Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-21038-1070/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
2-21038-1070/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
E. K.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka sprendė ieškovės N. K. ieškinio atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. K. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. K. nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui po 300 Eur, mokėtinų kas mėnesį iki jos pilnametystės, 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėn., bei 2998,53 Eur skolą už komunalines paslaugas 2020 m. sausio ir vasario mėnesius.

Ieškinį atsisakoma priimti.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ieškinį priimti atsisakoma, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) V skyriuje reglamentuoti privalomosios mediacijos ypatumai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus privalomosios mediacijos nuostatoms, šio įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš vaiko tėvo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Todėl, vadovaujantis MĮ nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, byloje nepateikta.

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinys atsisakomas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Ieškovei išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės paduotas ieškinys turi trūkumų. Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Ieškovė kartu su ieškiniu padavė dokumentą, surašytą ne valstybine kalba, todėl ieškovė turi pateikti procesinį dokumentą išverstą į lietuvių kalbą. Pagal CPK 114 straipsnį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškovė padavė teismui ieškinį, nepasirašytą originaliu parašu, bei jo priedus, t. y. dokumentų kopijas, nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporcingu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Ieškinyje ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2998,53 Eur skolą už komunalines paslaugas, todėl laikytina, kad ieškovė už tokio reikalavimo pareiškimą turėtų sumokėti 90 Eur žyminį mokestį (2998,53 x 0,03 proc.).

Ieškovei išaiškinama, kad jai padavus ieškinį su tokiais trūkumais antrą kartą, šis procesinis dokumentas gali būti nepriimtas nagrinėjimui iki tol, kol, šie trūkumai nebus ištaisyti (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės N. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina