- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1156-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24605-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė žmonai K. Š. į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. Š. 2018 m. gegužės 20 d., apie 14 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu smogė žmonai K. Š. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. Š. padarė kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą ir dešinės akies obuolio išorinio krašto kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
A. Š., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, esant abiem su žmona apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ir jų nepilnametė dukra B. Š.. Dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jo žmona sėdėdama virtuvėje prie stalo užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti. Jis tai pamatęs, supyko ir sėdinčiai ant kėdės žmonai spyrė į koją taip nedaryti, nes namie yra nepilnametė dukra. 2018 m. gegužės 20 d., namuose, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su žmona K. Š. gėrė „GASPADORIŲ“ alų 7,5 procentų stiprumo. Dukros B. Š. tuo metu namuose nebuvo. Begeriant tarp jo ir žmonos K. Š. virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Žmona jį sėdintį ant kėdės pastūmė, tuomet jis supykęs jai vieną kartą dešinės rankos delnu (ant piršto nešioja žiedą) jai smogė į veidą. Po suduoto smūgio žmona K. Š. nurimo, jis išėjo į lauką, ją palikęs kambaryje. Ar po suduoto smūgio žmonai po akimi atsirado paraudimas, jis neatkreipė dėmesio. Jis pilnai suvokia, kad spirdamas ir suduodamas smūgį, žmonai sukėlė fizinį skausmą, dėl šitokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, būdamas blaivus šitaip nesielgtų, žmonos atsiprašė (b. l. 74-75, 82).
K. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja parodė, kad ją vyras A. Š. buvo sumušęs gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena. Tą dieną namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir po to atsisėdusi ant kėdutės prie krosnies ketino parūkyti. Užsidegus cigaretę, priėjęs vyras A. Š. spyrė į koją, nes ji rūkė namie tuo metu esant nepilnametei dukrai. Dėl tokių vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. 2018 m. gegužės 20 d., apie 14 val. katu su vyru A. Š. namuose virtuvėje išgėrė daug alaus. Dukros namie nebuvo. Pamena, kad begeriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji pastūmė A. Š., o jis jai vieną kartą sudavė delnu į veido sritį, dėl ko matėsi patinimas, kraujosruva. Po suduoto smūgio pajuto trumpalaikį fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Apie įvykį kitą dieną papasakojo grįžusiais dukrai B. Š. (b. l. 33-34; 35-36).
Nepilnametė liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. po pamokų ji liko pas krikšto mamą Joniškio m. ir į namus grįžo tik 2018 m. gegužės 21 d. po pamokų. Tą dieną grįžusi iš mokyklos į namus, pamatė ant mamos veido prie akies mėlynę ir patinimą. Mama jai pasakė, kad 2018 m. gegužės 20 d. ji susimušė su tėčiu. Mama K. Š. pasakė, kad ji su tėčiu A. Š. susiginčijo, ji tėtį pastūmė, o tėtis trenkė jai į veidą ir pastūmė į spinteles. Gal nuo trenkimosi į spinteles susitrenkė galvą. Mama skundėsi galvos skausmu, sakė, kad galvoje yra guzas. Tėvai pykstasi dažnai. Ji pati yra mačiusi, kaip prieš kokį mėnesį gal daugiau, kada negali nurodyti, dėl to, kad mama pastūmė tėvą, jis sudavė jai ranka į petį. Gal po dviejų savaičių, tiksliai datos negali nurodyti, tėtis yra dar trenkęs mamai į koją, jai sėdint ant kėdės, dėl to, kad ji kambaryje rūkė. Konfliktai tarp tėvų vyksta, kai jie abu būna girti. Ji pati nuo tėvų elgesio nėra niekada nukentėjusi, jie jos nemuša, tėvai geria dažnai (b. l. 54-55).
Motyvuojamoji dalis
A. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 20 d. A. Š. sumušė savo žmoną K. Š. (b. l. 9-10);
2018 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama K. Š. atžvilgiu (b. l. 14-19);
2018 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl naujos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje bei 2018 m. gegužės 20 d. A. Š. sumušė savo žmoną K. Š. (b. l. 20);
2018 m. gegužės 23 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo, kuriame nurodytos įvykio vietoje nuvykusių patrulių nustatytos aplinkybės (b. l. 24);
2018 m. gegužės 23 d. vaiko perdavimo ir priėmimo aktu (b. l. 25);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gegužės 23 d. 20.40 val. K. Š. nustatytas 3,66 prom. girtumas, o 2018 m. gegužės 23 d. 20.43 val. A. Š. nustatytas 2,67 prom. girtumas (b. l. 27-29);
2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjos pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 30);
2018 m. gegužės 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G725/2018(04), kurioje nustatyta, kad K. Š. mažiausiai vienu, labiau tikėtina tiesioginiu, trauminiu poveikiu 5-10 dienų laikotarpyje iki apžiūros, paveikus dešinės akies sritį, padaryta kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva ir dešinės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Š., tarpusavio konfliktų metu, 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje spyrė sutuoktinei K. Š. į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir 2018 m. gegužės 20 d. delnu smogdamas žmonai į veidą padarė kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą ir dešinės akies obuolio išorinio krašto kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo A. Š. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 5 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 90).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.
A. Š. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas (b. l. 64), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 65), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), todėl teismas vertina, kad prokurorės siūloma viešųjų darbų bausmė dirbančiam kaltinamajam būtų sunkiai įgyvendinama. Be to, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, dėl ko namuose dažnai konfliktuojama, kaltinamasis ranką pakėlė prieš savo vaiko motiną, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo numatytas vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, A. Š. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Š. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su žmona K. Š..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam A. Š. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei K. Š.) ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei K. Š.) ir paskirti A. Š. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkių) mėnesių laivės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su žmona K. Š..
Išaiškinti A. Š., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti A. Š., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. Š. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.