Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ atstovams direktoriui A. L., bei advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ dėl skolos, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“, 6 864,85 Eur skolą, 189,47 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (7 054,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 488,40 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė UAB „Damansta“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad pagal 2017 m. kovo 9 d. mechanizmų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pateiktas užsakymas dėl auto krano, kurio ašies siekis (ilgis) turėjo atitikti svorio toje vietoje reikalavimus. Krano montavimo ir pastatymo metu, statybvietėje dalyvavo ieškovės atestuoti darbuotojai, susipažinta su statybvietės planu, todėl ieškovė turėjo ir galėjo užtikrinti, jog kranas atitiktų ieškovės statybos darbų apimties reikalavimus. Pradėjus darbus ir kranui pasiekus tolimiausią ašies tašką, kranistas pranešė, jog kranas tokio svorio negali pakelti - vis įsijungia garsinis perspėjimo signalas ir kranas nebeveikia. Atsakovės darbuotojai ne vieną kartą kreipėsi telefonu į ieškovės atsakingus darbuotojus, tačiau situacija nebuvo išspręsta. Atsakovei informavus ieškovę apie krano trūkumus, ieškovei kilo pareiga pašalinti krano trūkumus, tačiau ieškovei nesiėmus jokių veiksmų dėl krano trūkumų pašalinimo, paslaugos, nurodytos ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose atsakovei faktiškai suteiktos nebuvo, todėl atsakovei, vadovaujantis CK 6. 208 straipsnio 4 dalimi, nekilo prievolė su ieškove atsiskaityti. Be to, dėl krano trūkumų atsakovė negalėjo tęsti darbų ir statybvietėje susidarė prastovos, todėl atsakovė buvo priversta išsinuomoti kraną iš kito nuomininko – mažosios bendrijos (toliau – MB) Aridas, kas lėmė atsakovei 9 189, 95 Eur išlaidų susidarymą, pagal MB Aridas pateiktą 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ARD Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, atsakovė negavo iš sutarties to, ką pagrįstai tikėjosi gauti bei patyrė nuostolių, kurių nebūtų patyrusi, jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį - faktiškai suteikusi atsakovei paslaugas. Kad paslaugos nebuvo suteiktos įrodo tai, jog atsakovė nei vienos sąskaitos, o taip pat ir kitų ieškovės nurodytų dokumentų nėra pasirašiusi.

Užsakymo 5.1.8 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus per dvi dienas nuo jų pateikimo arba pateikti pastabas dėl pastebėtų netikslumų, o nepateikus motyvuotų pastabų ar nepasirašius per dvi dienas, bus laikoma, kad atliktų darbų aktai yra tinkami ir yra atsakovės pasirašyti. Todėl nesant motyvuotų rašytinių pastabų, laikoma, kad aktai tinkami ir atsakovės pasirašyti, o ieškovė pagrįstai išrašė sąskaitas-faktūras. Be to, atsakovė nors ir aktų nepasirašė, tačiau dalį mokėjimų atliko. Kad sąskaitos faktūros pagrįstos įrodo ir atsakovės įgalioto asmens A. D. pasirašyti pranešimai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinį ir prašė palikti nepakeistą 2019 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą, paaiškino, jog atsakovės ginčijamos sąskaitos faktūros buvo išsiųstos elektroniniais laiškais, elektroninio pašto adresai buvo nurodyti užsakyme. Atsakovė pateikė užsakymą 5 tonų keliamosios galios kranui, ieškovė sumontavo galingesnį, pranašesnį 6 tonų keliamosios galios kraną, kuris buvo sumontuotas, sąskaita buvo pateikta užsakovui ir apmokėta, ką patvirtina apyvartos žiniaraštis. Kad kranas buvo naudojamas patvirtina pranešimai apie krano naudojimą, todėl atsakovė privalo apmokėti pagal sąskaitas faktūras ne tik už krano nuomą bet ir už krano išmontavimą. Atsakovė per bendradarbiavimo laikotarpį, jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų ir krano kokybės nėra. Tai, kad statybvietėje buvo naudojamas ir kitas kranas, nepaneigia, jog buvo naudojamas ieškovės išnuomotas kranas ir atsakovė privalo atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Per krano naudojimo laiką nebuvo kreiptasi su pretenzijomis dėl krano netinkamumo, nebuvo prašyta pakeisti kraną, pasibaigus krano naudojimui, taip pat pretenzijos nebuvo pareikštos, tokia versija atsirado, tik po to kai buvo pareikšta, jog bus kreipiamasi į teismą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. L. ieškinį palaikė, paaiškino, jog atsakovės atstovai – direktorius su sūnumi, kreipėsi į ieškovę dėl 5 tonų keliamosios galios krano nuomos, buvo atvykę į įmonę, buvo siūlytas galingesnis kranas, tačiau norėjo mažiau galingo, nes ribotas biudžetas. Statybininkai įprastai siekia sutaupyti, todėl nuomojasi mažiau galingą stacionarų kraną, o pertvaroms užmesti pasisamdo automobilinį kraną. Ką ir padarė atsakovė. Atsakovė prašė krano 5 tonų krano, jam buvo suteiktas galingesnis 6 tonų kranas. Atsakovės atstovai yra statybininkai, apie kranus išmano, vadovavosi ekonomine logika pasirinkdami kraną, siekė sutaupyti lėšas ir suvokdami kiek gali pakelti išnuomotas kranas samdėsi automobilinį kraną.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sumontavo statybvietėje 6 tonų galios kraną, už kurio sumontavimą išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo (el. b. l. 80, 81, 82). Kad išnuomotu kranu buvo naudojamasi visą sutarties laiką byloje ginčo taip pat nėra. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas A. K.. Tai, kad kranas buvo naudojamas patvirtina ir į bylą pateikti Bokštinio krano darbo pranešimai (el. b. l. 91, 94). Pažymėtina jog atsakovės įgaliotas atstovas pasirašė pranešimus apie krano dirbtą laiką (e. b. l. 18)

Taigi tarp šalių susiklostė sutartiniai krano nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis), iš kurių nuomotojui kilo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Jei paaiškėja išnuomoto daikto trūkumai, kurie visiškai ar ši dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; arba išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; arba reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nuomininkas privalo mokėti laiku nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja (CK 6.487 straipsnio 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė iš MB „Aridas“ nuomavosi kraną, kuris taip pat atliko darbus statybos objekte Kaune Eivenų g. 2. (el. b. l., 66, 123, 124, 137). Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovės išnuomotas kranas neveikė ir būtent dėl šios aplinkybės atsakovė buvo priversta samdytis automobilinį kraną. Ieškovė už krano naudojimą sutarties laikotarpiu išrašė PVM sąskaitas-faktūras (el. b. l. 13, 14, 16), tačiau ne visas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo (el. b. l. 22, 23). Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl skolos dydžio, bet kilo ginčas dėl krano kokybės ir galimybės juo tinkamai atlikti krovimo darbus pagal krano nuomos sutartį bei pareigos apmokėti už krano išmontavimo darbus, kuriuos ieškovė įrodinėja mechanizmų atliktų darbų pažyma (el. b. l. 15).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kranas neveikė ir atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, todėl neturi mokėti pagal sąskaitas-faktūras. Rašytinių įrodymų, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl nekokybiško krano, jo gedimų byloje nėra. Ieškovė pateikti rašytiniai įrodymai UAB „Kiwa inspekta“ kėlimo įrenginio techninės būklės tikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašai iš žurnalo, jog bokštinis kranas Liebherr 91 EC buvo tinkamos techninės būklės, UAB „Kauno kranai“ priėmimo-pardavimo techniniam aptarnavimui aktai patvirtina, jog kranas buvo perduodamas techniniam aptarnavimui, todėl atsakovės paaiškinimai apie tai, kad kranas neveikė paneigti rašytiniais įrodymais (el. b. l. 159-170). Be to, liudytojas A. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kranas pasiekė norimą aukštį ir atliko nustatytus darbus. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo gautas užklausimas dėl 5 tonų keliamosios galios krano, kadangi jie turėjo tik 6 ir 8 tonų galios kranus, šie buvo pasiūlyti atsakovei. Vedant derybas atsakovės vadovui buvo paaiškinta, jog penkiatonis kranas nedengs visos statybvietės, o jei dengs, tai kažkur kampe neužteks galios pakelti. Buvo atsakyta, jog užbaigs automobiliniu kranu. Atvykus į vietą buvo sumontuotas kranas, vyko darbas, tačiau atsakovė nemokėjo pinigų, todėl tekdavo stabdyti kraną. Už kiekvieną dieną kiek kranas dirbo valandų pasirašydavo darbų vadovas, krano darbo valandas užpildė užsakovo atstovas. Liudytojas A. D. parodė, kad kranas turėjo padengti visą statybvietę, jo strėlės turėjo pakakti pasiekti visus statybvietės taškus. Pagal darbo projektą išnuomotas kranas turėjo būti tinkamas, bet dirbant paaiškėjo, jog suveikia krano ribotuvus ir kranas visų taškų nepasiekia. Pareiškus pretenzijas reaguota nebuvo, UAB „Kauno kranai“ nereagavo, kitas kranistas pareguliavo ribotuvą, po ko kranas dirbo gerai. Taigi kranas nebuvo techniškai tinkamai sureguliuotas, kad dirbtų visu pajėgumu. Jokių rašytinių pretenzijų atsakovė nereiškė, pakeisti krano neprašė, kai kitas kranistas pareguliavo kraną, šis pasiekė visus taškus ir dirbo visus darbus su kranu. Liudytojas J. M. parodė, kad jis yra bokštinio krano mašinistas, kranas veikė tinkamai, jokių reikalavimų iš atsakovo pusės reguliuoti kraną, ar pretenzijų, kad kranas blogai veikė, nebuvo pareikšta. Ribotuvas buvo suveikęs, dėl kėlimo galios jam pretenzijų niekas nereiškė, viska kita buvo derinama su valdžia.

Esant aptartų įrodymų visumai teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė teisę reikalauti iš atsakovės prievolės apmokėti už krano nuomą ir išmontavimą pagal pateiktas sąskaitas faktūras, o atsakovė neįrodė aplinkybių šalinančių jos pareigą apmokėti už krano nuomą ir jo išmontavimą, taip pat aplinkybių, jog kranas buvo netinkamos kokybės, dėl to atsakovė įgijo teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį. Šalys teismo posėdžiuose dėl delspinigių dydžio argumentų neišsakė, atsakovė jų dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas iš naujo spręstinas galutiniu sprendimu.

Preliminariu sprendimu teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 488,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškove pateikė įrodymus, jog byloje iš viso patyrė 2 198,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos trukmę, sudėtingumą ir joje atliktų procesinių veiksmų kiekį yra protingo dydžio, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės papildomai ieškovei priteistinos 1 710,41 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Be to, byloje patirtos 5,18 Eur dydžio, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą, palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“, juridinio asmens kodas 302758819, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“, juridinio asmens kodas 133698072, 1 710,41 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“, įmonės kodas 302758819, 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei, Laisvės al. 103, Kaunas Nr. 115).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.