Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1571-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
A18.-1571-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01237-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. L.
Institucija
Lietuvos transporto saugos adminstracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyrius
Advokatai
Sigita Černienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-1571-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01237-2021-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.4; 16.20; 19.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. atstovei advokatei Sigitai Černienei,

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) vyresniajam inspektoriui Egidijui Kasparavičiui ir specialistei Nedai Pranskaitytei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 452 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius Egidijus Kasparavičius 2021 m. gegužės 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-3191-2021 V. L. už tai, kad 2021 m. gegužės 5 d. 14.32 val. Vilniaus mieste, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje vairavo apvalią medieną vežantį sunkvežimį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio svorio nustatymo akte K‑067465 užfiksuota, kad vairuotojas V. L. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę – bendra masė su kroviniu – 46,16 t (leistina bendra masė su kroviniu 40 t), t. y. bendra masė su kroviniu viršyta – 6,16 t. Taip pat vairuotojas V. L. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą, kadangi nulydėjus iki svėrimo vietos jo vairuotą transporto priemonę su puspriekabe atsisakė pasverti transporto priemonių junginį (dviašis vilkikas su triaše puspriekabe) teigdamas, kad transporto priemonė nebeužsiveda, nors lydint nuo sustabdymo vietos iki saugios svėrimo vietos, taip pat ir svėrimo vietoje transporto priemonė važiavo, o jau nebeužsivedė tik tada, kai reikėjo važiuoti per pareigūnų ištiestas svarstykles. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas V. L. 2021 m. balandžio 30 d. nepasinaudojo sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, trūksta 37 min. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas V. L. klastojo savo darbo ir poilsio režimo duomenis 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. ir 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.26 val. į skaitmeninį tachografą rankiniu būdu suvesdamas poilsį, nors vilkiko tachografas 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. iki 19.51 val. ir 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.27 val. iki 16.41 val. fiksavo vairavimą be kortelės, o keliuose įrengtos sunkiasvorio transporto bei su jais susijusių nusižengimų fiksavimo kameros 2021 m. balandžio 26 d. 18.18 val., 18.23 val., 18.51 val. fiksavo minėtą asmenį, vairuojantį vilkiką DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties kelio 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 50, 44, 10 kilometru, bei 2021 m. balandžio 30 d. 15.50 val. ties kelio 127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės) 10 kilometru. Tuo V. L. nusižengė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.5 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“, 25 punkto, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalies, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 452 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. atstovė advokatė S. Černienė paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. su protokolu sutinka iš dalies – dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nesutinka kategoriškai. Dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti savo pareigas, kadangi transporto priemonė privažiavo prie svėrimo punkto ir neužvažiavo ant svarstyklių, paaiškino, kad automobilis sugedo, buvo atlikti taisymo darbai (tą įrodo rašytinis dokumentas, pateiktas byloje). Kad (V. L.) galimai specialiai neužvairavo transporto priemonės ant svarstyklių yra Institucijos prielaida, o prielaidomis administracinė asmens atsakomybė negali būti grindžiama. Negali atsakyti, ar (V. L.) buvo užvažiavęs ant svarstyklių prieš išvažiuodamas su kroviniu į kelią. Mano, kad krovinys Institucijos tikrinimo vietoje buvo pasvertas, tik kitokiu būdu, todėl atstovė padarė išvadą, kad jokių kliūčių matuoti krovinį V. L. nesudarė. Įstatymu neuždrausta transporto priemone – vilkiku, gabenamą krovinį – medieną, (pasverti) kitu būdu, šiuo atveju tai padaryta rankiniu būdu, pritaikant grupinį matavimo metodą, tam tikrus koeficientus. V. L. pateikė visą reikalingą informaciją, nekliudė pareigūnų veiksmams, todėl kvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtų neteisinga ir tokių veiksmų jis tikrai nepadarė. Kadangi V. L. neturi svarstyklių, jis galėjo žmogiškai suklysti, mano, jog viršsvoris mažesnis, nei nustatė Institucija. Nuoširdžiai gailisi, kad nesiėmė visų priemonių, kad įsitikintų, jog nepažeidžia įstatymo nuostatų.

Kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nurodė pačiame protokole, kad savo tachografo duomenimis nemanipuliavo. V. L. atstovei paaiškino, jog sąmoningų veiksmų neatliko, tačiau negali paaiškinti duomenų, kuriuos fiksavo Institucija nusižengimo protokole. Atkreipė dėmesį, kad yra tik 2 dienos nurodytos: balandžio 26 d. ir balandžio 30 d. Tai nėra tęstinis ir ilgas laikotarpis, galėjo būti klaida ir techniniai parametrai. Atstovė negalėjo paaiškinti, kaip rankiniu būdu susiveda duomenys ir ar V. L. tuo metu vairavo. Aptarus šią aplinkybę su atstovaujamuoju V. L., atstovė nurodė, kad iš tikrųjų jis pripažįsta, kad vairavimo metu neįdėjo kortelės, kas pagal kodekso nuostatą yra klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas.

Pripažino, jog V. L. neturėjo leidimo vežti daugiau nei leidžiama, nes Institucija būtų mačiusi tai savo sistemoje. Pažymėjo, jog UAB „A“ yra automobilio savininkas, o V. L. dirba UAB „C“, kuri balandžio 22 d. išsinuomojo iš UAB „A“ vilkiką. Atstovė pateikė į bylą darbo sutartį, kuri nurodo, kad jis buvo jaunas darbuotojas, pabrėžė, jog (nusižengimai padaryti) praėjus kelioms savaitėms po įdarbinimo.

Teismo posėdžio metu Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius Egidijus Kasparavičius paaiškino, jog kelyje su kolega E. N. pastebėjo transporto priemonę su galimai perkrautu kroviniu, viršijančiu bendrąją masę. Nusprendė ją sustabdyti. Kadangi ne visur gali atlikti svėrimą, tam yra reikalinga lygi kelio danga, kurioje galima būtų užtikrinti saugumą, šiuo atveju artimiausia tokia vieta, iki kurios lydėjo transporto priemonę, buvo kelias prie „Maxima Bazės“. Per apie 5–10 min. ištiesus svarstykles, minėtas asmuo ant tų svarstyklių nevažiavo, nors prieš tai ta transporto priemonė judėjo kuo puikiausiai iki tos vietos, jokių strigimų nepastebėjo. Pažymėjo, jog pasitaiko tokių atveju, kai jau kelyje pradeda gesti transporto priemonė. Šiuo atveju asmuo teigė, kad transporto priemonė sugedo, negali pajudėti. Neatsimena, ar bandė pajudėti. Jie pasižiūrėjo, akivaizdžiai nebuvo jokio šnypštimo, judėjo iki svėrimo vietos idealiai, niekas nestrigo iki atvažiuojant. Pažymėjo, jog būna net įmontuojama speciali įranga, mygtukas, kurį paspaudus uždaroma oro sistema, ir ta transporto priemonė niekada nepajudės. Tačiau tokio patikrinimo jie neatliko. Pripažino, jog įmanomas stabdžių gedimas, tiesiogiai susijęs su oro sistema. Tačiau jų tikrinimo metu jie klojo svarstykles visai šalia transporto priemonės ir nebuvo girdimas oro šnypštimo garsas, kurį sukeltų stabdžių kameros gedimas (iš sunkvežimio pasišalinęs visas oras). Jeigu girdimas oro nuotėkis, jie tokias transporto priemones siunčia į techninę apžiūrą, rašo didžiulį trūkumą ir liepia iš naujo praeiti techninę apžiūrą. Akivaizdžiai girdisi, kai oras eina iš oro kameros, šiuo atveju jie to negirdėjo.

Pažymėjo, jog rašant protokolą paaiškėjo, kad ant važtaraščių buvo viena įmonė užrašyta, o administracinių nusižengimų registre išmetė (kitą įmonę), kur asmuo dirba. Jo perklausė, ar nebus nelegalus darbuotojas (tokiu atveju tokią informaciją perduoda mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) arba dar kam nors). Taip pat dar kartą paklausė, gal nori pasisverti. Jiems atsakė, kad reikia pasiklausti vadovo ir vėl tą patį pasakė – kad nesisvers. Vėl kelis kartus perklausė jo. Visą laiką atsakė, kad nesisvers. Pareigūnas mano, kad ne gedime buvo esmė, o atsakingo asmens nurodyme. Pabrėžė, jog dažniausiai jo praktikoje, kiek teko matyti, skaičiavimas ne pasvėrus išeina vairuotojo naudai – būna mažiau priskaičiuota, nei su svarstyklėmis pasverta, nes skaičiuojant niekada negalima nustatyti varančiosios ašies apkrovos, tik bendrą junginio svorį. Tokiais atvejais varančioji ašis būna stipriai perkrauta. Šiuo atveju taip ir būtų buvę ir tų nusižengimų būtų daugiau. Todėl asmeniui naudingiau nevažiuoti per svarstykles, nes gauna mažesnę baudą. Kai patikrą baigė, jie transporto priemonę paliko, prie jų akių transporto priemonė nebuvo remontuojama. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju nekilo klausimas dėl medienos drėgnumo, nes matėsi, kad ji buvo šviežia, dėl to nebuvo atliktas drėgmės matavimas. Tačiau tarnybiniuose automobiliuose turi tą drėgmės matuoklį. Dabar pradėjo matuoti jau visas transporto priemones, nes dažnai kyla klausimų (dėl medienos drėgnumo). Drėgnumą jie matuoja pagal koeficientą šviežiai medienai arba pusiau padžiūvusiai. Šiuo atveju buvo taikomas koeficientas šviežiai, nes akivaizdžiai matėsi, kad yra šviežiai nukirsta mediena. Mano, kad viršsvoris būtų, jei būtų skaičiuota ir kaip sausa, tik būtų ANK prasme švelnesnė dalis taikoma. Patikino, kad transporto priemonė buvo akivaizdžiai perkrauta, dirba nuo 2011 m., sveriant transporto priemones matosi, kiek yra pasverta ir kaip atrodo vizualiai. Šiuo atveju matėsi, kad medienos yra daugiau nei virš pusės. Matant kokia mediena, kokia rūšis buvo vežama, pagal tai ir pasirenkama, ar stabdyti, ar ne. Galima net tokiais atvejais nusipirkti leidimą, kad leistų vežėjams vežti daugiau nei 48 tonas. Bet transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, kad turėtų 6 ašis ir ratai būtų suporinti. Šiuo atveju leidimo nebuvo, kiek atsimena – mažiau ašių buvo. Pareigūnai uždraudė transporto priemonei toliau važiuoti, nes nustačius viršsvorį negali toliau važiuoti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Neda Pranskaitytė paaiškino, jog Institucija palaiko administracinio nusižengimo protokolą, surašytą V. L. Byloje yra surinkta visa medžiaga, įrodanti, kad nurodyti protokole administraciniai nusižengimai buvo padaryti. Mano, kad V. L. pateikti dokumentai yra nepagrįsti, neturintys įrodomosios galios, jais yra tik siekiama išvengti atsakomybės. Tokiu atveju svarbu pateikti ne tik sąskaitą už remonto darbus, bet ir sąskaitos apmokėjimo patvirtinimą. V. L. yra inkriminuoti net 5 ANK straipsniai, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonės veikla yra organizuojama netinkamai, o ir vairuotojas įdėjo nepakankamai pastangų, kad minėti pažeidimai nebūtų padaryti. Šie nusižengimai yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabendami sunkiasvorius krovinius, yra padidintos rizikos objekto valdytojai eismo srityje. Nuolatinis tokių transporto priemonių važiavimas daro žalą keliams, jie yra gadinami, atsiranda dažnesnė būtinybė juos remontuoti, daroma žala valstybės biudžetui, be to, kyla pavojus eismo saugumui. Pažymėjo, jog, jeigu būtų pripažinta, kad asmuo nekliudė atlikti Institucijai tyrimo veiksmų, taip galėtų būti formuojama ydinga teismų praktika. Tokiu atveju suponuotų, kad patogiau asmenims nevažiuoti ant svarstyklių, po ko rankiniu būdu skaičiuojant svorį, asmenims susiklosto palankesnė situacija. Remiantis visais argumentais, prašo pripažinti asmenį kaltu ir skirti sankcijoje numatytas baudas.

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos vyresniojo inspektoriaus Egidijaus Kasparavičiaus 2021 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-3191-2021 matyti, kad jame nurodyta V. L. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeistos teisės aktų nuostatos, ANK straipsniai, numatantys administracinę atsakomybę už pažeidimų padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Taip pat pateikta V. L. pozicija, kad dėl viršsvorio neatitikimo gailisi dėl padarytos matavimo klaidos, o tachografo kortelės duomenimis nemanipuliavo (b. l. 2–4).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo akto Nr. K-067465 matyti, kad pamatavus penkias puspriekabėje pakrautas apvalias medienos rietuves ir nustačius apvalios medienos tūrį (pritaikius 5 procentų tūrio paklaidą), nustatyta, kad vežama 34,01 kubinių metrų medienos. Pamatuotą tūrį padauginus iš vertinamos medienos – beržo, kubinio metro svorio (878 kg) nustatyta, jog medienos masė 29,86 t. Konstatuota, jog transporto priemonių DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (masė be krovinio 8,25 t) ir puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (masė be krovinio 8,05 t) junginio su kroviniu bendroji masė yra 46,16 t (29,86 t + 8,25 t + 8,05 t = 46,16 t) (b. l. 5).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. medienos važtaraščio matyti, kad transporto priemone DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Paluknio girininkijos į Ukmergę buvo gabenama 27,7 kubinių metrų (25,3 m³ + 2,4 m³ = 27,7 m³) medienos taros (b. l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. gegužės 5 d. V. L. paaiškinimo dėl krovinio vežimo matyti, kad jis minėta transporto priemone vežė maršrutu Paluknys-Ukmergė 27,7 (matavimo vieneto nenurodyta) taros iš bendrovės UAB „A“ (b. l. 6).

Iš vairuotojo V. L. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Pažeidimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 lapo matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 29 d. 22.36 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 6.59 val. nustatytas per vėlai prasidėjęs paros poilsio laikas, trūko 37 min. (b. l. 8).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. registracijos lapo spausdinimo peržiūros išrašo matyti V. L., vairuojančio transporto priemonę DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, poilsio ir kitų darbų apžvalga ir sąrašas 2021 m. balandžio 26 d., pagal kurį 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. į skaitmeninį tachografą rankiniu būdu suvestas poilsis (b. l. 9–10).

Iš 2021 m. balandžio 30 d. registracijos lapo spausdinimo peržiūros išrašo matyti V. L., vairuojančio transporto priemonę DA“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, poilsio ir kitų darbų apžvalga ir sąrašas 2021 m. balandžio 30 d., pagal kurį 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.26 val. į skaitmeninį tachografą rankiniu būdu suvestas poilsis (b. l. 11–12).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. tachografo duomenų ataskaitos matyti V. L., vairuojančio transporto priemonę DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos sąrašas iš tachografo 2021 m. balandžio 26 d., pagal kurį tachografas 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. iki 19.51 val. fiksavo vairavimą be kortelės (b. l. 13–14).

Iš 2021 m. balandžio 30 d. tachografo duomenų ataskaitos matyti V. L., vairuojančio transporto priemonę DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos sąrašas iš tachografo 2021 m. balandžio 30 d., pagal kurį tachografas 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.27 val. iki 16.41 val. fiksavo vairavimą be kortelės (b. l. 15–16).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. sugeneruotų TP fiksavimo ataskaitų matyti, kad transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta 2021 m. balandžio 26 d. 18:18:47 val. nustatytas 141 kelio (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 50,68 kilometre (koordinatės LKS 454883.34, 6104608.85), 2021 m. balandžio 26 d. 18:23:02 val. nustatytas 141 kelio (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 44,5 kilometre (koordinatės LKS 460904.36, 6104872.79), 2021 m. balandžio 26 d. 18:51:31 val. nustatytas 141 kelio (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 10.46 kilometre (koordinatės LKS 485553.5, 6089329), 2021 m. balandžio 30 d. 15:50:58 val. nustatytas 127 kelio (Babriškės-Varėna-Eišiškės) 10.43 kilometre (koordinatės LKS 535917.9, 6012423) (b. l. 19–22).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių Institucijos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota transporto priemonė DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrauta mediena bei tyrimo metu fiksuoti duomenys (b. l. 23–43).

ANK 452 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimą, kai trūksta ne daugiau kaip vienos valandos kasdienio arba kassavaitinio poilsio. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 14 iki 30 eurų.

ANK 454 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių tachografo registracijos lapų, iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės perkeltų duomenų ir (ar) spausdintinių rodmenų klastojimą, vairavimą naudojant ne savo vairuotojo kortelę ar tachografo registracijos lapą, vairuotojo veiklos laikotarpiams patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), naudojamo blanko, kuris neatitinka realios vairuotojo veiklos ar yra neteisingai užpildytas, pateikimą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 350 iki 580 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 640 iki 1 380 eurų.

ANK 459 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 600 iki 1 150 eurų.

ANK 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Tai užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo 560 iki 900 eurų.

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Tai užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1 950 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) 20 straipsnio 1 dalį naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gegužės 7 d.), III skyriaus 19.5 punktas nustato, kad dviašio krovininio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe, didžiausia leistina naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė – 40 t.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) 25 punkte nustatyta, jog prieš pateikiant ir (ar) pakraunant krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone būtina įsitikinti, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 4 dalį eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama klastoti, slėpti, nutylėti ar naikinti registracijos lape įregistruotus arba tachografe ar vairuotojo kortelėje laikomus duomenis arba tachografo spaudinius. Taip pat draudžiama bet kaip manipuliuoti tachografo duomenimis, registracijos lapu ar vairuotojo kortele, jei dėl to duomenys ir (arba) spausdinta informacija būtų klastojama, nutylima ar naikinama. Transporto priemonėje draudžiama laikyti įtaisą, kurį būtų galima panaudoti pirmiau minėtam tikslui.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, kad V. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu su kroviniu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis (viršyta – 6,16 t), taip pat pakrovė krovinį neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, be to, 2021 m. balandžio 30 d. nepasinaudojo sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, kai trūksta ne daugiau kaip vienos valandos kasdienio poilsio (trūko 37 min), klastojo savo darbo ir poilsio režimo duomenis 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. ir 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.26 val. į skaitmeninį tachografą rankiniu būdu suvesdamas poilsį, nors vilkiko tachografas 2021 m. balandžio 26 d. nuo 18.05 val. iki 19.51 val. ir 2021 m. balandžio 30 d. nuo 15.27 val. iki 16.41 val. fiksavo vairavimą be kortelės, o keliuose įrengtos sunkiasvorio transporto bei su jais susijusių nusižengimų fiksavimo kameros 2021 m. balandžio 26 d. 18.18 val., 18.23 val., 18.51 val. fiksavo šią transporto priemonę ties kelio 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) 50, 44, 10 kilometru, bei 2021 m. balandžio 30 d. 15.50 val. ties kelio 127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės) 10 kilometru. Taip pat V. L. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą ir nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų, atsisakydamas svėrimo vietoje pasverti jo vairuotą transporto priemonę su puspriekabe. Duomenų apie tai, kad jis turėjo leidimą važiuoti didžiagabarite ar sunkiasvore kelių transporto priemone (jų junginiais), byloje nepateikta.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.5 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“, 25 punkto, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalies, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Todėl V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 452 straipsnio 1 dalį, 454 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 10 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija administracinio nusižengimo teisenos bei proceso metu nebuvo nuosekli. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, V. L. tuo metu nesutiko tik su tuo, kad manipuliavo tachografo kortelės duomenimis (ANK 454 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymo). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pirmojo teismo posėdžio metu išdėstė V. L. poziciją dėl kaltinimo, pagal kurią asmuo nepripažino savo kaltės dėl ANK 454 straipsnio 6 dalyje – savo darbo ir poilsio režimo duomenų tachografe klastojimo, bei 505 straipsnio 1 dalyje – kliudymo įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų nevykdymo, numatytų nusižengimų padarymo. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atstovė išdėstė pasikeitusią V. L. poziciją, kad jis nesutinka tik su tuo, jog kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą ir nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų, kadangi transporto priemonė (jų junginys) svėrimo vietoje neužvažiavo ant svarstyklių dėl gedimo (pateikė 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pardavėjo UAB „B“ pirkėjui UAB „C“, už sunkvežimio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių sistemos gedimų paiešką ir remontą 2021 m. gegužės 5 d. bei UAB „B“ raštą dėl sunkvežimio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo nustatymo), o krovinys Institucijos tikrinimo vietoje buvo pasvertas (pamatuotas) kitu būdu, todėl jokių kliūčių matuoti krovinį V. L. nesudarė, be to, pateikė visą reikalingą informaciją, nekliudė pareigūnų veiksmams.

Teismo vertinimu, šiuos argumentus ir pateiktus duomenis paneigia tyrimo metu Institucijos pareigūnų nustatytos aplinkybės. Kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, nulydėjus V. L. vairuotą transporto priemonių junginį nuo sustabdymo vietos iki svėrimo vietos, šis atsisakė pasverti transporto priemonių junginį (dviašis vilkikas su triaše puspriekabe) teigdamas, kad transporto priemonė nebeužsiveda, nors lydint nuo sustabdymo vietos iki saugios svėrimo vietos, taip pat ir svėrimo vietoje transporto priemonė važiavo, o jau nebeužsivedė tik tada, kai reikėjo važiuoti per pareigūnų ištiestas svarstykles. Tą patį teismo posėdžio metu patvirtino apklaustas pareigūnas Egidijus Kasparavičius (surašęs administracinio nusižengimo protokolą bei dalyvavęs patikrinimo metu), jog kelyje pastebėję transporto priemonę su galimai perkrautu kroviniu, viršijančiu bendrąją masę, ją sustabdę, nulydėjo transporto priemonę iki tinkamos svėrimo vietos, per 5–10 min. ištiesė svarstykles, tačiau minėtas asmuo (V. L.) ant svarstyklių nevažiavo, nors prieš tai iki svėrimo vietos ta transporto priemonė judėjo kuo puikiausiai, jokių strigimų nepastebėjo, o asmuo teigė, kad transporto priemonė sugedo, negali pajudėti. Tačiau pareigūnai jokio gedimo (šnypštimo) nepastebėjo. Jei būtų buvęs stabdžių gedimas, tiesiogiai susijęs su oro sistema, jie būtų tai pastebėję, kadangi iki svėrimo vietos transporto priemonė puikiai atvažiavo pati, o kol klojo svarstykles, visai šalia transporto priemonės, nebuvo girdimas oro šnypštimo garsas, kurį sukeltų stabdžių kameros gedimas (iš sunkvežimio pasišalinęs visas oras), tokiu atveju būtų transporto priemonę siuntę į techninę apžiūrą; akivaizdžiai girdisi, kai oras eina iš oro kameros, šiuo atveju jie to negirdėjo. Dar kartą paklausus vairuotojo, ar nori pasisverti, šis atsakė, kad reikia pasiklausti vadovo, po to vėl pasakė, kad nesisvers. Vėl kelis kartus perklausė jo. Visą laiką atsakė, kad nesisvers. Pareigūno vertinimu, atsisakymo priežastis buvo ne gedimas, o atsakingo asmens (vadovo) nurodymas. Paprastai, svėrimo metu dažniausiai nustatomas didesnis svoris (matuojamas ir varančiosios ašies apkrovos, ir bendras junginio svoris), nei skaičiuojant ne pasvėrus (skaičiuojamas tik bendras junginio svoris), matyt, šiuo atveju, norėta tuo ir pasinaudoti. Be to, atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones dėl galimai netinkamai atlikto Institucijos skaičiavimo, nustatant bendrą junginio svorį, t. y. kad nebuvo prietaisu matuojamas vežtos medienos drėgnumas, dėl ko galėjo būti nustatytas didesnis junginio svoris (nors galiausiai V. L. su šiuo nusižengimu taip pat sutiko), pažymėtina, jog, kaip nurodė pareigūnas E. Kasparavičius teismo posėdžio metu, šiuo atveju nekilo klausimas dėl medienos drėgnumo, nes akivaizdžiai matėsi, kad ji buvo šviežiai nukirsta, dėl to nebuvo atliktas drėgmės matavimas, pasiremta koeficientu šviežiai medienai. Tačiau, net jei būtų skaičiuotas svoris kaip sausos medienos, vis tiek būtų nustatytas viršsvoris, kadangi transporto priemonė buvo akivaizdžiai perkrauta, tą patvirtina jo darbo patirtis. Šiuo atveju matėsi, kad medienos yra daugiau nei virš pusės. Matant kokia mediena, kokia rūšis buvo vežama, pagal tai ir buvo pasirinkta stabdyti. Galima net tokiais atvejais nusipirkti leidimą, kad leistų vežėjams vežti daugiau nei 48 tonas, bet transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, kad turėtų 6 ašis ir ratai būtų suporinti. Šiuo atveju leidimo vežti daugiau nei 48 tonas šiai transporto priemonei nebuvo įmanoma ir gauti, kadangi transporto priemonė neatitiko minėtų reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareigūno protokole ir jo paaiškinimuose užfiksuota informacija būtų neteisinga, todėl neturi pagrindo ja nesivadovauti. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti UAB „B“ išrašyti dokumentai (raštas ir sąskaita faktūra) nepaneigia V. L. atsakomybės už inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teismo vertinimu, V. L. kaltė padarius ANK 452 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta.

Skirdamas nuobaudą V. L., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, jaunas darbuotojas (darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2021 m. balandžio 22 d., t. y. beveik administracinių nusižengimų išvakarėse), pagal darbo sutartį sulygtas darbo užmokestis – 1 500 Eur, galimi priedai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje neteistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. V. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 454 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirta 80 Eur dydžio bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 7 d., nuobauda galioja, t. y. šiuo atveju tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (vieneri metai nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos) ir tai yra V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Taip pat teismas vertina, kad V. L. dėl administracinių nusižengimų kaltu prisipažino iš dalies, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. L. paskyrus nuobaudas, atitinkančias straipsnių sankcijose nustatytą minimumą. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 452 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą –14 Eur (keturiolikos eurų) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 6 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. L. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132924842.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė