Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis- registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2013-09-20 Mažeikių r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2019-10-28 Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. ir 281¹ str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, 65 str. 1 d. 2 p., bei 2 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirti galutinė bausmė paskirta – 60 (šešiasdešimt) parų arešto; vadovaujantis BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymo laikas nuo 2018-11-14 iki 2018-11-16 (dvi paros); vadovaujantis BK 72 str. 2, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio Ford Galaxy vertę atitinkančią pinigų sumą – 820 Eur valstybės naudai; vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., 2020 m. rugsėjo 27 d, apie 01.00 val., bet ne vėliau kaip 6.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo 9 aukšto laiptinės aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį E. S. į veidą, padarydamas E. S., apatinio žandikaulio lūžį, kuris nuo patirto smūgio krito ir trenkėsi galva į kietą paviršių, taip padarydamas E. S. muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvą pakaušio - dešinio momens srityje, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio lūžius, galvos smegenų sumušimus kairės kaktinės, abiejų smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, ko pasekoje E. S. mirus 2020-09-27 7.35 val. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ reanimacijos skyriuje nuo galvos sužalojimų su smegenų sumušimais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, taip nužudė E. S..

Apklaustas kaip kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam reikėjo išsikraustyti iš buto, todėl rugsėjo 27 dieną rinkosi daiktus. Buvo pasikvietęs E. S., nes surinko jam daug nebereikalingų daiktų, ir E. S. juos išsinešė. Po to jis, žmona ir E. S. vartojo alkoholį. Išgėrė 4 butelius po litrą talpos alaus ir pusės litro degtinės butelį. Išgėrinėjo kokias 4-5 valandas. Pritrūkus degtinės, E. parnešė nupirkęs iš taksisto dar pusę litro degtinės. Kraunant daiktus E. pasakė: „Žmona nebloga, su tokia gyventi ir gyventi“. Dėl tokių žodžių supyko, varė jį laukan, stumtelėjo į koridorių net tris kartus. E. norėjo jam suduoti į krūtinę, todėl trinktelėjo jam atgal, gavosi toks kaip pastūmimas. E. virto, paskui stojosi burbuliuodamas, galvojo, kad puls ir nuėjęs užsirakino duris. Apie 6 valandą ryto su žmona išnešė fotelį ir pamatė E. gulintį visai kitoje vietoje - prie kitų kaimynų durų apie 3-4 metrus nuo tos vietos kur jis virto nuo pastūmimo. Ten buvo kraujo, iškvietė greitąją ir padėjo jį išnešti.

E. po nugriuvimo pagalbos nereikėjo, jis pats stojosi, viskas jam buvo gerai. Nežino, kodėl jis yra kaltinamųjų suole. Pareigūnai rašė ką nori, rašo, kad jis žmogų užmušė, bet taip nebuvo. Pripažįsta, kad jį stumtelėjo tą vakarą, bet ne nuo to jis numirė. Jo manymu jam grasino kaimynas G. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo apklaustas, apklausų neskaitė, negali pasakyti kas skiriasi nuo šios dienos pasakojimo, nes neskaitęs pasirašė. Tarp jo ir E. buvo žodinis konfliktas, nes E. pasakė, kad jo žmona graži, todėl susinervinęs prašęs išeiti. Į žandikaulį jam netrenkė, ten buvo toks daugiau kaip stūmimas. Nestiprus smūgis buvo panašiai į žandikaulio sritį, silpnas, kaip pastumti norėdamas, su dešine ranka į žandikaulio sritį. Po stūmimo į žandikaulį E. porą žingsnių paėjo atgal ir krito ant užpakalio ir vėl stojosi burbuliuodamas. Jį lengvai stūmė į žandikaulį, nes smūgio negalėjo suduoti, kadangi yra sulaužyti dešinės rankos pirštai ir petys yra lūžęs.

Nesakė tyrėjai, kad jaučiasi kaltas dėl savo draugo E. S. mirties. Negali atsakyti, ar tyrėja pati taip užrašė. Ne smūgis buvo, o stūmimas, tyrėjas užrašė, kad smūgis. Gal jo nesuprato. Nuo ko mirė E., negali pasakyti, bet jo nuomone galėjo kaimynas, nes girdėjęs apie 4 valandą darant G. B. duris, tik nežino, ar jis išėjo, ar parėjo tuo laiku. G. B. yra grasinęs E., tai mano, kad galėjo ką nors padaryti.

Buvo atvežtas į teismą dėl kardomosios priemonės. Posėdžio metu teisėjai nurodė, kad jaučiasi kaltas, nes ten jam pasakęs policininkas, ką ir kada sakyti, kuris buvo teismo salėje ir stovėjo šalia. Tada ir pasakė, kad jaučiasi kaltas, nes jie prižadėjo, kad bus laisvėje. Viską parodė per parodymų patikrinimą, gal jo parodymus ne taip užrašė.

E. tikrai aukštielninkas negriuvo. Smūgio nebuvo, gal ne taip užrašė, kad „smūgis“. Nesakęs, kad „Po mano suduoto smūgio“. Jis tik trinktelėjo, o įvardino „smūgis“. Alkoholis neturėjo tam įtakos, nes ir blaivas būtų taip pat padaręs, jei jam trenkė, būtų trenkęs atgal. Kai jam trinktelėjo, E. kažkaip tūpdamasis atsisėdo ant užpakalio. Parodymų patikrinimo metu teigė, kad nestipriai, tačiau niekas jo neklausė, ar stiprus smūgis, ar nestiprus. Po jo smūgio E. S. susvirduliavo, nugriuvo ant užpakalio, tada ant nugaros ir stojosi vėl burbuliuodamas, bandė vėl pulti. Jį paliko sėdimoje pozicijoje ir nuėjo į butą. Nugriuvo ant grindų, ant užpakalio, bet ne tiesiai nugara.

Kaimynams nepasakojo kas įvyko. V. B. melavo, nes norėjo pasigirti tarp draugų, kad taip gali padaryti, kad autoritetą tarp draugų turėtų, kad galvotų, kad yra tvirtas vyras ir nieko nebijo. Draugams yra linkęs pameluoti. V. B. save apkalbėjo dėl smūgio. Žino, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos, su jais nenorėtų sutikti.

Dėl jo smūgio tikrai negalėjo būti sulaužytas E. S. apatinis žandikaulis nes jis stojosi, dar jį norėjo pulti, nesimatė, kad būtų jam apatinis žandikaulis sulaužytas. Jei būtų lūžęs žandikaulis, žmogus negalėtų šnekėti. Mamai E. nesakė kas sulaužė viršutinį žandikaulį, o jam pasisakė, kad G. B.. G. B. pasakė, kad E. S. vis tiek pagaus, kai jo nebus šalia. Nesigyrė, kad E. S. sumušė, tik norėjo prieš draugus pasirodyti ir save apkalbėjo, kad atrodytų stiprus, kad ir jie taip galvotų.

Apklausta kaip nukentėjusioji O. V. S. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, tik sūnus sakė, kad jis yra draugas, kad vežėsi sūnų pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) malkų skaldyti ir kitus darbus dirbti padėjo. Nežino, kad sūnų kaltinamasis būtų skriaudęs, sakė, kad jie draugai. Sūnus V. J. minėjo kaip draugą. Nežino, ar su kuo nors sūnus buvo susimušęs, nežinojo apie sūnaus veido sužalojimą žandikaulio srityje.

Nežino kaip sūnus žuvo. Ryte dukra paskambino ir pasakė, kad E. nebėra. Be sūnaus labai blogai, jis visur padėjo, norėjo nusipirkti dviejų kambarių butą ir kartu gyventi. Sūnaus netekimas jai labai didelis praradimas.

Nėra mačiusi sūnaus sumušto, sužaloto. Matydavosi su sūnumi, kai jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo pas ją darbuotis. Paskutinį kartą gyvai bendravo rugsėjo pradžioje. Telefonu kalbėdavo beveik po du kartus per dieną. Kai buvo susitikę rugsėjo pradžioje, sūnus nieko neminėjo dėl žandikaulio sužalojimo, nesiskundė jokiais skausmais, nenorėdavo jos skaudinti, jei ir nukentėjo.

Jau sumokėjo 300 Eur avansą už paminklą, paminklas kainuos pagal sudarytą sutartį 1078 Eur. Prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, ir 3410 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 2644 Eur laidojimo išlaidos ir 1078 Eur paminklo pastatymas.

Apklausta kaip liudytoja I. J. parodė, kad su vyru V. J. turėjo išsikraustyti iš buto, krovėsi daiktus, gėrė alų. V. sakė, kad susikivirčijo su E. ir trenkė jam vieną kartą. Daugiau nieko nežino, nieko nematė.

Paryčiais išnešė fotelį, galėjo būti pusė šešių ir pamatė gulintį E.. Jis gulėjo prie kaimynės durų ir kažką murmuliavo. Su vyru visą naktį nemiegojo, gėrė alų. Kad vyras su E. susiginčijo, negirdėjo ir nematė. Anksčiau tokių atvejų nebuvo, neskriausdavo E.. Kad sudavė E. smūgį, pasisakė vyras kai jau buvo kaime, vyras nuoširdžiai pergyveno.

Apklausta kaip liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, buvo tyrėja ikiteisminiame tyrime, kur kaltinamasis buvo įtariamuoju. Įtariamąjį V. J. apklausė du kartus. Papildomą apklausą atliko po teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo, kai V. J. nurodė teismo posėdyje, jog jis negali gyventi su sąžinės graužatimi ir nurodė, kad jis sudavė smūgį.

Pirmos apklausos metu V. J. nepripažino savo kaltės, neigė sudavęs smūgį. Apklausos protokole fiksavo tai, ką nurodė V. J.. Pirminės apklausos metu V. J. ir nenurodė apie konfliktą su E. S.. Jis tik nurodė, kad jie vartojo alkoholį ir E. S. išėjo parnešti dar alkoholinių gėrimų. Apklausos metu ir parodymų patikrinimo metu, kaip V. J. nurodė, taip ir užrašė.

Parodymų patikrinimo metu tikrai nurodė, kad jis vieną kartą kumščiu trenkė į veidą E. S.. Papildomos apklausos metu V. J. irgi tą patį nurodė. Jis tikrai sakė, kad trenkė į veidą kumščiu ir po to smūgio E. S. griuvo, ir V. J. toliau į jį nebežiūrėjo, nuėjo į savo butą.

Pats V. J. nurodė, kad dešinės rankos sugniaužtu kumščiu trenkė E. S. į veido sritį, į apatinę veido dalį – žandikaulį. V. J. neminėjo, kad turi traumuotą dešinę ranką ir negali kumščio sugniaužti. Šitokių duomenų iš jo nebuvo gavusi, jeigu būtų nurodęs, būtų užfiksuota protokole.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. K. (jos parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu) parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra šio daugiabučio namo komendantė. 2020-06-27 apie pusę 1 val. nakties ji nubudo nuo name sklindančios garsios muzikos ir triukšmo. Suprato, kad tas triukšmas sklinda iš devintame namo aukšte gyvenančio J. buto, t. y. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Muzika grojo garsiai, bet girdėjosi ir bute esančių girtų asmenų balsai. Garsas, kaip išgertuvių metu. Norėjo kviesti policiją dėl triukšmo, bet susilaikė. Parodė, kad tame bute gyveno I. J. su savo jaunu vyru V. J., kad šie asmenys vedė asocialų gyvenimą, girtavo, pas juos rinkdavosi alkoholį mėgstantys vartoti asmenys. Parodė, kad triukšmas tą naktį buvo iki 04 val., vėliau nurimo. Sekančios dienos ryte apie įvykį dar nežinojo, bet sugalvojo nueiti pas kaimyną į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena J., kuriam užeidavo epilepsijos priepuoliai. Prisibeldė, J. duris atidarė. Ji J. paklausė, kaip jis laikosi. J. atsakė, kad gerai, ir pasakė, kad devintame aukšte koridoriuje yra daug kraujo. Ji kartu su J. nuėjo į devintame aukšte esantį bendro naudojimo koridorių, kur pamatė kruviną sieną, ant grindų klaną kraujo. Sužinojo, kad ten rado negyvą žmogų, kuris gyveno jų name aštuntame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad to vyriškio vardas buvo E.. Parodė, kad žino, jog E. bendravo ir gerai sutarė su I. ir V. J.. E. pas juos eidavo vartoti alkoholio. Sekmadienį ji nei I., nei V. nematė. Parodė, kad tiek I., tiek V. buvo labai problematiški, jiems dažnai tekdavo kviesti policiją. Pirmadienį V. pasirodė daugiabučio namo kieme, buvo neblaivus. Buvo dienos metas, ji buvo su kaimyne. V. priėjo prie jų ir pradėjo joms pasakoti, kad jų butas bus pardavinėjamas iš varžytinių, todėl jiems reikia išsikraustyto iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. pasakojo, kad jis nežino, kas atsitiko E., kad jie kartu šeštadienį, t. y. 2020-09-26, gėrė, kad E. išėjo parnešti dar samagono ir nesugrįžo. V. J. sakė, kad samagono parnešti E. išsiuntė į netoli esantį dvylikaaukštį pas U., o sekančią dieną V. J. rado E. savo aukšto, t. y. 9 aukšto, koridoriuje. V. J. sakė, kad E. buvo nukritęs ant veido, kad E. pakėlė, bet šis nepastovėjo ant kojų, susmuko ant žemės, tada V. J. iškvietęs medikus. V. J. viską pasakojo pats, ji jo neklausė nieko. Antradienį V. J. ir I. J. susikrovė savo asmeninius daiktus ir išsikraustė. Parodė, kad V. J. jai sakė, jog turi E. buto raktus, nes neva E. bute laikė cementą bei plyteles. Parodė, kad E. nors ir mėgo išgerti, bet buvo pakankamai tvarkingas žmogus (1 t., b. l. 165-166).

Įvykio vietos apžiūros protokole (2020-09-27), nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), 9 aukšto koridorius (foje). Įvykio vieta yra prie tamsiai rudos spalvos durų esanti žalios spalvos siena (įėjus į foje patalpas - pirma siena dešinėje pusėje). Ant grindų, kurios padengtos linoleumo tipo danga, matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują, kurio diametras apie 45 cm. Rastas skystis kaip pėdsakas paimamas su vatos tamponėliu į specialų konteinerį, kuris įpakuojamas į voką Nr. 1 (pakuotės numeris 001315). Toliau dešinėje pusėje už 1,5 metro nuo rasto raudonos spalvos skysčio panašaus į kraują, matomas ant sienos esantis raudonos spalvos išdžiūvęs skystis panašus į kraują. Įėjus į minėtą devintojo aukšto foje ir pasukus į kairę pusę, įeinama į koridorių, kurio kairėje pusėje pirmos durys rudos spalvos su "širdelės" tipo užraktu, pažymėtos skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pirmąsias duris, už jų yra dar vienos rudos spalvos durys su "širdelės" tipo užraktu pažymėtos numeriu „(duomenys neskelbtini)“, pro kurias jau patenkama į buto vidų. Buto kairėje pusėje yra vonios kambarys, žiūrint tiesiai, kairėje pusėje matoma virtuvės zona, žiūrint dešiniau - svetainės kambarys. Įėjus į svetainės kambarį, matoma, jog yra palikta šviesa lubose įmontuotame šviestuve su gaubtu. Kambario dešinėje pusėje yra viengulė lova, ant kurios yra padėtas raudonos spalvos užvalkalas, kairėje pusėje yra rudos spalvos krėslas, o tarp jų - medinis stalas su medinėmis kojomis, ant kurio užtiesta rusvos spalvos staltiesė. Ant stalo yra padėti akiniai su dioptrijomis, juodos spalvos televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis, laikraštis, peleninė. Prie lango yra juodos spalvos televizorius. Minėto kambario dešinėje pusėje, už lovos, yra rudos spalvos spinta, dešinėje pusėje sofa-lova, ant kurios yra uždėtos medinės rudos spalvos durys ( 1 t., b. l. 51-52, 54-66).

???Lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad žmogaus lavonas guli ant nugaros, jo kojos yra tiesios, per kauliukus aprištos su baltos spalvos tvarsčiu, rankos sulenktos per alkūnes ir padėtos ant krūtinės srities, rankų riešai yra apvynioti baltos spalvos tvarsčiu. Ant dešinės rankos plaštakos yra užklijuotas baltos spalvos popierinis lapelis, ant kurio ranka parašyta "E. S.". Lavono galvos srityje (pakaušyje) yra raudonos spalvos skystis panašus į kraują, taip pat yra žaizda, kuri prasižiojusi ir iš kurios teka raudonos spalvos skystis panašus į kraują ( 1t., b. l. 68-69, 71-75).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota koridoriaus ir buto apžiūra. 9 aukšto koridoriuje (foje) (žr. nuotraukas Nr. 1-5) kraujo paieška atlikta vizualiai bei naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą ,,BLUESTAR Forensic". Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu ,,Hemastix". Ant sienos esančios kairėje nuo įėjimo į laiptinę (žr. nuotrauką Nr. 5), rasti kraujo pėdsakai, kurie sužymėti numeriais 1-4 (žr. nuotrauką Nr. 6). Kraujo pėdsakas Nr. 1 (žr. nuotraukas Nr. 6-8 ) - 17x17 cm dydžio, išsidėstęs 0,79 m atstumu nuo dešinio krašto ir 1,37 m nuo grindų. Kraujo pėdsake stebimi pavieniai plaukai. Nuo kraujo pėdsako padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 1. Kraujo pėdsakai Nr. 2 (žr. nuotraukas Nr. 6, 7, 9) - 10x5 cm dydžio, išsidėstę 0,43 m atstumu nuo dešinio krašto ir 1,24 m nuo grindų. Pėdsakai palikti kruvinais rankos pirštais. Rankos pirštų pėdsakai Nr. 2 yra sudaryti iš atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų. Juose atsispindėjusios dvi-trys papiliarinio rašto detalės individualios požymių visumos nesudaro, dėl to šie pėdsakai asmenį identifikuoti netinka. Nuo kraujo pėdsakų padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 2. Kraujo pėdsakas Nr. 3 (žr. nuotraukas Nr. 6, 7, 10 ) - 73x35 cm dydžio, išsidėstęs 0,55 m atstumu nuo dešinio krašto ir 0,51 m nuo grindų. Nuo kraujo pėdsako padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 3. Kraujo pėdsakas Nr. 4 (žr. nuotraukas Nr. 6, 11 ) - 7x8 cm dydžio, išsidėstęs 0,51 m atstumu nuo kairiojo krašto ir 0,61 m nuo grindų. Nuo kraujo pėdsako padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 4. Priešais sieną, apdorojus grindis tirpalu ,,BLUESTAR Forensic", iki 1,4 m atstumu nuo sienos, rasti atskiri daugybiniai pėdsakai, nurodantys galimą kraujo buvimą. Foje kairėje pusėje esančiame koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, 1,5 m atstumu nuo koridoriaus pradžios ir 0,4 m atstumu nuo kairės sienos, ant grindų linoleumo, tirpalu ,,BLUESTAR Forensic", išryškintas galimai kraujo pėdsakas Nr. 5 (žr. nuotraukas Nr. 12-14), nuo kurio padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 5. Namo aštuntame aukšte, ant koridoriaus sienos, į kairę nuo (duomenys neskelbtini) buto durų, rasti kraujo pėdsakai Nr. 6, 7, o ant apatinės buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų staktos dalies - kraujo pėdsakai Nr. 9 (žr. nuotraukas Nr.16-20). Kraujo pėdsakas Nr. 6 (žr. nuotraukas Nr. 20, 21 ) - išsidėstęs 1,26 m atstumu nuo kairiojo sienos krašto ir 1,11 m atstumu nuo grindų. Nuo kraujo pėdsako padaryta nuoplova , kuri įpakuota į voką Nr. 6. Kraujo pėdsakus Nr. 7 sudaro kraujo tiškalų grupė (žr. nuotraukas Nr. 20, 22-25) - išsidėsčiusi 0,88 m atstumu nuo koridoriaus sienos kairiojo krašto ir 0,4 m atstumu nuo grindų iki kraujo tiškalų grupės centro. Nuo kraujo pėdsakų padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 7. Ant grindų, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų guli guminis, pilkos spalvos, 65x53 cm dydžio kilimėlis (žr. nuotraukas Nr. 26, 27), ant kurio rastas kraujo pėdsakas Nr. 8 (žr. nuotrauką Nr. 28), nuo kurio padaryta nuoplova ir įpakuota į voką Nr. 8. Kraujo pėdsakai Nr. 9 (žr. nuotraukas Nr. 20, 29, 30), rasti ant apatinės buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų staktos dalies kairiajame kampe, išsidėstę 7x3,5 cm plote. Nuo pėdsakų padaryta nuoplova ir įpakuota į voką Nr. 9. Aštunto aukšto foje, dešinėje pusėje nuo įėjimo iš laiptinės į foje, yra butas Nr. 96 (žr. nuotraukas Nr. 31,32, 34, 35). Prie buto durų, ant grindų, sienos, buto durų rasti kraujo pėdsakai Nr. 10, 11, 12 (žr. nuotrauką Nr. 33). Kraujo pėdsakas Nr. 10 (žr. nuotraukas Nr. 33, 36, 37) išsidėstęs 0,53 m atstumu nuo durų sienos ir 0,94 m atstumu nuo kairės sienos. Šiame kraujo pėdsake užsifiksavęs avalynės pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 38). Ant buto durų rasti kraujo pėdsakai Nr. 11 (žr. nuotraukas Nr.33, 41), kurie išsidėstę 0,56x23 m plote, 0,32 m atstumu nuo durų kairiojo krašto ir 0,67 m atstumu nuo grindų. Nuo kraujo pėdsakų Nr. 11 padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 11. Ant sienos rasti kraujo pėdsakai Nr. 12 (žr. nuotraukas Nr. 33, 43, 44), kurie išsidėstę 0,34 m atstumu nuo kairės durų staktos ir 1,05 m atstumu nuo grindų. Nuo kraujo pėdsakų Nr. 12 padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 12. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys užrakintos bei užplombuotos trimis mėlynos spalvos klijuojamomis plombomis, pombų pažeidimų neaptikta. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje, ant grindų rastas kraujo pėdsakas Nr. 13 (žr. nuotraukas Nr. 45- 47), kuris išsidėstęs 0,44 m atstumu nuo durų slenksčio ir 1,09 m atstumu nuo dešinės sienos. Nuo kraujo pėdsako Nr. 13 padaryta nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 13 ( 1 t., b. l. 86-88, 90-105).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros metu užfiksuota, kad vyriškis praneša Bendrojo pagalbos centro operatorei apie tai, kad laiptinėje rado nukritusį kaimyną, kuris kraujuoja, kad yra sąmoningas, reikalinga skubi pagalba ( 1 t., b. l. 45-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 469/2020 ( 04 ), nurodyta, kad:

1. E. S. mirė nuo galvos sumušimo, į tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruva, pakaušio-dešinio momens srityje; odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje; pakaušio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio lūžiai; galvos smegenų sumušimai kairės kaktinės, abiejų smilkinių skilčių pamatiniuose paviršiuose; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus; histologinio tyrimo duomenys. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

2. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis E. S. mirtis konstatuota 2020-09-27 7.35 val.

3. E. S. lavone konstatuota muštinė žaizda pakaušyje; kraujosruva pakaušio-dešinio momens srityje; odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje; poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje; pakaušio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiai; galvos smegenų sumušimai kairės kaktinės, abiejų smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. E. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžį, padaryti kelių bėgyje iki mirties. E. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, apatinio žandikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžius, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ( -ais). E. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžį, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio su galvos smegenų sumušimais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. E. S. lavone konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. S. lavone konstatuotas kairiojo viršutinio žandikaulio lūžis atskirai kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata gyvam asmeniui sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

4. E. S. mirė nuo galvos sužalojimų su smegenų sumušimais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

5. E. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu.

6. E. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.83 proc. ( promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį ( 2 t., b. l. 52-55).

???Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. PM 29/2020-469/2020 (04) nurodyta, kad :

1. E. S. lavone konstatuoti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžį, padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. E. S. mirė nuo galvos sužalojimų su smegenų sumušimais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

2. E. S. lavone konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruva pakaušio-dešinio momens srityje, pakaušio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimai kairės kaktinės, abiejų smilkininių skilčių dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galėjo būti padaryti ir vienkartinio griuvimo metu.

3. Tikėtina, kad E. S. lavone konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis galėjo būti padarytas ir papildomoje užduotyje atlikti objektų tyrimą V. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

4. E. S. lavone konstatuoti sužalojimai, išskyrus kairiojo viršutinio žandikaulio lūžį, padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties vienas po kito, pasisakyti kuris iš jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau nėra galimybės. Kairiojo viršutinio žandikaulio lūžis galėjo būti padarytas prieš daugiau nei 3 sav. iki mirties.

5. E. S. lavono veido srityje konstatuotas 1 kūno sužalojimas, kitose E. S. lavono kūno srityse konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu.

6. Neatmetama galimybė, kad E. S. po jo lavone konstatuotų galvos smegenų sužalojimų padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės dėl smegenų pabrinkimo, jei sąmonės neprarado iškart po minėtų kūno sužalojimų padarymo ( 2 t., b. l. 61-62).

V. J.

V. J. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2020-09-26 išgertuvių metu tarp jo ir E. kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad E. kažką pasakė apie tai, jog jo žmona graži. Jis buvo neblaivus, todėl supyko ant E., susinervino, varė jį lauk iš savo buto. Parodė, kad atidarė savo buto duris ir pro jas pastūmė E., kad šis eitų lauk. E. vis ėjo atgal į jo butą, todėl jis išstūmė E. į bendro naudojimo koridorių, pats išėjo jam iš paskos. E. norėjo eiti atgal į jo butą, stovėjo prieš jį veidu, jis jį dar vieną kartą pastūmė delnu krūtinės srityje. Tačiau E. nesiliovė, norėjo eiti atgal į butą. Jis uždarė savo buto duris, namuose liko I., kuri tuo metu rūkė virtuvėje. Uždarius duris, jis trečią kartą E. pastūmė delnu krūtinės srityje. Tai buvo bendro naudojimo koridoriaus foje. Po trečio pastūmimo E. lyg norėjo stumti V. J., tačiau jis tada E. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Smūgis buvo tiesus, t. y. tiesiai į žandikaulį. Po jo suduoto smūgio E. atgal paėjo du žingsnius ir aukštielninkas, t. y. tiesiai, krito ant foje grindų. Parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl savo draugo E. S. mirties, nes E. mirė nuo jo suduoto smūgio, kai krito ir į grindis prasiskėlė galvą. Parodė, kad tą naktį galėjo skambinti E., nes norėjo jo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Parodė, kad ir ankščiau tarp jų yra buvę konfliktų, kai jie vienas kitam suduodavo smūgius, bet viskas baigdavosi gerai, t. y. jie visada susitaikydavo. Parodė, kad E. savo telefoną ne visada su savimi nešiodavosi. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl dėl girtumo ir nervų visų aplinkybių tiksliai nepamena. Apie tai, kad E. yra miręs, jis sužinojo, kai jam paskambino ir apie tai pranešė E. mama. Apie tai, kad sudavė E. į veidą kumščiu, ir tai, kad jis nukrito ant grindų foje, savo žmonai I. J. pasakė tik praėjus maždaug savaitei po įvykio. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Suduodamas smūgį nenumanė, kad E. mirs. Iškart E. nesuteikė pagalbos, nes nepagalvojo, kad taip viskas gali baigtis, manė, kad E. atsikels ir nueis namo. Tik tada, kai pamatė E. gulintį toje pačioje vietoje, suprato, kad tai dėl jo kaltės. Parodė, kad visą laiką dėl to negerai jaučiasi, kad tai įvyko netyčia, kad nepagalvojo apie tokias pasekmes, nenorėjo, kad taip nutiktų, nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena ( 3 t., b. l. 120-122).

Kaltinamojo V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikacijos?

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, apklausiamas įtariamuoju, kaltinamasis V. J. apskritai neigė tarp jo ir E. S. įvykusį konfliktą, tačiau vėlesnių apklausų metu nurodė, kad tarp jų įvyko konfliktas, kad jis išstūmė E. į bendro naudojimo koridorių, ir tada E. S. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Smūgis buvo tiesus, t. y. tiesiai į žandikaulį. Po jo suduoto smūgio E. atgal paėjo du žingsnius ir aukštielninkas, t. y. tiesiai, krito ant foje grindų. Parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl savo draugo E. S. mirties, nes E. mirė nuo jo suduoto smūgio, kai krito ir į grindis prasiskėlė galvą ( 3 t., b. l. 120-122).

Apklausiamas teisme kaltinamuoju, V. J. nurodė, kad E. S. lengvai stūmė į žandikaulį, nes smūgio negalėjo suduoti, kadangi yra sulaužyti dešinės rankos pirštai ir petys lūžęs, ne smūgis buvo, o stūmimas, kad jis negalėjo sulaužyti žandikaulio tokiu švelniu pastumimu, nors tyrėjas užrašė, kad smūgis, mano, jog tyrėjas jo nesuprato. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, V. J. nurodė, kad E. S. galėjo sumušti dar kiti asmenys po to, kai jis paliko koridoriuje E.. (3 t., b. l. 128-130), o jau teisme nurodė konkretų asmenį, kad tai galėjęs G. B..

Teismas atmeta tokius kaltinamojo parodymus ir vertina juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes jo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamojo parodymus, jog tyrėjai ne taip supratę jo parodymus ir ne taip užrašę jo žodžius, paneigia apklausų protokoluose užfiksuoti kardinaliai skirtingi kaltinamojo V. J. parodymai: 1) apskritai kaltės ir konflikto neigimas (3 t., b. l. 113-115), 2) V. J. prisipažinimas sudavus smūgį į apatinį žandikaulį ir dėl suduoto smūgio griuvusį ir prasiskėlus galvą E. S. (3 t., b. l. 120-122), 3) kaltės neigimas ir nurodymas, kad E. S. galėjo sumušti kiti asmenys (3 t., b. l. 128-130).

Be to, buvo ir dar viena kaltinamojo gynybinė versija, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jo buto išėjęs E. S. parnešti alkoholio, negrįžo. Tokią kaltinamojo gynybinę versiją nurodė ir liudytoja B. K., kuri nurodė, jog V. J. neklausiamas pasakojo, kad jis nežino, kas atsitiko E., sakęs, kad jie kartu šeštadienį, t. y. 2020-09-26, gėrė, kad E. išėjo parnešti dar samagono ir nesugrįžo (1 t., b. l. 165-166).

Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nesudavęs ir negalėjo suduoti stipraus smūgio į apatinį žandikaulį, nes tokie parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, nes būtent po kaltinamojo suduoto smūgio lūžo apatinis žandikaulis, dėl ko griūdamas E. S. atitrenkė galva į kietą pagrindą. Tokią išvadą patvirtina specialisto išvadoje konstatuota muštinė žaizda pakaušyje ( 2 t., b. l. 61-62).

Teismas remiasi kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai šios apklausos metu nurodė sudavęs E. S. smūgį į apatinį žandikaulį ( 3 t., b. l. 120-122), nes tokius parodymus patvirtina specialisto išvada dėl E. S. mirties priežasties, bei V. J. telefoninis pokalbis, kurio metu V. J. vyriškiui pasako, jog tai jis trinktelėjo „biški“ į barzdą, jis nukrito, prasiskėlė galvą ir nukraujavo, pripažįsta, kad per stipriai trinktelėjo (2 t., b. l. 119, 121-123).

Specialisto išvadoje Nr. PM 29/2020-469/2020 (04) nurodyta, kad: 1. E. S. lavone konstatuoti sužalojimai, padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. E. S. lavone konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruva pakaušio-dešinio momens srityje, pakaušio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimai kairės kaktinės, abiejų smilkininių skilčių dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galėjo būti padaryti ir vienkartinio griuvimo metu ( 2 t., b. l. 61-62).

Ši specialisto išvada bei teisme apklausto specialisto T. Šavyrovo parodymai, jog E. S. lavone rasti sužalojimai - apatinio žandikaulio lūžis ir muštinė žaizda pakaušyje su dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio lūžiais, padaryti vienu metu, duoda pagrindą teigti, kad po kaltinamojo suduoto smūgio E. S. į apatinį žandikaulį, o nuo smūgio atsitrenkus galva į grindis, dėl padaryto sužalojimų įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nes specialisto išvadoje Nr. 469/2020 ( 04 ), nurodyta, kad: E. S. mirė nuo galvos sumušimo, tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu ( 2 t., b. l. 52-55).

Teisme specialistas T. Šavyrovas nurodė, kad visi sužalojimai, išskyrus viršutinio žandikaulio lūžį ( padarytas prieš tris savaites iki mirties) padaryti vienu metu. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo V. J. samprotavimus, kad E. S. po jo atliktų smurtinių veiksmų sumušė dar kiti asmenys.

Byloje surinkti parodymai duoda pagrindą teigti, kad E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir mirtį sukėlė vienas tiesioginis smūgis į galvą, o sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smūgio padarinys. Tokiu atveju kaltininko veika priklausomai nuo kaltės formos turi būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas.

Viena iš sunkaus sveikatos sutrikdymo rūšių – kitoks sunkus suluošinimas – gali sukelti žmogaus mirtį, tačiau gali jos ir nesukelti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Mirtį sukelia kaltininko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ar nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, kaltininkui numatant tokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funkcijų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Pagal šias taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės. Minėtos pasekmės yra kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. Toks kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra pavojingas gyvybei.

Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. V. J., numatydamas, kad gali padaryti nukentėjusiajam sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajam bus atimta gyvybė. Smogdamas nukentėjusiajam į galvos sritį – apatinį žandikaulį ir jį sulaužydamas, V. J. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, dar išvadą, kad dėl kaltinamasis tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgį E. S. į apatinį žandikaulį ir dėl šio suduoto smūgio E. S. griuvo, atsitrenkdamas kietą pagrindą ir mirė nuo galvos sumušimo, taip V. J. nužudė E. S.. Nors kaltinamasis ir nesiekė E. S. mirties, veikė netiesiogine tyčia, tačiau privalo atsakyti už savo veiksmus, sukėlusias tokias sunkias pasekmes - E. S. mirtį. Kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad V. J. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nusikalto neišnykus teistumui, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad E. S. mirė dėl vieno suduoto smūgio, nusikaltimo padarymo forma - netiesioginė tyčia, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji O. V. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, ir 3410 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl prašoma turtinė žala priteistina iš kaltinamojo V. J.. Nukentėjusioji padaryta ir neturtinė žala, nes dėl sūnaus nužudymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei į padarytos nusikalstamos veikos formą. Nukentėjusiajai priteistina 20 000 Eur iš kaltinamojo V. J. neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinei ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 185,64 Eur turtinei žalai atlyginti dėl suteiktų medicininių paslaugų E. S.. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, iš kaltinamojo priteistini 185,64 Eur Valstybės naudai.

V. J. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų nėra (3 t., b. l. 75-85). Psichiatrinis gydymas, įskaita 2006 m. konsultuotas, dgn.: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ( 3 t., b. l. 90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią laikyti sulaikymo dieną.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-10-19 iki 2020-10-21.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią : intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raudonos spalvos skystį, panašų į kraują, kuris paimtas vatos tamponėliu ir yra laikomas specialiame konteineryje; 13 vnt. kraujo nuoplovų; E. S. rūbus: vasarinius marškinėlius, megztinį, džinsus, glaudes, sportinius batelius – sunaikinti. 4 vnt. CD laikmenų – palikti prie bylos.

Iš V. J. priteisti : nukentėjusiajai O. V. S.: 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3410 Eur turtinei žalai atlyginti, 185,64 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.