Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui A. M. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankroto administratorė nustatė, jog vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei faktiškai esant nemokiai (ĮBĮ 2 str. 8 d.), ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė turtinę žalą įmonės kreditoriams. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovo visų kreditorinių reikalavimų apimtyje (151 672,97 Lt). Kauno apylinkės teismas 2015-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-166-192/2015 bankroto administratorės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei bankrutuojančiai UAB „Kalipsė“ 13 375,20 Eur žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, minėtoje civilinėje byloje VMI prie FM kreditorinio reikalavimo 14 072,51 Eur apimtyje žalos atlyginimo UAB „Kalipsė“ nepriteisė, kaip neįrodžius. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė 2008 m. viduryje (prasidėjus teismams dėl pradelstų skolų priteisimo), šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Teismas pažymėjo, kad vertinant įmonės mokumą ar nemokumą svarbi ne visų įsipareigojimų absoliuti suma, o tik pradelsti įsipareigojimai. Kauno apygardos teismas 2015-12-03 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apygardos teismas 2016-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-95-153/2016 pripažino UAB „Kalipsė“ bankrotą tyčiniu. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad UAB „Kalipsė“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o įmonės valdymo organų veiksmai, kuriais bendrovės veikla sąmoningai buvo organizuojama netinkamai (nemokami mokesčiai, sudaromi neatitinkantys bendrovės interesų sandoriai, neišsaugojamas turtas, neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui, vengiama administratoriui perduoti bendrovės veiklos ir finansinius dokumentus, bendrovėje apskaita buvo tvarkoma apgaulingi ir t. t.), taip pat tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas, vadovaujantis byloje esančia medžiaga, sprendė, kad bendrovės vadovas A. M. B. privalėjo ne vėliau nei 2008 metų antroje pusėje kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad patalpų nuomos (2008 – 2010 m.) laikotarpiu bendrovė turėjo skolų valstybės biudžetui. Pagal pateiktas deklaracijas, UAB „Kalipsė“ įsiskolinimas VMI sudarė 48 582,95 Lt (atitinkamai 14 072,51 Eur), kuris susidarė nuo 2008-10-31. Taigi teismo vertinimu, A. M. B. elgėsi neteisingai, priešingai, nei šioje situacijoje reikalavo bendrovės ir jos kreditorių interesai, turėjo didelių išlaidų patalpų nuomai, nors bendrovė buvo nemoki, o jos gaunamos pajamos iš gamybinės veiklos nebuvo pakankamos atsiskaityti su kreditoriais ir išlaikyti bendrovę (CK 1.5 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad A. M. B., vengdamas tinkamai vykdyti mokestines prievoles, pažeidė pareigas, susijusias su bendrovės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), kurios yra numatytos LR CK 2.87 str., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir tokiu būdu privedė įmonę prie bankroto tyčia. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai patvirtina, kad įmonės vadovas siekė gauti asmeninės naudos ir taip pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 str.). Teismas darė išvadą, kad įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių interesus, kai rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to likusias lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams ir tolesnei veiklai vykdyti. Įmonės vadovo veiksmai atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. numatytą tyčinio bankroto požymį, t.y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Minėta nutartimi teismas pripažino UAB „Kalipsė“ bankrotą tyčinį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-19 nutartimi Kauno apygardos teismo 2016-03-08 nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad nemokios bendrovės veiklos tęsimas, didinant bendrovės nuostolius, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo pripažintas netinkamu apelianto, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymu ir tyčinį bankrotą liudijančiu požymiu bei konstatavo, kad aptartos aplinkybės yra pakankamos pirmosios instancijos teismo išvadai dėl tyčinio bankroto pagrįsti. Pagal 2016-06-30 kreditorių susirinkime patvirtintą likvidacinį balansą ir aiškinamąjį raštą bendrovė kreditoriams liko skolinga 46 452,47 Eur, iš jų VMI prie FM 14 072,51 Eur. 2016-09-22 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Kalipsė“ pabaigos. 2016-10-27 Bendrovė išregistruota iš Juridinio asmens registro likvidavus įmonę dėl bankroto. Išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro, liko nepatenkintas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 14 072,51 Eur sumai.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. lapkričio 26 d. vadovaujantis CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka asmeniškai, per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d.), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2013-01-30 Kauno apygardos teismo nutarties, 2013-04-30 Kauno apygardos teismo nutarties, 2013-07-03 Kauno apygardos teismo nutarties, 2015-06-18 Kauno apylinkės teismo sprendimo, 2015-12-03 Kauno apygardos teismo nutarties, 2016-03-08 Kauno apygardos teismo nutarties, 2016-05-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, BUAB „Kalipsė“ 2016-08-08 rašto su priedais dėl likvidacinio balanso suderinimo, VĮ Registrų centras išrašo dėl UAB „Kalipsė“, 2016-10-28 VĮ Registrų centro Kauno filialas rašto Nr.(3.9.3)sJ-1041, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių susidariusios žalos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 str. 2d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos ĮBĮ 20 straipsnio 7 punkte numatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinys patenkintas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 14 072,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl 317,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, naudai 14 072,51 Eur (keturiolika tūkstančių septyniasdešimt du eurus 51 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 317,00 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.