- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-24
- Bylos Nr.
- 1-20-604/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04011-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis, Danutė Kisinienė
- Kategorijos
nukentėjusiajai G. M., jos įstatyminei atstovei J. M., atstovei advokatei Danutei Kisinienei,
uždarame teisiamajame posėdyje mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamasis A. P. išžagino nepilnametę ir nesunkiai bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent 2021-02-06 02.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, ir turėdamas tikslą tyčia lytiškai santykiauti su nepilnamete G. M. prieš šios valią, užrakinęs kambario duris, nurengęs nuo nukentėjusiosios rūbus, naudodamas fizinę jėgą - tampydamas ją už plaukų, užgulęs nukentėjusiąją savo kūno svoriu iš viršaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedęs savo lytinį organą pastarajai į makštį lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai plėštinę makšties ir makšties prieangio žaizdą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip ją išžagino.
Kaltinamasis A. P. nesunkiai sutrikdė nepilnametės G. M. psichinę sveikatą, o būtent 2021-02-06 02.00 val. kuomet name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, ir turėdamas tikslą tyčia lytiškai santykiauti su nepilnamete G. M. prieš šios valią, kuomet užrakinęs kambario duris, nurengęs nuo nukentėjusiosios rūbus, naudodamas fizinę jėgą - tampydamas ją už plaukų, užgulęs nukentėjusiąją savo kūno svoriu iš viršaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, kuomet įvedęs savo lytinį organą pastarajai į makštį lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai plėštinę makšties ir makšties prieangio žaizdą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip ją išžagino, t. y., šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės G. M. psichinę sveikatą, kuriai konstatuota (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo (A. P.) nusikalstamų veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip padarydamas nukentėjusiajai G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją G. M., apie pusę metų iki įvykio su ja artimai bendravo, buvo pora, iki įvykio dažniausiai susitikinėjo Šalčininkų mieste, bendravo per socialinį tinklą „Facebook“. Susitikimų metu kartu būdavo ir kiti jų draugai. Svečiuose pas ją nebuvo. Iki tol turėjo lytinių santykių su kitomis merginomis. Iki įvykio žinojo, kad G. M. yra 15 metų. Apie tai sužinojo, kai būnant kartu gamtoje, ji kalbėjosi su savo senele, nors pati ji teigė, kad jai yra 18 metų. Kiek jam metų, G. M. žinojo, jam yra sakiusi, kad anksčiau yra draugavusi su vaikinu, kuriam buvo 22-23 metai. Kalbėjosi su G. M. apie lytinius santykius, ji sakė, kad tai yra normalu, kad ji nemaža mergaitė. G. M. jam neminėjo, ar jau turėjo lytinių santykių. Jų bendravimo metu buvo atvejų, kuomet G. M. pati norėjo su juo turėti lytinų santykių, tą galima buvo suprasti iš jos veiksmų, siunčiamų žinučių ir vaizdo įrašų, bet jam tokių santykių tuo metu nereikėjo. Įvykio dieną, galėjo būti 2021-02-06, apie 21 val. atvažiavo į draugo M. B. brolio gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo E. M., D. N., M. B., A. S.. Ten žaidė stalo žaidimus, vartojo alkoholį, pats išgėrė tik pora butelių alaus. Po to atvažiavo G. M., ją atvežė D. P.. Ją pakvietė atvažiuoti A. S.. G. M. buvo išgėrusi, tas matėsi iš jos linksmumo, bet pirtyje alkoholio nevartojo. Su ja jis buvo pirtyje, po pirties nuėjo į gyvenamąjį namą, kur tuo metu buvo M. B. ir A. S., kalbėjosi. Po to nuėjo atgal į pirtį. Siūlė ją nuvežti namo, tačiau ji atsisakė. Po pirties apie 24 val. kartu su G. M. nuėjo miegoti į gyvenamąjį namą. E. M. ir D. N. liko pirtyje. Namuke buvo M. B. ir A. S.. Kartu su G. M. viename iš trijų kambarių atsigulė. Duris galėjo užrakinti, bet tiksliai neatsimena. Pradėjo glamonėtis, bučiuotis, G. M. tam neprieštaravo, nieko prieš nesakė. Vienas kitam padėjo nusirengti drabužius, jokios prievartos nebuvo. Pajuto erekciją, pradėjo lytiškai santykiauti. Iš pradžių jis buvo ant viršaus, paskui jie pasikeitė. Paskui vėl pasikeitė. Kai lytiškai santykiavo, prie durų buvo priėjęs D. P., kažką jiems sakė, tačiau G. M. pasakė, kad šis netrukdytų. Po to G. M. pradėjo jam sakyti, kad jai skauda. Dėl to jis lytinį aktą nutraukė ir jie abu gulėjo. Pats lytinis aktas truko neilgai, vyko tamsoje. Kraujo ant sofos, drabužių ar kitų daiktų nematė, G. M. niekuo nesiskundė, atrodė gerai, nebuvo dėl kažko susijaudinusi. Žino, kad tą vakarą G. M. lytiškai santykiavo pirmą kartą. Alkoholis jo veiksmų kontroliuoti netrukdė, nes buvo išgėręs tik du butelius alaus apie 3,5-5 laipsnio stiprumo. Po pusvalandžio apsirengė ir abu nuėjo į lauką, po to nuėjo į pirtį, kur buvo E. M., D. N. ir D. P., ten išbuvo 30-40 min., po to kartu išėjo į lauką parūkyti. Po to kartu su D. P. nuvežė G. M. iki (duomenys neskelbtini) centro, link užkardos, kur ją turėjo pasitikti draugė K. U. (dabar – K.) su savo draugu. Ten apie 10-15 min. pasikalbėjo tarpusavyje ir išsiskyrė. Per laikotarpį nuo lytinio akto iki nuvežimo G. M. nusiskundimų nereiškė, jokio kraujo jis nematė. Tik iš namų G. M. jam parašė, kad kažkas jai ne taip. Kitą dieną sužinojo, kad ji yra ligoninėje. Nuvažiavęs į ligoninę pasiūlė jos mamai pagalbą, tačiau mama pagalbos nepriėmė. Po įvykio jokio poveikio nukentėjusiajai nedarė, iki apklausos su niekuo nebendravo. Žalą Ligonių kasai jis atlygino, taip pat pervedė į G. M. mamos banko sąskaitą 1 500 Eur sumą. Dėl savo veiksmų gailisi, žalą pasižada atlyginti, bet ieškinyje nurodyta suma, jo manymu, yra per didelė. Mano, kad žala galėtų siekti 10 000 Eur. Su nukentėjusiąja šiuo metu nebendrauja, jo žiniomis, ji bendrauja su kitu vaikinu E. B..
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu pateiktais parodymais kaltinamasis A. P. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus 2021-03-12, 2021-03-22, 2021-10-21 ikiteisminio tyrimo apklausų ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, tai yra ikiteisminio tyrimo metu analogiškai kaip ir teisme parodė, jog lytiniai santykiai su nukentėjusiąja G. M. įvyko abipupsu bendru sutarimu, be prievartos, kad jis nutraukė lytinį aktą, kuomet nukentėjusioji pradėjo skųstis skausmu (t. III, b. l. 67-74, 78-80, 81-90).
Nukentėjusioji G. M. 2023-01-25 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo kambaryje su A. P.. Kambario durys buvo užrakintos raktu, tą padarė A. P.. Šis lytinio akto metu naudojo prieš ją jėgą, griebė už plaukų ir už kaklo. Iš karto po įvykio paskambino draugei K. K. ir jos dabartiniam vyrui, paprašė, kad ją paimtų iš pirties. Jiems pasakojo, kas įvyko. Kai grįžo namo, jai paskambino A. S., su ja kalbėjo. Namuose pradėjo labai kraujuoti, dėl to iškvietė greitąją. Apie įvykį mamai tiesiogiai nepapasakojo. Po įvykio prieš apklausą D. P. ir A. S. sugyventinis jai skambino, prašė pasakoti ne viską apie įvykį. Taip pat jai skambino A. P. sesuo, klausinėjo apie įvykį. Po įvykio su A. P. gyvai nebendravo, susirašinėjo vieną kartą, taip pat kalbėjo vieną kartą telefonu. Po įvykio pasikeitė jos draugų aplinka, turi tik vieną draugę K. K.. Turėjo išvažiuoti iš miesto, pakeisti mokyklą, buvo sunku bendrauti. Šiuo metu jaučiasi gerai, nes pakeitė aplinką. Liko tik prisiminimai. Mokymosi rezultatai nepasikeitė. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, mokosi mokykloje, kuriai priklauso bendrabutis. Kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į Šalčininkus.
Nukentėjusioji G. M. 2021-02-18 apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su A. P. susipažino prieš 2-3 mėnesius iki įvykio, susirašinėjo, susitikdavo bendroje draugų kompanijoje, bendravo kaip pora. A. P. buvo 25 metai. Jis žinojo, kiek jai yra metų, tą sužinojo iš pokalbio su jos močiute. 2021-02-05 susitiko su drauge, išgėrė šampano, nuvažiavo į sodybą. Draugė pasiliko, o ji grįžo namo. Kadangi vėliau draugė jai neatrašinėjo, grįžo į tą sodybą atgal. Kai namuke buvo viena, atėjo A. P., užrakino duris, atsisėdo šalia jos. Po to jie atsigulė, jis ją nurengė, pats nusirengė, paskui viskas prasidėjo ir tęsėsi apie pusvalandį. Jai viskas skaudėjo, apie tai A. P. pasakė 2-3 kartus, tačiau šis nekreipė į tai dėmesio, nereagavo. Paskui ji jam pasakė, kad daugiau negali, apsirengė ir išėjo. Tikslindama įvykio aplinkybes, nukentėjusioji papildomai parodė, kad kai buvo kambaryje, užėjo A. P. ir užrakino duris. Ji pagalvojo, kad jis nori pasikalbėti, kad kiti netrukdytų. Buvo pavargusi, todėl negalėjo atsikelti ir išeiti. A. P. pradėjo prie jos lįsti, norėjo apkabinti, pabučiuoti. Iš pradžių viskas buvo normaliai, reagavo normaliai. Paskui įvyko lytinis santykiavimas. Išankstinio susitarimo dėl lytinio akto nebuvo. Iš pradžių ji norėjo lytinių santykių. Po to jai pradėjo skaudėti, todėl pasakė A. P., kad jai skauda ir kad jis baigtų. Tačiau jis nekreipė dėmesio ir tęsė toliau. Jo nustumti neturėjo jėgų. Nežino, kodėl jis nesureagavo, grojo muzika, tai gal jis neišgirdo, taip pat abu buvo išgėrę. Kai jis pavargo, abu apsirengė, A. P. atrakino duris ir jie abu išėjo. Pastebėjo, kad A. P. pergyvena, pradėjo ieškoti jai mašinos. Vėliau vienas iš tų vaikinų, kuris stukseno į duris, nuvežė ją su A. P. iki bendro kelio, kur ji atsisėdo į draugės ir jos vaikino mašiną ir nuvažiavo pas draugę namo, kur draugė davė jai tabletę nuo skausmo ir nuvežė namo. Po to namuose jai pradėjo kraujuoti. Greitoji nuvežė ją į ligoninę. Santariškėse prieš operaciją papasakojo apie įvykį slaugytojai ir gydytojai, nes jos nežinojo, kas įvyko. Po apžiūros jai buvo atlikta operacija. A. P. pergyveno dėl įvykio, bandė jai padėti. Po įvykio D. P. ir A. S. sakė jai, kad pergyvena dėl šito įvykio, kad viskas įvyko su meile ir A. P. gyvenimas pasikeis, prašė, kad ji pasakytų, kad A. P. nežinojo, kiek jai metų. Ateidama į apklausą ji neatsižvelgė į draugų nuomonę, papasakojo viską, kaip buvo (t. I, b. l. 64-69).
Liudytoja I. B. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jos budėjimo Vilniaus ligoninės vaikų skyriuje metu kreipėsi mergaitė dėl kraujavimo iš genitalijų. Iš pradžių dėl gausaus kraujavimo mergaitė kreipėsi į Šalčininkų ligoninę, tačiau kraujavimui nesiliaujant, ji buvo pervežta į Vilniaus ligoninės vaikų skyrių Santariškėse. Mergaitę apžiūrėjo gydytojas ir būdintis vyr. rezidentas, nieko ypatingo pastebėta nebuvo. Apžiūros metu mergaitė kategoriškai neigė lytinius santykius. Mergaitė buvo hospitalizuota. Ji mergaitės apžiūros neatlikinėjo. Antros apžiūros metu mergaitė prisipažino turėjusi lytinių santykių, nurodė, kad kraujavimas prasidėjo po lytinių santykių. Jai buvo nustatytas makšties plyšimas, kuris buvo susiūtas. Kiti kūno sužalojimai mergaitei nustatyti nebuvo. Apie įvykį ji pranešė policijai. Palatoje pokalbio su mergaite metu nurodė mergaitei, kad kvies policiją, ši papasakojo, kad iš namų išėjo slapta ir nuvyko pas draugus į namus, kad santykiai su pažįstamu asmeniu buvo abipusiu sutarimu, kad lytinio akto metu ji nebenorėjo ir paprašė baigti, o jis pasakė, kad dar truputį. Mergaitė sutiko, kad bus kviečiama policija, baiminosi dėl vaikino, kad jo mama sunkiai serga, kad jam viskas baigsis blogai. Atvykus policijos pareigūnams, ji buvo apklausta. Mergaitė neatrodė apsvaigusi ar susijaudinusi.
Liudytoja J. P. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, gyvena kartu viename name. Sutinka duoti parodymus. Viena augina du vaikus, brolis jai padeda. Brolis nelinkęs smurtauti, alkoholį vartoja simboliškai. Dėl įvykio brolis jaučia kaltę ir atsakomybę. Iki įvykio su G. M. nebuvo pažįstamos. Iš brolio pasakojimų žino, kad iki įvykio brolis su G. M. bendravo, susitikinėjo. Jos tėvai tam neprieštaravo. Iš brolio pasakojimų žino, kad tą vakarą G. M. niekas nekvietė atvykti, ji pati nuvyko, kad jokios prievartos prieš ją nebuvo. Po įvykio brolis buvo dingęs, į namus buvo atvykusi policija, jo ieškojo, tuomet sužinojo, kad brolio atžvilgiu yra pateiktas pareiškimas. Po įvykio G. M. jai skambino tris kartus, sakė, kad myli brolį, kad nieko neturi prieš jį, kad nori su juo būti, kitą kartą sakė, kad guli psichiatrinėje ligoninėje, kad ją prieš jos valią ten uždarė, nes ji nenorėjo. Taip pat po įvykio atsitiktinai buvo susitikusi su G. M. parke. Advokatas jai patarė su nukentėjusiąja nebendrauti, nes tai gali pakenkti broliui. Taip pat bendravo su mergaitės tėvais, buvo susitikę, norėjo atsiprašyti. Po įvykio bendravo ir su brolio draugais, teiravosi apie įvykio aplinkybes, apie G. M. būklę. Per brolio draugus G. M. jokio poveikio nedarė, nenurodinėjo jai, ką sakyti.
Liudytojas E. B. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Iki įvykio A. P. nepažinojo, tik žinojo, kad jis bendrauja vienoje kompanijoje su M. B., A. S. draugu ir D. P.. G. M. taip pat pažinojo, įvykio metu tik buvo pradėjęs su ja bendrauti artimiau. Šiuo metu jie abu bendrauja kaip pora. Tuo metu G. M. jam nebuvo sakiusi, kad nori užmegzti santykius su kitais vaikinais, to nepastebėjo ir socialiniuose tinkluose. Įvykio dieną apie 22.00 val. vakaro G. M. paprašė jo nuvežti A. S. į (duomenys neskelbtini), nes ten buvo A. S. vaikinas M. B.. Nuvežė A. S. į (duomenys neskelbtini), kartu važiavo ir G. M.. Ši (duomenys neskelbtini) neliko, nuvežė ją atgal namo. Ji sakė, kad eis namo. Daugiau tą naktį G. M. nematė. Rašė jai 2-3 val. nakties, nes matė, kad ji yra socialiniame tinkle. Taip pat skambino, bet ji nekėlė. Po to apie 3 val. nakties ji jam parašė, kad tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini), kad ją išprievartavo kaltinamasis bei ji buvo sužalota ir kraujavo, kad ji pati nenorėjo santykiauti, kad ją namo nuvežė draugė K. K. su savo draugu. Po įvykio buvo apklaustas policijos pareigūnų. Šiuo metu G. M. nenori prisiminti įvykio ir kalbėti apie jį, nes jai skaudu, kas įvyko, o taip jaučiasi normaliai, nepasikeitusi po įvykio. Ar ji vartoja vaistus, nežino, žino, kad apie metus lankėsi pas psichologą.
Liudytojas M. L. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Yra M. B. brolis. Jam priklauso pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, kuriomis leidžia broliui ir jo draugams naudotis. Apie įvykį nieko negali nurodyti, nes tuo metu dirbo. Įvykio metu pirtyje lankėsi brolis su savo kompanija. Po įvykio lankėsi pirtyje, viskas buvo sutvarkyta. Patalpų, kuriose yra lova, duryse yra įrengta spyna, bet ar yra raktai nuo šios spynos, negali pasakyti. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes šiuo metu aplinkybių gerai neprisimena.
Liudytojas M. L. 2021-02-12 ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis) parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 4 butai, turintys atskirą įėjimą iš lauko. Jo dėdei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame niekas negyvena. Prie namo yra dėdei priklausantis ūkinis pastatas, kuriame yra įrengta pirtis. Raktai nuo pirties ir buto yra sukabinti į vieną ryšulį ir guli pirties terasoje, bate, apie tai žino visi jo draugai ir giminaičiai. Jei kas nors nori pabūti pirtyje, tai paskambina jam ir pasiklausia, ar gali atvažiuoti, arba tiesiog atvažiuoja ir, jei nieko nėra, lieka toje pirtyje. Šios pirties niekam nenuomoja, giminėms ir draugams leidžia pabūti nemokamai. 2021-02-08 buvo nuvažiavęs prie pirties, nes reikėjo pamaitinti šunį. Priėjęs prie pirties pamatė, kad durys neužrakintos. Paskambino M. B., paklausė, ar jis buvo pirtyje, šis atsakė, kad buvo. Taip pat M. B. jam pasakė, kad policija ieško vaikino, kuris neva pasimylėjo ar norėjo mylėtis su mergaite. Jis atsakė, kad nenori girdėti apie įvykį ir veltis į visus reikalus dėl jų pasisėdėjimo. Tą dieną, kai užėjo į pirtį, nieko neįprasto nematė, pirtyje buvo švaru, tvarkinga, tikrai nesimatė, kad kas nors būtų toje pirtyje ir ką nors švęstų. Į patį namą nėjo pažiūrėti. Iš M. B. pasakojimo suprato, kad M. B. buvo toje pirtyje ir jų pasisėdėjimas vyko savaitgalį. Jo niekas neprašė leidimo pabūti pirtyje. 2021 m. vasario 5-6 d. jis dirbo, todėl nežino, kas ir kada buvo toje pirtyje (t. I, b. l. 184, 185).
Liudytojas D. P. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. G. M. taip pat pažįsta, yra draugai. G. M. yra jam sakiusi, kad myli A. P., kad su juo susitikinėja. Įvykio dieną M. B. prašymu buvo atvažiavęs į pirtį paimti M. B. ir jo draugės A. S.. Nuvežė juos į Šalčininkus. G. M. taip pat buvo pasiūlyta važiuoti kartu, tačiau ji atsisakė. Po to atvažiavo atgal paimti draugo A. P.. Tuo metu šis su G. M. buvo nuėjęs į namą. Kambarys, kuriame jie buvo, buvo uždarytas, todėl pasibeldė į duris. G. M. paprašė atstoti, todėl jis išėjo į lauką, nuėjo į pirtį. Triukšmo kambaryje negirdėjo. Po 10-15 min. atėjo G. M. ir A. P.. Ant jų abiejų kraujo dėmių nematė. A. P. atrodė gerai išgėręs. Tuo metu ant stalo buvo alus, degtinės nepastebėjo. Tuomet su A. P. nuvežė G. M. į (duomenys neskelbtini), kur ją pasiėmė draugė. G. M. būsena buvo normali, ji buvo linksma, nesusijaudinusi, jokių nusiskundimų nereiškė, atrodė išgėrusi. G. M. atsisveikino ir išlipo iš jo mašinos. Po to jis nuvežė A. P. namo. Apie įvykį su G. M. nekalbėjo. Bendravo su A. M., ši sakė, kad lytiškai santykiavo su G. M., pergyveno dėl įvykio. Šiuo metu G. M. draugauja su E. B.. Po įvykio buvo nuvykęs su A. P. į ligoninę aplankyti G. M., tačiau jų neįleido. A. P. bendravo su G. M. mama, ši buvo agresyvi, sudavė jam per veidą. Paveikti G. M. A. P. jo neprašė. Pati G. M. jo klausė, ką jai sakyti, jai sakė, kad reikia sakyti tiesą.
Liudytojas D. P. 2022-06-10 teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad po įvykio telefonu ne kartą bendravo su G. M., ši pati jam skambindavo ir klausdavo, ką jai sakyti per apklausą. Paveikti jos nenorėjo. G. M. yra pati jam sakiusi, kad norėjo lytinių santykių, bet apie tai tėvams nesakė, nes jų bijo. Pati G. M. yra sakiusi, kad jai yra 18 metų. Po įvykio bendravo su G. M., bet po to jos tėvai jam uždraudė su ja bendrauti.
Liudytojas M. B. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Taip pat pažįsta G. M.. Ji rodė dėmesį A. P., su juo gražiai bendravo. Iš pradžių bendrų susitikimų metu ji prisistatė, kad yra pilnametė. Įvykio dieną atvyko į brolio pirtį, esančią (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo su drauge A. S., juos atvežė D. P.. Vėliau atvažiavo ir A. P.. Pirtyje taip pat buvo D. N., E. M.. Taip pat atvažiavo G. M., ją kažkas atvežė, jos atvykimas buvo netikėtas, nes ji buvo atvykusi į pirtį ir anksčiau ir buvo išvažiavusi, bet grįžo. Alkoholio G. M. pirtyje nevartojo, jo vartojo su jo drauge iki atvykimo. Jis su savo drauge buvo gyvenamajame name, į pirtį nėjo. Vartojo alkoholinius gėrimus. Jo draugė taip pat vartojo. Po to juos atvažiavo paimti D. P. ir nuvežė juos namo. G. M. taip pat buvo pasiūlyta kartu važiuoti namo, tačiau ji atsisakė, norėjo pabūti. Kitos dienos ryte iš draugės A. S. sužinojo, kad dėl įvykusio lytinio akto G. M. buvo paguldyta į ligoninę. Kitą dieną buvo nuvažiavęs pas A. P., šis jam patvirtino, kad turėjo lytinių santykių su G. M., tačiau jokios prievartos nenaudojo. Po įvykio A. P. bendravo su G. M. mama, domėjosi dėl G. M. sveikatos. Šiuo metu G. M. bendrauja su E. B.. Po įvykio pirtį tvarkė arba jis arba jo brolis, kraujo dėmių nepastebėjo.
Liudytoja A. S. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. G. M. buvo jos gera draugė, šiuo metu nebendrauja. Iš G. M. pasakojimų žino, kad iki įvykio G. M. artimai bendravo su A. P., susitikinėjo tiek dviese, tiek kitų draugų kompanijoje, žinojo apie vienas kito jausmus. Šiuo metu G. M. bendrauja su E. B.. Bendravimo pradžioje bendrų susitikimų metu G. M. teigė, kad jai 17 metų, tačiau vėliau iš jos senelės pokalbio paaiškėjo, kad jai tik 15 metų. Iki įvykio kalbėjo su G. M. apie tai, kad ji nori lytinių santykių su A. P.. Toks pokalbis buvo ir tarp A. P. ir G. M.. Įvykio dieną buvo susitikusios, gėrė šampaną. Po to atvažiavęs G. M. vaikinas E. B. nuvežė ją pas jos vaikiną M. B. į (duomenys neskelbtini). G. M. vyko kartu, bet su vaikinu grįžo atgal namo. Pirtyje nesilankė, vartojo alų. Vėliau G. M. vėl atvažiavo, ją atvežė kažkoks vaikinas. Jos atvykimo metu ji miegojo, nes jautėsi blogai, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Paskambinus jos motinai, apie 12 val. nakties su M. B. grįžo namo, juos iki namų pavežė D. P.. G. M. siūlė važiuoti kartu, bet ši atsisakė, prašė D. P. vėliau ją paimti. Atvykusi namo, ji užmigo. Ją pažadino G. M. žinutė arba skambutis apie tai, kad turėjo lytinių santykių su A. P., kad pas ją po lytinių santykių prasidėjo kraujavimas. Dėl to ji buvo paguldyta į ligoninę. Po įvykio bendravo su G. M. apie įvykį, ši pasakojo, kad su A. P. nuėjo į kambariuką, kur ir įvyko lytinis aktas, kad po jo visi juokėsi iš jos dėl įvykusio lytinio akto, kad ji po lytinio akto pradėjo kraujuoti ir kraujavimą pastebėjo ne iš karto. Iš pokalbio su ja suprato, kad lytinio akto metu prievartos nebuvo, todėl ir patarė jai taip sakyti. Po to G. M. situaciją pradėjo aiškinti kitaip, kad buvo išprievartauta. Jos paveikti nemėgino. Jos motina jai yra skambinusi ir prašė daugiau su G. M. nesusisiekti. Po įvykio bendravo ir su A. P., šis pergyveno dėl G. M. sveikatos. Buvo nuvykusi į ligoninę pas G. M., tačiau jos neįleido. A. P. taip pat buvo nuvykęs, bendravo su G. M. mama, atsiprašė dėl įvykio.
Liudytoja K. K. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie A. P. žino iš G. M. pasakojimo. G. M. jai pasakojo, kad A. P. yra pilnametis, kad su juo bendravo, leisdavo laiką vienoje kompanijoje. Šiuo metu G. M. draugauja su E. B.. Įvykio dieną apie 01.00 val. paskambinusi G. M. apsiverkusi pasakė, kad turėjo lytinius santykius su A. P.. Kartu su savo vaikinu E. K. nuvažiavo jos pasiimti. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) netoli pirties pastebėjo automobilį, iš kurio išlipusi G. M. persėdo į jų automobilį. Jokio pokalbio su kitame automobilyje buvusiais asmenimis lauke nebuvo. Matė, kad už automobilio, iš kurio G. M. išlipo, vairo sėdėjo D. P., taip pat automobilyje buvo dar keli vaikinai. Atsisėdusi į jų automobilį G. M. buvo nervuota, verkė, sakė, kad labai skauda pilvą. Iš pokalbio su ja suprato, kad ji turėjo lytinių santykių su A. P., dėl kurių nesutiko, šaukė iš skausmo, bet jai niekas nepadėjo. Kraujo ant G. M. nepastebėjo. Iš pradžių nuvažiavo pas ją namo, davė vaistų, po to nuvežė G. M. namo. Po 10 minučių G. M. parašė, kad kraujuoja, atsiuntė nuotraukų, iš kurių matėsi kraujas ant kelnaičių ir kojų. Įkalbinėjo ją viską papasakoti jos mamai, tačiau G. M. iš pradžių nesutiko, nes bijojo mamos reakcijos, bet vėliau viską papasakojo. Po to G. M. buvo paguldyta į ligoninę. G. M. jai pasakojo, kad į pirtį vyko ieškoti savo draugės A. S., kuri buvo labai girta. Taip pat girdėjo G. M. ir D. P. pokalbį telefonu, kurio metu D. P. prašė nepasakoti visos tiesos. Apie įvykį su kitais ji nebendravo.
Liudytojas E. K. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną apie 1-3 val. paskambinusi K. K. paprašė kartu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paimti jos draugę G. M.. Kartu su K. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur pagrindiniame kelyje pastebėjo automobilį, iš kurio išlipusi G. M. persėdo į jų automobilį. Jokio pokalbio lauke su kitais asmenimis nebuvo. G. M. atrodė neblaivi, buvo susijaudinusi, visą kelią verkė, kalbėjo su K. K., sakė, kad turėjo lytinį aktą prieš jos valią, skundėsi pilvo skausmais. Apie ką jos tiksliai kalbėjo, negirdėjo, nes dėl plikledžio buvo susikoncentravęs į kelią. Nuvežė G. M. namo. Ant G. M. kraujo dėmių nepastebėjo, jo automobilyje jokių dėmių neliko. Šiuo metu įvykio aplinkybių gerai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus.
Liudytojas E. K. 2021-08-04 ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis) parodė, kad jam tą naktį parašiusi K. K. paprašė iš kažkur paimti G. M.. Kartu su K. K. automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur sutiko automobilį, kuriuo važiavo G. M.. Ši persėdo į jo automobilį. Matėsi, kad ji buvo neblaivi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ji buvo šoko būsenos ir visą kelią verkė, sakė, kad su ja lytiškai santykiavo, kad ji tų santykių nenorėjo, kad viskas vyko prieš jos norą, kad jai viskas skauda. Kadangi vairavo automobilį, pokalbio labai gerai negirdėjo. Visą kelią su G. M. bendravo draugė K. K. (t. II, b. l. 25-26).
Liudytojas D. N. 2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis draugavo su viena mergina. Įvykio dieną su A. P. buvo pirtyje ir gyvenamajame name, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas M. B., ten vartojo alų, ilsėjosi. Po to E. M. atvežė degtinės. Buvo atvažiavusios dvi merginos A. S. ir G. M., jos atrodė išgėrusios. A. P. dėl alkoholio padauginimo nuėjo į namuką pamiegoti, iš paskos nuėjo viena mergina. Buvo nuėjęs į namuką pažadinti A. P.. Kambario durys buvo neužrakintos, jis pasibeldė ir pravėrė duris, matė kambaryje miegantį A. P., mergina tuo metu vaikščiojo po kambarį, pasakė, kad A. P. miega, prašė jo nežadinti ir jį išvarė. Jie abu buvo apsirengę. Po to jis nuėjo atgal į pirtį gerti alaus, jokių pašalinių garsų negirdėjo. Po kažkiek laiko A. P. ir ta mergina grįžo į pirtį. Dėmių ant jų rūbų nepastebėjo. Jokio pasityčiojimo iš jų nebuvo. Viskas buvo normaliai, buvo gera nuotaika, dar išgėrė. Ta mergina pas E. M. dar paprašė cigarečių. Po to jie nuvažiavo namo. Namukas yra apie 50 metrų nuo pirties, jei būtų pagalbos šauksmas, jis girdėtųsi.
Liudytojas D. N. 2021-03-22 ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis) parodė, kad apie 20 val. pagal išankstinį susitarimą atvažiavo į pirtį, kurioje jau buvo M. B., A. P. ir E. M.. Žaidė kortomis, gėrė alų. Po kažkurio laiko atvažiavo M. B. mergina A. S.. Vėliau M. B. su mergina nuėjo į namą. Praėjus maždaug dviem valandos, automobiliu atvažiavo G. M.. Ji atrodė išgėrusi, nes buvo labai linksma. Toliau žaidė kortomis. Po kažkiek laiko A. P. nuėjo į namą, iš paskos nuėjo ir G. M.. Jis tuo metu liko pirtyje su E. M.. Buvo atvažiavęs ir D. P.. Kadangi jam ir E. M. pasidarė liūdna, jie nuėjo į namą pakviesti A. P. ir G. M.. Kai jie pradėjo belstis, iš kambario išgirdo G. M. balsą, kad jiems netrukdytų. Jie grįžo atgal į pirtį. Po 20 minučių, A. P. ir G. M. grįžo į pirtį. Visi buvo pirtyje, leido laiką, žaidė kortom. Kažkuriuo metu G. M. susiruošė namo ir išvažiavo. Jis pabuvo pirtyje apie porą valandų, po to pažįstami nuvežė jį namo. Kai G. M. buvo pirtyje, negirdėjo iš jos jokio pagalbos šauksmo, visą laiką G. M. buvo linksma, gerai leido laiką ir niekuo nesiskundė (t. II, b. l. 6, 7).
Liudytojas E. M. 2021-03-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną į pirtį jis važiavo kartu su A. P.. Pirtyje jau buvo M. B., atvažiavo D. N.. Jie pirtyje leido laiką, gėrė alų. Kažkur už poros valandų į pirtį atvažiavo A. P. pažįstama mergina, ir A. S.. A. P. ir ta mergina nuėjo į namą, jų nebuvo gal valandą laiko. Kadangi norėjo važiuoti namo, nuėjo į namą pasakyti, tačiau namo durys buvo užrakintos. Jis pabeldė į duris, jam iš namo pasakė, kad jis netrukdytų. Tikrai negirdėjo jokių pagalbos šauksmų. Jis nuėjo atgal į pirtį, išgėrė su D. N.. Po pusvalandžio A. P. su ta mergina grįžo į pirtį. Nieko neįprasto nepastebėjo, tikrai neatrodė, kad merginai galėjo kažkas atsitikti, ji elgėsi lygiai taip pat, kaip ir iki tol, kol buvo pirtyje. Jie visi dar pabuvo pirtyje apie valandą laiko ir kažkas atvažiavo pasiimti tos merginos. Vėliau D. P. atvažiavo į pirtį ir jį su A. P. nuvežė namo (t. II, b. l. 9, 10).
Liudytoja R. P. 2022-05-25 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus. Įvykio aplinkybių nežino. Po pirties sūnus grįžo namo normalios būklės, po to kurį laiką buvo dingęs. Buvo atvykusi policija, jo ieškojo. Sūnus gyvena kartu su ja, apibūdina jį kaip gera pagalbininką tiek jai, tiek seseriai, kuri viena augina vaikus. Smurtauti sūnus nelinkęs, muštynėse niekada nedalyvavo, alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgėręs elgiasi ramiai. Sūnus dirba, remontuoja, pervežinėja krovinius. Iki tol sūnus yra draugavęs su mergaite apie 5 metus, jokių problemų nebuvo. Apie sūnaus ir G. M. draugystę nėra girdėjusi. Įvykio aplinkybių nesiaiškino, tą darė jos dukros. Sūnus jai pasakojo, kad įvykio dieną buvo pirtyje su kompanija, kad lytinių santykių su mergaite neturėjo.
Liudytoja J. M. parodė, kad yra G. M. mama. Iš dukros žinojo, kad ji bendravo su vyresniu A. P., kuriam buvo 20 metų, kad jis yra geras, kad bendrauja vienoje draugų kompanijoje. Su juo yra bendravusi jos mama, kuri jo klausė, ar jam yra žinoma, kad G. M. yra nepilnametė. Įvykio dieną buvo namuose. Dukra tą dieną buvo nuėjusi pas draugę A. S., bet grįžo namo ir apie 22 val. nuėjo miegoti, niekur išeiti leidimo neprašė. Pati taip pat užmigo. Atsikėlė, kai dukra pradėjo ją kviesti. Užėjusi į jos kambarį pamatė ją gulinčią, ji buvo išbalusi, stipriai kraujavo. Iškvietė greitąją. Dukra jai aiškino, kad nežino, dėl ko kraujas. Atvykusi greitoji nuvežė ją į Šalčininkų ligoninę. Kitą dieną dukra buvo nuvežta į Santariškių ligoninę. Iš dukros telefone buvusio susirašinėjimo suprato, kad dukra tą dieną buvo kažkur nuvažiavusi, kad K. K. ją atvežė namo ir davė valerijono, nes dukra verkė. Ligoninėje po detalios apžiūros dukrai buvo atlikta operacija, nes buvo pažeisti lytiniai organai. Kitą dieną dukra jai papasakojo, kad ji buvo išgėrusi ir neturėjo jėgų ką nors padaryti, kad prieš ją buvo panaudota prievarta. Po ligoninės dukra papildomai papasakojo, kad A. P. buvo uždaręs duris, kad jai lytinio akto metu skaudėjo ir ji šaukė, kad D. P. jos šauksmą girdėjo, bet negalėjo padėti, nes durys buvo uždarytos. Tuo metu dukra A. P. gynė, nenorėjo, kad jam kas nors atsitiktų ir jį baustų. Iš dukros susirašinėjimų suprato, kad dukros draugai A. S. ir D. P. prašė dukros nesakyti tiesos, prašė sakyti, kad dukra niekam nesakė, kad ji yra nepilnametė, kad pati norėjo lytinio akto. Dėl tokių prašymų dukrai prasidėjo depresija, ji užsidarė savyje, savaitę gulėjo ligoninėje, lankėsi pas psichologą. Tik po apsilankymo pas psichologą raidos centre dukra papasakojo jai viską apie įvykį, kad ji pirtyje vartojo alkoholį, kad jai būnant namuke, A. P. pradėjo prie dukros lysti, o ji neturėjo jėgų ką padaryti, nes jai buvo bloga nuo alkoholio, kad sakė A. P., kad jai skauda, kad A. P. sugriebė jai už plaukų ir dalį jų išrovė. Po įvykio dukra buvo labai nervuota, pergyveno, kad visi juokiasi iš jos dėl įvykio. Įvykio pasekmės liko iki šiol, nes dukra prarado norą dalyvauti modelių konkursuose, fotosesijose, renginiuose, nenori eiti į mokyklą, nes ten patiria patyčias, nenori dalyvauti būreliuose, dėl pilvo skausmų negali dalyvauti kūno kultūros pamokose, su niekuo nebendrauja. Dėl esamų psichologinių pasekmių dukros vardu reiškia ieškinį 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu dukra bendrauja su kitu vaikinu E. B., jam 21 metai. Po įvykio daugiau bendravo su A. P. seserimi, ši atsiprašė už brolio elgesį. Pats A. P. pervedė į jos sąskaitą 500 Eur.
Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0121000081562) užfiksuota, kad 2021-02-07 10.59-11.07 val. J. M. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad vakar (2021-02-06) Šalčininkų r. jos nepilnametę dukrą G. M. išprievartavo, dėl ko dukra buvo operuota ir šiuo metu yra Santariškių klinikoje (t. I, b. l. 11-13). Dėl pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.
2021-02-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo (buto), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pirmame kambaryje prie sienos stovi sofa, ant sofos yra du pledai, už sofos palei sieną padėtas čiužinys. Ant sofos sėdimos dalies aptiktos 4 tamsoje šviečiančios dėmės, nuo kurių buvo paimtos 4 nuoplovos su galimais DNR pėdsakais ir supakuotos į voką Nr. 1. Ant čiužinio aptiktos 2 dėmės, nuo kurių buvo paimtos 2 nuoplovos su galimais DNR pėdsakais ir supakuotos į voką Nr. 2. Nuo pledo paimta 1 nuoplova su galimais DNR pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 3. Daugiau pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, neaptikta. Iš fotonuotraukų matyti, kad kambario duryse yra įrengta spyna, raktų nesimato (t. I, b. l. 14-32).
2021-02-06 stacionaro epikrizėje nurodyta, kad G. M. dėl gausaus kraujavimo iš genitalijų buvo hospitalizuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikose 2021-02-06 22.35 val. Apžiūros metu lytinius santykius G. M. iš pradžių neigė, tik po kurio laiko pripažino, kad turėjo lytinius santykius. Po apžiūros atlikta operacija – makšties plyšimo susiuvimas. Apie įvykį pranešta policijai, negalint paneigti prievartinio akto. Būklė patenkinama, 2021-02-07 14.14 val. išrašyta į namus (t. I, b. l. 74-75).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje, remiantis G. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad G. M. nustatyta plėštinė makšties ir makšties prieangio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Žaizda padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas - ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas visumoje dėl plėštinės makšties ir makšties prieangio žaizdos vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokio pobūdžio žaizdos gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Objektyvių požymių, kad su G. M. buvo santykiauta nenatūraliu būdu, nėra. G. M. nustatytas makšties ir makšties prieangio plyšimas nurodo į tai, kad galėjo būti atliekamas lytinis aktas į makštį ne ilgai trukus prieš G. M. kreipiantis medicinos pagalbos. (t. I, b. l. 80-83).
Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad G. M. globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre (toliau - Pagalbos centras) apgyvendinta viena (be suaugusio lydinčio asmens) nuo 2021-02-22 iki 2021-02-25, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-02-08 prašymu Nr. 3TSD-313 dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Mergina atvyko į Pagalbos centrą išsamesniam psichologinės būsenos ir situacijos įvertinimui. Kalbantis su G. M. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji teigia patyrusi seksualinę prievartą iš 25 m. amžiaus vaikino A. P.. G. M. nurodo jį pažinojusi 3-4 mėnesius, įvardija, kad pastarąjį mėnesį juos siejo romantiniai santykiai. Mergina pasakoja, jog prievarta įvyko vieno iš jų draugų sodyboje, kai ji su A. P. buvo atskirai nuo draugų kompanijos kitame pastate. G. M. nurodo, kad ji lytinių santykių tada nenorėjo, teigia, jog jų metu vaikinui sakiusi, kad jaučia skausmą, tačiau jis to nepaisė („sakiau, kad skauda, jis neišgirdo ar nenorėjo girdėti“). G. M. teigė, kad vaikinas tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ji nurodo neturėjusi galimybės pabėgti, nes jis buvo užrakinęs duris. Pasak G. M., tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai. Mergina teigia, kad vaikinui anksčiau buvo sakiusi, jog jiems dar nėra pasirengusi, ir jie buvo sutarę lytinių santykių artimu metu neturėti. Ji pasakojo, kad vėliau jautėsi nusilpusi, stipriai kraujavo, ją pykino, dėl prievartos metu patirtų sužalojimų vyko į ligoninę, kur jai buvo atlikta operacija. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. jau liudijo teisinėje apklausoje bei siekiant išvengti pakartotinio traumavimo, galimai vykusios seksualinės prievartos situacijos detalės nebuvo tikslinamos. Konsultacijų metu atsiskleidžia merginos polinkis idealizuoti vaikiną, iš kurio ji galimai patyrė seksualinę prievartą, jos kritiškumo stoka, vertinant jų dviejų santykius ir prievartos situaciją („jis labai geras žmogus, visada padeda“, po galimai įvykusios prievartos „sakė, kad viskas bus gerai, kad skambinčiau“, „pergyveno dėl operacijos, ramino mane, palaikė“, „nuomonė apie jį gera liko, gal liko gerų jausmų, nieko blogo“). G. M. linkusi prisiimti atsakomybę dėl galimai patirto seksualinio smurto, siekia apsaugoti vaikiną, nerimauja dėl jam gresiančios bausmės („nežinau, kaip gyventi reikės, jeigu jį nuteis“). Vertinimo metu išryškėja merginos pastangos atsiriboti nuo šio įvykio, nuvertinti jo svarbą bei įtaką dabartinei jos emocinei būsenai, slopinti negatyvias jo keliamas emocijas. Tikėtina, kad tai veikia kaip gynybos mechanizmas, padedantis jai atlaikyti sunkias, traumines patirtis. Nepaisant to, atsiskleidžia negatyvus šio įvykio poveikis G. M. savijautai - mergina teigia tapusi uždaresnė („nelabai noriu bendrauti su kažkuo“, „tolstu nuo žmonių“), iškyla išgyvenami nesaugumo, nerimo, sumaišties, liūdesio, kaltės jausmai. Nuoseklus G. M. pasakojimas apie seksualinio smurto patirtį bei kylančios pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą apie merginos galimai patirtą seksualinę prievartą. Iš socialinių darbuotojų ir soc. darbuotojų padėjėjų žurnalo išrašų matyti, kad mergaitė apibūdinama kaip rami, kultūringa, mandagi, paslaugi, tvarkinga mergina. Didžiąją dalį laisvo laiko būna savo kambaryje, ten spalvina, labai daug skaito (teta atvežė knygų) (t. I, b. l. 105-107).
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos pateiktoje 2021-06-09 G. M. charakteristikoje nurodyta, kad G. M. mokosi patenkinamai, sunkiai sekasi tikslieji mokslai, ryškių elgesio pokyčių nepastebėta, būrelių nelankė, popamokinės veiklos netūrėjo, į gimnazijos socialinę pedagogę pagalbos nesikreipė. Reikšmingų nuotaikos, elgesio, pažangos pokyčių šį pusmetį (2021 m. I pusmetis) nepastebėta (t. I, b. l. 135).
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė pateikė 2022-11-11 raštą, jog G. M. šiuo metu psichologo pagalba nėra teikiama (t. V, b. l. 70).
Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad objektyvių duomenų, kad G. M. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo bei tiriamos nusikalstamos veikos metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu jai konstatuotos (duomenys neskelbtini). G. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, iki byloje tiriamo įvykio negalėjo pilnai suprasti seksualinės prievartos esmės (ji turėjo teorinių žinių apie lytinių santykių pobūdį ir ribotų - apie seksualinės prievartos reikšmę). G. M. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl minėtų žinių stokos, apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, išgąsčio, t. y. jos pastangos (prašė įtariamojo sustoti, verkė, šaukėsi pagalbos) nebuvo efektingos. G. M. konstatuojamos (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriama veika (tiriamais įtariamojo A. P. veiksmais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. G. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti, įsiminti, vėliau atgaminti konkrečias faktines įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes, tačiau šiuo atveju, t. y. byloje nagrinėjamo įvykio metu, G. M. dėl savo būsenos (apsvaigimo nuo alkoholio, išgąsčio), negalėjo nuosekliai, detaliai įsiminti byloje tiriamo įvykio eigos ir apie tai duoti nuoseklius parodymus. Taip pat G. M. duodamų parodymų turiniui tikėtinai reikšmingos įtakos turėjo draugų jai daromas poveikis. G. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti. Byloje nagrinėjamo įvykio metu itin reikšmingos buvo G. M. turimos žinios (amžiaus sąlygotas nepilnas suvokimas) ir jos būsena byloje tiriamo įvykio metu (apsvaigimas nuo alkoholio, išgąstis), dėl ko ji negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu įtariamojo atliekamiems veiksmams. G. M. intelektas yra normalus, jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį. G. M. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui. Šiuo atveju reikšmingos įtakos turi G. M. daromas poveikis dėl parodymų turinio. Šiuo metu duomenų, kad praėjęs laiko tarpas tarp apklausos ir tiriamų veikų, turėtų reikšmingos įtakos jos duodamiems parodymams, negauta. Turimų duomenų analizė rodo, kad G. M. parodymų turinį veikia tiek jos draugai, tiek jos pačios emocinė būsena (iki šiol išlieka jausmų sumaištis dėl byloje nagrinėjamo įvykio). G. M. žodynas atitinka jos amžių. Jokių duomenų apie G. M. naudojamą nenormatyvinę leksiką negauta. G. M. dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime (t. I, b. l. 147-157).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022-11-08 rašte nurodyta, kad nukentėjusiosios teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai palaiko ekspertizės aktuose pateiktas išvadas ir rekomendacijas. Atkreipė dėmesį, jog labiausiai išsamūs ir detalūs parodymai yra tie, kurie yra duoti netrukus po konkretaus byloje tiriamo įvykio, o kuo vėliau duodami parodymai, tuo mažėja jų tikslumas, detalumas, asmenys apklausų metu gali painiotis ir pan. (t. V, b. l. 69).
Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant G. M. džinsinių kelnių klyno (3 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, ant kelnaičių (5 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. Ant G. M. džinsinių kelnių (1, 2, 4 mėg.), kelnaičių (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas, spermos nerasta. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo sofos čiužinio sėdimosios dalies (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Nuoplovoje nuo už sofos esančio čiužinio (12 mėg.) spermos nerasta. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su A. P. DNR profiliu, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris nesutampa su A. P. DNR profiliu. Nuoplovoje nuo sofos čiužinio sėdimosios dalies (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas nepilnas mišrus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu gautu nuoplovoje nuo už sofos esančio čiužinio (12 mėg.) ir nesutampa su A. P. DNR profiliu, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovoje nuo sofos čiužinio sėdimosios dalies (7 mėg.), nuoplovoje nuo už sofos esančio čiužinio (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai; nuoplovoje nuo sofos čiužinio sėdimosios dalies (9 mėg.) rasti žmogaus kraujo ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Nuoplovoje nuo pledo (13 mėg.) žmogaus kraujo ir spermos nerasta. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui negauta (t. II, b. l. 31-47).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiajai G. M. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „iPhone 12“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnui savanoriškai pateikė nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. M. (t. II, b. l. 48, 49), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad telefonas yra mėlynos spalvos, su ekranu ir vaizdo filmavimo kamera, garsiakalbiu. Telefono reverso pusėje viršutinėje dalyje yra vaizdo filmavimo kameros ir jų blykstė, žemiau yra „Apple“ logotipas. Telefone yra įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą „MSAB XRY 9.3.1“ iš telefono ir jame esančios SIM kortelės buvo nuskaityti duomenys. Kriminalistinių tyrimų programinės įrangos „MSAB XAMN 5.3.0“ pagalba buvo parengta nuskaitytų duomenų ataskaita (t. II. b. l. 52-57).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone esančio susirašinėjimo tarp A. S. ir nukentėjusiosios G. M., įvykusio nuo 2021-02-06 iki 2021-02-11, peržiūra, kurios metu nustatyta, kad G. M. ir liudytoja A. S. susirašinėja apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, įvykio aplinkybes, įvykusį lytinį aktą su kaltinamuoju, kad nukentėjusioji sakė kaltinamajam, kad „viskas, jau užteks“, nes „jai viskas skaudėjo“, taip pat nurodė, kad pajuokavo sakydama A. S., jog iš anksto norėjo lytinių santykių su kaltinamuoju (t. II, b. l. 69-71). Taip pat peržiūrėtas susirašinėjimas tarp kaltinamojo A. P. (susirašinėjime įvardintas „P.“) ir nukentėjusiosios G. M., įvykęs 2021-02-05 – 2021-02-06, iš kurio matyti, kad kaltinamasis teiravosi nukentėjusiosios apie jos sveikatos būklę (t. II, b. l. 82-86). Taip pat peržiūrėtas susirašinėjimas tarp nukentėjusiosios ir asmens, vardu „P.“ (kaip vėliau nustatyta - D. P.), kuriame kalbama apie įvykio aplinkybes, kad durys buvo uždarytos (t. II, b. l. 87). Taip pat mobiliojo ryšio telefone yra išsaugota ekrano kopijos nuotrauka ir su asmeniu, įvardytu „A“ (kaip vėliau nustatyta - A. S.), kurioje nukentėjusioji ir A. S. kalba apie nukentėjusiosios parodymų pakeitimą (t. II, b. l. 88) (t. II, b. l. 60-104).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo A. P. paskyrios, esančios internetinėje svetainėje „Facebook“, apžiūra (t. II, b. l. 105-113).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies.
Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, tai yra nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-495/2021). BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Subjektyvusis aptariamos veikos požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti, taip pat suvokia, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę priešintis arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių.
Pažymima, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti aiškiai išreikštas (žodžiais, veiksmais) ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos – arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-677/2016). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016 ir kt.).
BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Jei prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui įveikti, o kitiems tikslams (pvz., siekiant atkeršyti dėl asmens nesutikimo lytiškai santykiauti, dėl nepasisekusių lytinių santykių ar dėl įžeidimo), arba fizinis smurtas panaudojamas po lytinių santykių, fizinio smurto panaudojimas priklausomai nuo kilusių padarinių kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnį).
Nagrinėjamoje byloje A. P. suformuotas kaltinimas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis panaudodamas fizinę jėgą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis tyčia lytiškai santykiavo su nepilnamete G. M. prieš šios valią - užrakino kambario duris, nurengė nuo nukentėjusiosios rūbus, tampė ją už plaukų, užgulė nukentėjusiąją savo kūno svoriu iš viršaus, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, aptariamoje byloje norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą kaltinamojo A. P. veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltinamojo veikoje. Šiuo atveju byloje buvo būtina įrodyti, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja nepilnamete G. M., kad žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, kad lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, panaudodamas fizinį smurtą (tampydamas už plaukų), atimdamas galimybę priešintis (užgulė nukentėjusiąją savo kūno svoriu), ir tai, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią.
Seksualinės prievartos bylų, taip pat iš esmės ir aptariamos bylos specifikai, būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo asmens parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pavyzdžiui, kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir panašiais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-458/2020, 2K-160-495/2021). Svarbu ir tai, kad kaltinamojo tiesioginė tyčia negali būti preziumuojama ir grindžiama vien tuo faktu, kad buvo lytinis santykiavimas su nukentėjusiu asmeniu, – bylos duomenimis turi būti neginčytinai nustatyta, kad kaltinamas asmuo suvokė, jog su nukentėjusiąja lytiškai santykiauja prieš šio jos valią, ir norėjo taip veikti.
Nagrinėjamoje byloje vertinant tiek nukentėjusiosios nepilnametės G. M., tiek kaltinamojo A. P. parodymų, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto padarytų išvadų visumą yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. P. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja nepilnamete G. M. natūraliu būdu. Taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendrų draugų) visuma patvirtina aplinkybę, jog lytinio akto metu kaltinamasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė ir jai įvykio metu buvo 15 metų. Kaip nustatyta byloje, šią aplinkybę kaltinamasis pripažino, informaciją apie nukentėjusiosios konkretų amžių kaltinamasis gavo dar iki aptariamo byloje įvykio (pokalbio su nukentėjusiosios senele). Taip pat byloje kompetentingų specialistų neginčijamai nustatyta, kad dėl įvykusio lytinio akto nukentėjusioji patyrė plėštinę makšties ir makšties prieangio žaizdą, poodines kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, taip pat tam tikras pasekmes psichinei sveikatai - (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje esminis kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų skirtumas yra iš esmės dėl prievartos panaudojimo lytinio akto metu. Kaltinamasis proceso metu tvirtino, jog lytinis aktas įvyko abipusiu jo ir nukentėjusiosios sutarimu, be jokios prievartos panaudojimo, o nukentėjusiajai lytinio akto metu pranešus apie patiriamą skausmą, jis lytinį aktą nedelsdamas nutraukė. Savo ruožtu nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamojo posėdžio metu, parodė priešingai, jog lytinis aktas įvyko prieš jos valią, nes kaltinamasis uždarė kambario duris, inicijavo lytinį aktą ir jo metu ją laikė už plaukų ir kaklo, buvo užgulęs savo kūnu, dėl ko, o taip pat ir dėl to, kad buvo pavargusi ir vartojusi alkoholio, ji neturėjo galimybės jo atstumti, o nurodžius kaltinamajam, kad jai skauda, kaltinamasis lytinio akto nenutraukė, jį tęsė toliau.
Iš liudytojos I. B. parodymų seka, jog 2021-02-06 liudytojai Vilniaus universitetinės ligoninės santaros klinikos gydytojai I. B. nukentėjusioji teigė, jog lytiniai santykiai su pažįstamu asmeniu buvo abipusiu sutarimu, kad lytinio akto metu ji lytiškai santykiauti nebenorėjo ir paprašė baigti, o jis pasakė, kad dar truputį.
Iš liudytojos nukentėjusiosios motinos J. M. parodymų seka, kad kitą dieną po įvykio dukra jai papasakojo, kad ji buvo išgėrusi ir neturėjo jėgų ką nors padaryti, kad prieš ją buvo panaudota prievarta. Po ligoninės dukra papildomai papasakojo, kad A. P. buvo uždaręs duris, kad jai lytinio akto metu skaudėjo ir ji šaukė, kad D. P. jos šauksmą girdėjo, bet negalėjo padėti, nes durys buvo uždarytos. Tuo metu dukra A. P. gynė, nenorėjo, kad jam kas nors atsitiktų ir jį baustų.
2021-02-06-2021-02-11 susirašinėdama su drauge A. S. (kitų objektų apžiūros protokolas, t. II, b. l. 60, 61, 92) nukentėjusioji tvirtino, kad lytinių santykių su kaltinamuoju nenorėjo, kad jai viskas skaudėjo, ji verkė.
2021-02-18 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji G. M. parodė, kad jai būnant vienai namo kambaryje, užėjęs A. P. užrakino duris, atsisėdo šalia jos, po to jie atsigulė, jis ją nurengė, pats nusirengė, pradėjo lytiškai santykiauti apie pusvalandį. Dėl lytinio akto ji pajuto skausmą, apie tai A. P. pasakė 2-3 kartus, tačiau šis nekreipė į tai dėmesio, nereagavo. Paskui ji jam pasakė, kad daugiau negali, apsirengė ir išėjo. Tos pačios apklausos metu nukentėjusioji apie įvykį papildomai parodė, kad užėjęs į kambarį A. P. užrakino duris. Ji pagalvojo, kad jis nori pasikalbėti, kad kiti netrukdytų. Buvo pavargusi, todėl negalėjo atsikelti ir išeiti. A. P. pradėjo prie jos lįsti, norėjo apkabinti, pabučiuoti. Iš pradžių viskas buvo normaliai, reagavo normaliai. Paskui įvyko lytinis santykiavimas. Išankstinio susitarimo dėl lytinio akto nebuvo. Iš pradžių norėjo lytinių santykių, bet po to jai pradėjo skaudėti, todėl pasakė A. P., kad jai skauda ir kad jis baigtų. Tačiau jis nekreipė dėmesio ir tęsė toliau. Jo nustumti neturėjo jėgų. Kai jis pavargo, abu apsirengė, A. P. atrakino duris ir jie abu išėjo.
2021-02-22 – 2021-02-25 bendravimo su globos namų „Užuovėja“ psichologu metu nukentėjusioji teigė, kad patyrė seksualinę prievartą iš 25 m. amžiaus vaikino A. P., kurį pažinojo 3-4 mėnesius, pastarąjį mėnesį juos siejo romantiniai santykiai, jog prievarta įvyko vieno iš jų draugų sodyboje, kai ji su A. P. buvo atskirai nuo draugų kompanijos, kitame pastate. Nurodo, kad ji lytinių santykių tada nenorėjo, teigia jų metu vaikinui sakiusi, kad jaučia skausmą, tačiau jis to nepaisė („sakiau, kad skauda, jis neišgirdo ar nenorėjo girdėti“). Nukentėjusioji teigė, kad vaikinas tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ji nurodo neturėjusi galimybės pabėgti, nes jis buvo užrakinęs duris. Pasak G. M., tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai, kad vaikinui anksčiau buvo sakiusi, jog jiems dar nėra pasirengusi, ir jie buvo sutarę lytinių santykių artimu metu neturėti, pasakojo, kad vėliau jautėsi nusilpusi, stipriai kraujavo, ją pykino, dėl prievartos metu patirtų sužalojimų vyko į ligoninę, kur jai buvo atlikta operacija.
2021-07-20 – 08-20 ekspertizės metu nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis buvo jos pažįstamas, santykiai buvo geri, įvykio metu jis buvo išgėręs, agresyvus, užrakino duris, ją išprievartavo ir sužalojo sveikatą, nurodė, kad jai skaudėjo, verkė ir kvietė pagalbos, jautė skausmą, bejėgiškumą, kad prie durų buvo priėjęs jos draugas ir prašė jo pagalbos.
2023-01-25 duodama parodymus teisme nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu buvo kambaryje su A. P.. Kambario durys buvo užrakintos raktu, tą padarė A. P.. Šis lytinio akto metu naudojo prieš ją jėgą, griebė už plaukų ir už kaklo.
Taigi, vertinant paminėtų nukentėjusiosios parodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinime nurodytas aplinkybes apie smurtinius kaltinamojo veiksmus arba veiksmus, atimančius galimybę priešintis (durų užrakinimas, užgulimas kūno svoriu, laikymas už plaukų), lytinio akto metu nukentėjusioji iš esmės patvirtino viso proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada nustatyta, jog nukentėjusiajai nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui, jos intelektas yra normalus, jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį, nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą taip pat didina globos namų „Užuovėja“ padaryta išvada, jog nuoseklus G. M. pasakojimas apie seksualinio smurto patirtį bei kylančios pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą apie merginos galimai patirtą seksualinę prievartą.
Nukentėjusiosios parodymų patikimumą aptariamoje byloje objektyviai didina ir teismo medicinos specialisto padarytos išvados, jog nukentėjusiajai nustatyta plėštinė makšties ir makšties prieangio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Žaizda padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas - ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. G. M. nustatytas makšties ir makšties prieangio plyšimas nurodo į tai, kad galėjo būti atliekamas lytinis aktas į makštį ne ilgai trukus prieš G. M. kreipiantis medicinos pagalbos. Vertinant nukentėjusiajai objektyviai nustatytų sužalojimų ir jos parodymų visumą, prieštaravimų nenustatyta, nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiosios teiginius, jog lytinio akto metu lytiniuose organuose ji pajuto skausmą ir siekė nedelsiant lytinį aktą nutraukti, tačiau kaltinamasis lytinį aktą tęsė. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios jaučiamas fizinis skausmas, jai padarytų sužalojimų pobūdis ir sunkumas yra būdingi prievartiniam lytiniam aktui ir niekaip negali būti suderintas su nukentėjusiosios valia norėti tokių lytinių santykių bei kartu paneigia kaltinamojo keliamą versiją, jog nukentėjusiajai nurodžius (2-3 kartus pakartojus) apie jaučiamą skausmą, jis lytinį aktą iškart nutraukė. Teismas pažymi, kad dėl padarytos plėštinės makšties ir makšties prieangio žaizdos nukentėjusioji stipriai kraujavo, jai buvo atlikta operacija, todėl jei kaltinamasis būtų nutraukęs lytinį aktą tuo metu, kai to prašė nukentėjusioji, tokių reikšmingų nukentėjusiosios sveikatai pasekmių nebūtų kilę. Taip pat nukentėjusiosios parodymus papildo ir Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte padarytos išvados, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai konstatuojamos (duomenys neskelbtini), ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad tokių neigiamų reakcijų nukentėjusiajai nebūtų kilę, jei lytinis aktas būtų vykęs bendru sutarimu ir be prievartos panaudojimo.
Kaltinamojo nurodyti argumentai, jog nukentėjusioji neprieštaravo lytiniam aktui, nes neatliko jokių pasipriešinimo lytiniam aktui veiksmų ir neprašė pagalbos aplinkinių, atmetami. Aplinkybę, jog nukentėjusioji aktyviai nesipriešino kaltinamajam lytinio akto metu, logiškai paaiškina Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu padarytos išvados, jog nukentėjusioji, atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, iki byloje tiriamo įvykio negalėjo pilnai suprasti seksualinės prievartos esmės (ji turėjo teorinių žinių apie lytinių santykių pobūdį ir ribotų žinių apie seksualinės prievartos reikšmę). Dėl minėtų žinių stoko, o taip pat apsvaigimo nuo alkoholio būsenos (pati nukentėjusioji ir byloje apklausti liudytojai teigė, jog G. M. buvo neblaivi), išgąsčio G. M. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams, t. y. jos pastangos (prašė įtariamojo sustoti, verkė, šaukėsi pagalbos) nebuvo efektingos (t. I, b. l. 147-157).
Sutiktina su gynybos argumentu, jog vertinant nukentėjusiosios parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad juose kyla tam tikrų prieštaravimų: viena vertus, nukentėjusioji tvirtina, jog lytiniams santykiams su kaltinamuoju ji neprieštaravo ir iš pradžių jų norėjo, kita vertus, nukentėjusioji teigė, kad lytinių santykių ji nenorėjo ir juos įvardijo kaip atliktus prieš jos valią. Tačiau, teismo vertinimu, toks parodymų prieštaravimas nesuteikia pakankamo pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais apie smurtines įvykio aplinkybes ir juos papildančiomis ekspertų išvadomis bei laikyti teisingus tik kaltinamojo parodymus. Vadovaujantis Globos namų „Užuovėja“ išvadomis ir Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvadomis, toks nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas paaiškinamas ne tuo, kad ji abejoja dėl prievartinių lytinių santykių buvimo/nebūvimo, o iš esmės tuo, kad nukentėjusioji yra linkusi idealizuoti vaikiną, iš kurio ji galimai patyrė seksualinę prievartą, stokoja kritiškumo, vertinant jų dviejų santykius ir prievartos situaciją („jis labai geras žmogus, visada padeda“, po galimai įvykusios prievartos „sakė, kad viskas bus gerai, kad skambinčiau“, „pergyveno dėl operacijos, ramino mane, palaikė“, „nuomonė apie jį gera liko, gal liko gerų jausmų, nieko blogo“), taip pat linkusi prisiimti atsakomybę dėl galimai patirto seksualinio smurto, apsaugoti vaikiną, nerimauti dėl jam gresiančios bausmės („nežinau, kaip gyventi reikės, jeigu jį nuteis“). (t. I, b. l. 105-107). Tokia padaryta išvada iš esmės atitinka nukentėjusiosios elgesį po įvykio: kaip seka iš nukentėjusiosios motinos ir nukentėjusiosios draugės K. K. parodymų, apie prievartinius lytinius santykius nukentėjusioji iš karto nei motinai, nei gydytojams nepranešė, iš karto po įvykio su kaltinamuoju susirašinėjo be jokių pykčių ir pretenzijų (kaip geri draugai). Liudytoja K. K. patvirtino, kad nukentėjusioji bijojo ir tėvų reakcijos į įvykį. Be to, teismo psichiatrijos-psichologijos aktu konstatuota, jog atsižvelgiant į nukentėjusiajai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, iki byloje tiriamo įvykio ji negalėjo pilnai suprasti seksualinės prievartos esmės (ji turėjo teorinių žinių apie lytinių santykių pobūdį ir ribotų žinių apie seksualinės prievartos reikšmę), taip pat dėl savo būsenos (apsvaigimo nuo alkoholio, išgąsčio), negalėjo nuosekliai, detaliai įsiminti byloje tiriamo įvykio eigos ir apie tai duoti nuoseklius parodymus, juolab reikšmingos įtakos turėjo nukentėjusiajai daromas poveikis dėl parodymų turinio.
Vertinant liudytojų D. N., D. P., E. M., A. S., M. B., K. K. ir E. K. parodymus, matyti, kad šių liudytojų parodymai apie tam tikras įvykio detales, o būtent apie nukentėjusiosios būseną iškart po lytinio akto, jos elgesį, nuotaikas, apie jos požiūrį į įvykį, iš esmės skiriasi ir toks parodymų skirtumas, teismo vertinimu, yra nulemtas dėl šių liudytojų po įvykio susiklosčiusių bičiuliškų santykių su kaltinamuoju ar nukentėjusiąja. Kaip nustatyta iš liudytojų parodymų visumos, liudytojai D. N., D. P., E. M., A. S., M. B. yra kaltinamojo bičiuliai, po įvykio daugiau bendraujantys ir palaikantys gerus santykius su kaltinamuoju, o liudytojai K. K., E. K. ir E. B. – su nukentėjusiąja.
Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. N. ir D. P., o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, jog įvykio dieną buvo nuėję prie kambario, kuriame buvo nukentėjusioji ir kaltinamasis, beldėsi į šio kambario duris, tačiau išgirdo ne nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, bet jos prašymą netrukdyti. Paminėti liudytojai taip pat parodė, kad į gyvenamojo namo kambarį nukentėjusioji ir kaltinamasis nuėjo kartu bei grįžo kartu, o nukentėjusiajai sugrįžus iš gyvenamojo namo ir būnant pirtyje, jokių požymių, jog nukentėjusiajai tuo metu buvo reikalinga pagalba, nepastebėjo, nukentėjusioji elgėsi įprastai, buvo linksma, jokio kraujo ant jos nematė, pagalbos neprašė. Liudytoja A. S. parodė, kad po įvykio bendravo su G. M. ir ši pasakojo, kad su A. P. nuėjo į kambariuką, kur ir įvyko lytinis aktas, kad po jo visi juokėsi iš jos dėl įvykusio lytinio akto, kad ji po lytinio akto pradėjo kraujuoti ir kraujavimą pastebėjo ne iš karto. Iš pokalbio su ja suprato, kad lytinio akto metu prievartos nebuvo, todėl ir patarė jai taip sakyti policijos pareigūnams. Liudytojas M. B. parodė, kad kitą dieną po įvykio buvo nuvažiavęs pas A. P., šis jam patvirtino, kad turėjo lytinių santykių su G. M., tačiau jokios prievartos nenaudojo. Vertinant šių liudytojų parodymus visumoje, matyti, kad jie iš esmės atitinka kaltinamojo keliamą versiją, jog prievarta prieš nukentėjusiąją nebuvo vartojama, tačiau esant aplinkybėms, jog išvardinti liudytojai yra kaltinamojo geri bičiuliai, o jų parodymų objektyvios bylos aplinkybės nepapildo, šių įrodymų patikimumas yra abejotinas. Šių liudytojų parodymų patikimumą stipriai mažina ir po įvykio užfiksuoti nukentėjusiajai adresuoti prašymai pakeisti savo parodymus kaltinamojo naudai. Iš nukentėjusiosios telefone esančių susirašinėjimų apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio liudytojai A. S. ir D. P. bendravimo su nukentėjusiąja metu prašė nukentėjusiąją duoti palankius kaltinamajam parodymus, tačiau pati nukentėjusioji išreiškė abejones dėl parodymų keitimo logiškumo stokos (t. II, b. l. 63, 93). Be to, kaip seka iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados, nukentėjusiosios kraujas buvo aptiktas tiek ant nukentėjusiosios kelnių, tiek ant sofos, ant kurios lytinis aktas vyko, todėl negalėjo būti nepastebėtas įvykio vietoje buvusių asmenų – kaltinamojo, liudytojų D. N., D. P., E. M., juolab susirašinėjime su liudytoja A. S. nukentėjusioji atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog po įvykio kaltinamojo rankos buvo visos kraujuotos (t. II, b. l. 61). Todėl remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas liudytojų D. N., D. P., E. M., A. S. ir M. B. parodymus nelaiko pakankamai objektyviais ir jai nesivadovauja bei kartu atmeta kaltinamojo iškeltą versiją, jog po lytinio akto nukentėjusioji elgėsi įprastai. Be to, liudytojo D. N. teisme duoti parodymai apie atidarytas kambario, kuriame buvo kaltinamasis ir nukentėjusioji, duris prieštarauja liudytojų E. M. ir D. P. parodymams, jog aptariamos kambario durys buvo užrakintos.
Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai K. K. ir E. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė priešingai nei kaltinamasis, liudytojai D. N., D. P., E. M., jog kuomet vežė nukentėjusiąją namo, G. M. buvo susijaudinusi ir verkė, teigė, kad turėjo lytinių santykių su A. P., kurių nenorėjo. Liudytojų K. K. ir E. K. parodymus papildo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B., kuris parodė, kad nukentėjusioji apie 3 val. nakties jam parašė, kad tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini), kad ją išprievartavo kaltinamasis ir ji buvo sužalota ir kraujavo, kad ji pati nenorėjo santykiauti. Teismas pažymi, kad liudytojų K. K., E. K. ir E. B. parodymų visuma atitinka ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir neprieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms apie nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus. Tuo remdamasis teismas nemato pagrindo atmesti šių liudytojų parodymus ir laiko juos patikimais.
Taigi, aptariamoje byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios G. M. ir kartu paneigiančių kaltinamojo A. P. parodymus, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinasis BK 149 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis – lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja prieš jos valią – yra įrodytas. Šiuo atveju aptartos įvykio aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji buvo prieš lytinį aktą, tą kelis kartus žodžiu nurodė kaltinamajam, ir tokio prieštaravimo kaltinamasis negalėjo nesuprasti. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo nusikalstami veiksmai šioje kaltinimo dalyje yra įrodyti ir tinkamai kvalifikuojami kaip BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies.
Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji G. M. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo bei tiriamos nusikalstamos veikos metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Ekspertizės atlikimo metu jai konstatuotos (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriama veika (tiriamais kaltinamojo A. P. veiksmais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. I, b. l. 147-157). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajai tiriamo įvykio metu kilo adekvati jos emocinė reakcija (išgąstis, baimė, bejėgiškumas), fizinis skausmas, be to, pats įvykis jai buvo netikėtas, nes iki tol su kaltinamuoju buvo draugai. Iškart po įvykio nukentėjusiajai kilo baimė, žmonių vengimas, savęs kaltinimas, gėda, įvykį primenančios mintys. Ekspertinio tyrimo metu pateikti nukentėjusiosios paaiškinimai taip pat atitinka buvusius ir iki dabar išliekamus emocinius išgyvenimus, susijusius su byloje tiriama veika. Aptariamoje byloje negauta duomenų apie kitus įvykius, galėjusius sukelti nukentėjusiajai tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymą, išskyrus kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje. Ekspertų padarytų išvadų bylos įrodymai nepaneigia, todėl teismui nėra pagrindo šiomis išvadomis nesivadovauti. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai šioje kaltinimo dalyje yra įrodyti ir tinkamai kvalifikuojami kaip BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus, tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko jo atsakomybę lengvinančia, nes nustatyti tiesą byloje kaltinamasis nepadėjo, ikiteisminio tyrimo metu kurį laiką slapstėsi nuo tyrimo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, vertinant nukentėjusiosios parodymus, turėjo įtakos veikų padarymui, jo agresyvumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad buvo pakankamai girtas, kaltinamasis neneigė ir pats (t. II, b. l. 82, 100), tą patvirtino nukentėjusioji ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. P. ir D. N., buvę kartu su kaltinamuoju pirtyje. Iš kaltinamojo, liudytojų parodymų seka, kad kaltinamasis vartojo ne tik alų, bet ir degtinę.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas (t. III, b. l. 164), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 metais už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau visos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos (t. III, b. l. 167-174), nevedęs, užsiimantis individualia veikla. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, 2021-10-22 pervesdamas į nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. M. banko sąskaitą 1 500 Eur sumą, taip pat visiškai įvykdė ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo(t. III, b. l. 76). Teisimojo posėdžio metu kaltinamasis už savo nusikalstamus veiksmus atsiprašė. Byloje esantys jo ir nukentėjusiosios susirašinėjimas liudija, jog jis nebuvo visiškai abejingas padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, o BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija - laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią laisvės apribojimo bausmę ir BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam skiriamos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2021-03-12 (BK 65, 66 straipsniai), prilyginant vieną sulaikymo parą (t. III, b. l. 57, 116).
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam A. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeičiamos į kardomąją priemonę - suėmimą. Pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, kaltinamojo A. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegta prie baudžiamosios bylos III tomo galinio viršelio) perduodama bausmės atlikimo vietos administracijai.
Dėl civilinių ieškinių.
Dėl nukentėjusiosios G. M. civilinio ieškinio.
2022-03-15 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. M. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-15 nutartimi buvo priimtas nagrinėti baudžiamojoje byloje. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiosios naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. IV, b. l. 100-102).
Ieškinyje nukentėjusioji G. M. nurodė, kad dėl kaltinamojo A. P. neteisėtų veiksmų patyrė sužeidimų, pažeminimą, sukrėtimą. Dėl patirtų sužalojimų buvo stipriai pakenkta jos sveikatai, nes gausiai nukraujavo, buvo paguldyta į ligoninę, jai atlikta operacija, ilgai vartojo nuskausminamuosius. Dėl patirtos traumos pasikeitė jos fizinė būklė, gyvenimo kokybė, psichologinė savijauta. Iki dabar vartoja raminamuosius vaistus ir lankosi pas psichologą. Padarytą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur suma.
Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusiosios atstovės prašė civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. P. ir jo gynėjas prašė priteistiną neturtinę žalą sumažinti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus. Nusikaltimai yra baigti. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimai padaryti tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais, jų pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimai šiuo atveju padaryti prieš nepilnametę, prievarta atliekant su ja lytinį aktą natūraliu būdu ir pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji G. M. patyrė fizinį skausmą, kūno sužeidimus, neigiamas emocijas, stresą, jos įprastinė, kasdienė psichologinė pusiausvyra be abejonės buvo stipriai sutrikdyta. Kaip nustatyta byloje, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios fizinė sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, dėl padarytų kūno sužalojimų, silpnumo, galvos svaigimo, jaučiamo nuolatinio fizinio skausmo ji buvo paguldyta į ligoninę, operuota, gydyta Ginekologijos skyriuje nuo 2021-02-06 iki 2021-02-07, vėliau patenkinamos būklės išleista gydytis į namus, priversta vartoti vaistus. Be fizinės sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė ir psichinės sveiktos sutrikimų - (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji jautė neigiamus kaltės, baimės, nesaugumo, sumaišties, liūdesio jausmus. Dėl patiriamo psichinės sveikatos sutrikimo nukentėjusioji nuo 2021-02-22 iki 2021-02-25 globos namuose „Užuovėja“ lankė psichologo konsultacijas, taip pat nuo 2021-04-26 iki 2021-08-09 lankė psichologo konsultacijas Paramos vaikams centre. Taip pat pasikeitė nukentėjusiosios bendravimas su draugais, ji tapo uždaresnė, dėl aplinkinių reakcijos į įvykį teko pakeisti mokymo įstaigą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiosios ieškinio argumentus, teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi ypač reikšmingas neturtines pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajai padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, duomenų apie tai, kad išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį fizinės ir psichinės sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios išgyventos emocijos nebuvo ypač gilios ir netruko ilgą laiką. Teisimojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog šiuo metu jaučiasi gerai, liko tik prisiminimai, mokosi, mokymosi rezultatai nepasikeitė. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusioji šiuo metu artimai bendrauja su vyresniu vaikinu. Nukentėjusiosios atstovės pateiktas raštas liudija, jog nukentėjusioji psichologo konsultacijų nelanko, rašytiniais duomenimis, paskutinis jos vizitas pas psichologą įvyko iki 2021-08-09. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos pateiktoje 2021-06-09 G. M. charakteristikoje nurodyta, kad G. M. mokosi patenkinamai, sunkiai sekasi tikslieji mokslai, ryškių elgesio pokyčių nepastebėta, būrelių nelankė, popamokinės veiklos netūrėjo, į gimnazijos socialinę pedagogę pagalbos nesikreipė, reikšmingų nuotaikos, elgesio, pažangos pokyčių šį pusmetį (2021 m. I pusmetis) nepastebėta. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems išžaginimo bylose paprastai nustatoma iki 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2022; 2K-134-222/2019; 2K-37-303/2017). Todėl įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo ribotus gebėjimus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu atlyginti padarytą neturtinę žalą, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 6 000 Eur sumos.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. pateikė mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad į nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. M. banko sąskaitą pervedė bendrą 1 500 Eur sumą žalai atlyginti (t. III, b. l. 76, t. V, b. l. 30-34). Remiantis tuo, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiama 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 162-168). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 641,91 Eur žalą dėl nukentėjusiosios G. M. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. pateikė atlikto mokėjimo išrašą, pagal kurį 2021-10-12 į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą jis pervedė 641,91 Eur sumą už nukentėjusiosios gydymą (t. I, b. l. 172).
2022-01-20 civilinis ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kuriame nurodė, kad kaltinamasis PSDF biudžetui padarytą 641,91 Eur žalą atlygino (t. IV, b. l. 63).
BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, o galutinis sprendimas dėl ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis, 113 straipsnio 2 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, savanoriško daiktų pateikimo metu pateikti daiktai: du rankšluosčiai, džemperis, liemenukas, marškinėliai, kojinės, džinsinės kelnės, kelnaitės (t. I, b. l. 99, 100) grąžinami savininkei G. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos su galimais asmens DNR pėdsakais (t. I, b. l. 16) sunaikinamos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, lyginamieji nukentėjusiosios G. M. ir kaltinamojo A. P. DNR (seilių) pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose (2021-04-29 kvitas B serija BBB Nr. LS005845) sunaikinami (t. II, b. l. 114-116) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi skaitmeninės laikmenos su nepilnametės nukentėjusiosios G. M. ir nepilnametės liudytojos A. S. apklausų teisme garso ir vaizdo įrašais, taip pat skaitmeninės laikmenos su liudytojų I. B. ir D. P. apklausos įrašais, kaltinamojo gynėjo ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pateiktos skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos prie baudžiamosios bylos, paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos (t. I, b. l. 69, t. II, b. l. 19, t. IV, b. l. 112, 145, t. V, b. l. 24, 36) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl proceso išlaidų.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-02-08 sprendimu nukentėjusiosios įstatyminei atstovei J. M., atstovaujančiai nepilnametę dukrą G. M., suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę Danutę Kisinienę ir 100 procentų atleidžiant nukentėjusiąją nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (t. IV, b. l. 73, 74). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-09 pažymoje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 094,60 Eur suma.
Priteisdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo, teismas atsižvelgia į tai, kad savo procesinėmis teisėmis kaltinamasis nepiktnaudžiavo, teisiamojo proceso nevengė, tik kartą procesas buvo atidėtas dėl jo neatvykimo, tačiau jis buvo pateisintas. Teismas taip pat pažymi, kad be proceso išlaidų kaltinamasis privalės atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Be to, kaltinamasis privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas sumažins jo galimybes bausmės atlikimo laikotarpiu gauti gerai apmokamą darbą. Todėl teismas aptariamų išlaidų dydį mažina iki 500 Eur sumos.
Dėl pranešimo prokurorui BPK 257 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.
BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.
Prašymą informuoti prokurorą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje - galimą poveikį nukentėjusiajai G. M., siekiant jos parodymų palankumo kaltinamojo A. P. atžvilgiu, 2022-06-10 teisiamojo posėdžio metu pateikė byloje kaltinimą palaikęs prokuroras Alvydas Valiukevičius. Tačiau teisiamojo posėdžio metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, jog duomenys apie galimą pažįstamų asmenų poveikį nukentėjusiajai G. M. buvo gauti dar nepilnametės nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. I, b. l. 67), vėliau analogiški duomenys buvo pateikti ir kartu su teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu (t. I, b. l. 157) bei gauti nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono apžiūros metu (t. II, b. l. 63), duomenis apie galimą poveikį nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu teikė ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pradėti ikiteisminį turimą arba atsisakyti jį pradėti yra išimtinė prokuroro kompetencija (BPK 164 straipsnis). Todėl aptariamu atveju BPK 257 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teikti prokurorui duomenis, apie kuriuos prokurorui buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, būtų perteklinis veiksmas. Todėl teismas šio prokuroro prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,
Nusprendžia:
Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) metams.
Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, A. P. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti A. P. galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
Taikant BK 65, 66 straipsnius, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2021-03-12, prilyginant vieną sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo dienai.
A. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į kardomąją priemonę - suėmimą. Pradėjus vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos (III tomas), perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. P. G. M. naudai 4 500 (keturi tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: du rankšluosčius, džemperį, liemenuką, marškinėlius, kojines, džinsines kelnes, kelnaites (2021-04-29 kvitas B serija BBB Nr. LS005845) grąžinti savininkei G. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: nuoplovas su galimais asmens DNR pėdsakais (2021-04-29 kvitas B serija BBB Nr. LS005845), sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: lyginamuosius nukentėjusiosios G. M. ir kaltinamojo A. P. DNR (seilių) pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose (2021-04-29 kvitas B serija BBB Nr. LS005845), sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: dvi skaitmenines laikmenas su nepilnametės nukentėjusiosios G. M. ir nepilnametės liudytojos A. S. apklausų teisme garso ir vaizdo įrašais, taip pat skaitmenines laikmenas su liudytojų I. B. ir D. P. apklausos įrašais, kaltinamojo gynėjo ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pateiktas skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Priteisti iš A. P. valstybės naudai 500 (penki šimtai) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodytą www.vmi.lt, įmokos kodas 5630.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.