- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2-541-868/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-0133-06234-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Skolininkas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl skolininkės R. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. B. ir antstolis Ramūnas Kamarauskas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
byloje nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo išieškojimą iš skolininkės R. B. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal išduotus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-8873-582/2009 ir Nr. 2-1886-391/2011. Vykdant išieškojimą antstolis areštavo 3 kambarių butą su bendro naudojimo patalpomis, 79,14 kv.m. bendro ploto (unikalus Nr. 1089-7000-1020:0017) adresu V.Šopeno g. 3B-18, Vilnius. Areštuotas butas yra bendra sutuoktinių R. B. ir D. B. nuosavybė. 2011-12-02 UAB „Vilniaus energija“ gavo antstolio Ramūno Kamarausko pasiūlymą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Sutuoktiniai sutarties dėl turto padalijimo nesudarė, todėl preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).
Pareiškėjo atstovė Loreta Uskova teisimo posėdyje nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo turtą padalinti nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos atsisako.
Skolininkė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo turėtų būti atmestas, kadangi antstolis Ramūnas Kamarauskas nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų ją dėl susiklosčiusios skolos ir galimo jos išieškojimo ar susitarimo dėl apmokėjimo.
Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo antstolis Ramūnas Kamarauskas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Pareiškimas tenkintinas pilnai.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo išieškojimą iš skolininkės R. B. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal išduotus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-8873-582/2009 ir Nr. 2-1886-391/2011. Vykdant išieškojimą antstolis areštavo 3 kambarių butą su bendro naudojimo patalpomis, 79,14 kv.m. bendro ploto (unikalus Nr. 1089-7000-1020:0017) adresu V.Šopeno g. 3B-18, Vilnius. Areštuotas butas yra bendra sutuoktinių R. B. ir D. B. nuosavybė. 2011-12-02 UAB „Vilniaus energija“ gavo antstolio Ramūno Kamarausko pasiūlymą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Loreta Uskova prašymą palaikė, papildomai nurodė, jog šiuo metu įsiskolinimo suma yra 2841,64 Lt. Taip pat paaiškino, kad šioje byloje teismas turi galimybę nustatyti, jog R. B. ir D. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kurio bendras plotas 79,14 kv.m., unikalus Nr. 1089-7000-1020:0017, esantis V.Šopeno g. 3b-18, Vilniuje, t.y. nustatyti tik idealiąją turto dalį, natūra turto padalinti nepavyks, kadangi skolininkė ir suinteresuotas asmuo nagrinėjant bylą buvo pasyvūs, dėl naudojimosi tvarkos nepasisakė, buto plano nepateikė, o VĮ „Registrų centras“ buto plano neturi.
2011-12-02 pasiūlymu Nr. 55-2872/2011 antstolis vadovaudamasis LR CPK 667 straipsnio 1 dalimi pasiūlė išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl skolininkės turto dalies turte, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su D. B., t. y. buto, turinčio 79,14 kv.m. plotą, esančio V.Šopeno g. 3b-18, Vilniuje, unikalus Nr. 1089-7000-1020:0017, nustatymo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Be to, remiantis LR CPK 667 straipsnio 4 dalimi skolininkė turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).
Pagal LR CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).
LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. LR CK 3.89 str. 2 d. numatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos, skolininkas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra tenkintinas. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi nei skolininkas, nei suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų, kuriais butų paneigta ši įstatymo numatyta prezumpcija, teismas daro išvadą, kad sutuoktinių V. K. ir L. K. dalys minėtame turte yra lygios.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik remdamasis pagal LR CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. K., antstolės R. G. kontora, byla Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. V. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-360/2005). Teismas daro išvadą, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai, šiuo atveju R. B. ir D. B., turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (LR CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (LR CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso593 str., 667 str., 290-291 str.,
nutaria:
pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą tenkinti pilnai.
Nustatyti skolininkės R. B. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. B. sekančiai:
nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kurio bendras plotas 79,14 kv.m., unikalus Nr., Vilniuje;
nustatyti, kad D. B., gim. 1967-10-11, bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kurio bendras plotas 79,14 kv.m., unikalus Nr. 1089-7000-1020:0017, esantis V.Šopeno g. 3b-18, Vilniuje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.