išnykęs ir panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), administracine tvarka baustas (b. l. 46), tačiau baustumas išnykęs, psichiatrinėse įstaigose nesigydė (b. l. 48, 50), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2002-05-16, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 49), specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-316 nustatyta, kad A. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 52)), nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo A. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Tokia bausmė darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji nurodė, kad pretenzijų A. Š. neturi, nori, kad sūnus sugrįžtų gyventi pas ją, kol nesusiras sau nuolatinės gyvenamosios vietos atskirai nuo jos, pats kaltinamasis prašo paskirti trumpesnę bausmę. Ir vis tik įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta nustatant prokurorės siūlomas bausmės laikotarpį bei įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. buvo sulaikytas 2013-04-11 01.14 val. (b. l. 19), paleistas 2013-04-11 14.40 val. (b. l. 31), laikino sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-04-11 1.14 val. iki 2013-04-11 14.40 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Š., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė