Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Gesevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 25 d. NMA sprendimo susigrąžinti pareiškėjai skirtą paramą teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d. pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, Paraiškoje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame 2,55 ha plote želdinamas 1 ha plotas, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame 7,40 ha plote želdinamas 4,60 ha plotas, želdiniai – paprastosios pušys ir skroblai.

Valstybinė miškų tarnyba su NMA pasirašė duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė bendradarbiauti įgyvendinant joms pavestas funkcijas. Kaip vieną iš priemonių, už kurių įgyvendinimą yra atsakingos, nurodė priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Valstybinė miškų tarnyba įsipareigojo įvertinti miško želdinių, žėlinių kokybę, atlikus patikrą vietoje subjektui išduoti pažymą ir NMA pateikti pažymų kopijas. Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksavo, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,56 ha plote želdiniai yra žuvę. Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą užfiksuota, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2,05 ha plote želdiniai yra žuvę. Pareiškėja minėtas Pažymas pasirašė patvirtindama, kad pažymas gavo ir su jose pateiktu vertinimu sutinka. Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė želdinių žuvimo fakto nustatymo aktą Nr. 2 ir aktą Nr. 3, kuriuose užfiksavo aplinkybes, kad atliktas pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose esančių miško želdinių vertinimas. Vertinimai atlikti siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį bendrame 1,20 ha želdinių miško želdinių plote pastebėjus, kad 2012 m. pabaigoje įveistų pušų su skroblais želdinių yra labai blogi gyvybingų medelių tankio rodikliai, taip pat siekiant nustatyti faktiškai žuvusių želdinių ploto dalį bendrame 4,80 ha želdinių miško želdinių plote pastebėjus, kad yra labai blogi 2012 m. pabaigoje įveistų pušų su skroblais želdinių gyvybingų medelių tankio rodikliai.

Valstybinės miškų tarnybos specialistų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,56 ha įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis sudaro tik 16 proc. ir 21,1 proc. nuo minimalių reikalavimų, 0,56 ha plote želdiniai laikomi žuvusiais, o želdinių žuvimo priežastis – pušys su skroblai įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, 2017 m. buvo lietinga vasara, tikėtina, kad dėl to didžioji dalis želdinių žuvo, neigiamos įtakos turėjo kanopiniai žvėrys bei priežiūros stoka. Faktinio nustatymo akte Nr. 3 užfiksuota, kad 2,05 ha plote pušų ir skroblų želdiniai laikomi žuvusiais, pagrindinės želdinių žuvimo priežastys – žemesnėje sklypo dalyje (prie miško) pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, tikėtina, kad didesnė želdinių dalis žuvo dėl priežiūros stokos, kai galimai nebuvo laiku apmindžiota ar apšienauta želdinius stelbianti žolinė augmenija, o medeliai sunyko po žoline danga. Pareiškėja abu 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės miškų tarnybos aktus Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau kartu ir – Aktai) pasirašė, patvirtindama, kad su jais susipažino.

NMA, gavusi Valstybinės miškų tarnybos Pažymas, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išsamesnę informaciją, kuo remiantis padaryta išvada dėl žuvusių želdinių nepriežiūros ir kokią įtaką želdinių žuvimui turėjo nepriežiūra, taip pat įtaką darė 2018 m., 2019 m. sausringos vasaros bei 2017 m. lietinga vasara. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. vasario 25 d. raštu nurodė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visame pušų ir skroblų želdinių plote tarp vagų ir vagose vyrauja sena, keletą metų nešalinta aukšta, vešli žolinė augalija, pareiškėja nė karto nesikreipė dėl problemų auginant želdinius, pareiškėja dėl nepriežiūros jau po pirmų želdinių augimo metų turėjo atsodinti 2 981 vnt. pušų želdinių ir vykdyti tolesnę priežiūrą, be to, pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje, o dėl 2017 m. buvusios lietingos vasaros vanduo galėjo užsistovėti. Vertindama miško želdinių kokybę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad želdiniai nustelbti vešlia žoline augalija, kuri nebuvo tinkamai pašalinama, pastebėta ir neigiama kanopinių žvėrių įtaka, todėl želdiniai turėjo būti tepami repelentais, tačiau repelentų naudojimo požymių nenustatyta.

NMA ginčijamu 2020 m. birželio 25 d. Sprendimu nusprendė susigrąžinti už 7,70 ha veisiamą plotą išmokėtą 15 966,73 Eur miško įveisimo ir 16 708,01 Eur įveisto miško priežiūros bei apsaugos, taip pat 1 155 Eur prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas motyvuodama, kad pareiškėja pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, nenustatyta nenugalimos jėgos (force majeure) atvejo – pareiškėja nenurodė nenugalimos jėgos aplinkybių, praleido terminą pranešti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, sutiko su nustatytais pažeidimais pasirašydama Valstybinės miškų tarnybos Pažymas bei Aktus.

Paramos, kurią gavo pareiškėja, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60.

Paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 3D-167 redakcija) 64.6.2 papunktyje buvo nustatyta, kad išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama, kai miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę). NMA nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3D-388 redakcija) aptarta teisės norma buvo pakeista, Taisyklių 68.6.2 papunktyje nustačius, kad susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami). Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę.

Kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, pareiškėja, įgyvendindama Priemonę pagal 2011 metais pateiktą Paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisė mišką 2012 metų pabaigoje. Valstybinė miškų tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 18 d., pakartotinį vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. septintaisiais miško įveisimo metais, taip, kaip nustato Taisyklių 52 punktas. Valstybinės miškų tarnybos Pažymose apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą nurodyta, kad 0,56 ha plote (iš bendro 1,20 ha ploto) ir 2,05 ha plote (iš bendro 4,80 ha ploto) miško želdinių ir žėlinių būklė bloga, jie laikomi žuvusiais, o tokių aplinkybių pagrindinės atsiradimo priežastys nurodytos tokios: nepakankama priežiūra, neužtikrinta apsauga nuo žvėrių, pušys su skroblais įveisti laikino užmirkimo požymių turinčioje augavietėje.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad padaryti pažeidimai konstatuoti deklaratyviai ir klaidingai. Pareiškėja su Pažymose ir Aktuose nustatytomis aplinkybėmis, kad miško želdiniai ir žėliniai laikytini sunykusiais, sutiko pasirašydama. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių Valstybinės miškų tarnybos nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pušų ir skroblų medeliai ginčo sklypuose yra geros būklės, taigi Tarnybos padarytos išvados, užfiksuotos Pažymose bei Aktuose, nebuvo paneigtos.

Pareiškėja pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prie jo pridėtas nuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo sklypuose yra dalis želdinių, tačiau T. P. bei Aktuose ir buvo nustatyta, kad 0,56 ha plote (iš bendro 1,20 ha ploto) ir 2,05 ha plote (iš bendro 4,80 ha ploto) įveistų pušų su skroblais želdinių plote tankis yra per mažas.

Laikytina, kad pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai nepaneigia NMA išvadų dėl pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dr. V. S. tik 2021 m. gegužės 1 d. atliko apžiūrą, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas dar 2020 m. birželio 25 d., taigi? atsižvelgiant į Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. pateiktas Pažymas, kurių bendras vertinimas, kad želdiniai žuvę, nėra paneigtas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tinkamai prižiūrėjo želdinius ir pakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą. Nebuvo šalinama aukšta, vešli žolinė augmenija, nenuleidinėjamas paviršinis vanduo. Pareiškėja nesikreipė pagalbos į miškų specialistus, nenaudojant repelentų buvo sudarytos sąlygos žvėrims pažeisti želdinius, taip stabdant jų augimą. Pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai bei byloje esanti rašytinė medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad miško želdiniai ir žėliniai sunyko dėl objektyvaus pobūdžio ar nenugalimos jėgos aplinkybių, o ne dėl pareiškėjos elgesio.

Pagal Taisyklių 68 punktą, išimtis, kai sankcijos netaikomos, yra atvejis, kai paramos gavėjai pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaiko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o apie nenugalimos jėgos atvejus privalo informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Nors pareiškėja skunde teigia, kad medžiai išnyko dėl oro sąlygų (liūtys ir sausra), tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja į NMA dėl nenugalimos jėgos nesikreipė ir jokių tai patvirtinančių dokumentų atsakovei nepateikė. Pažymėtina, kad medžių išnykimą lėmė ne vien pareiškėjos nurodomos meteorologinės sąlygos. Pareiškėja Paraiška įsipareigojo veisti mišką, ginčo miškas įveistas 2012 m. Pareiškėja nesikreipė nei į Valstybinę miškų tarnybą, nei į NMA dėl problemų įveisiant mišką, nors jos nurodomos hidrometeorologinės sąlygos nustatytos tik 2017 m. (liūtys) ir 2018 m. (sausra). Pažymose ir Aktuose nustatyta, kad želdinių sunykimo priežastys daugiausia yra nulemtos subjektyvių pareiškėjos veiksmų – želdiniai įveisti augavietėje, kuri yra užmirkusi, želdiniai neapsaugoti nuo kanopinių žvėrių, neprižiūrėti, apaugę žoline augmenija. Net jeigu ir 2017 m. liūtys bei 2018 m. sausra galėjo paveikti želdinių būklę, pareiškėja Paraiškos VI skyriuje pateikta deklaracija įsipareigojo atsodinti žuvusius želdinius, kad būtų įvykdyti su Paraiška pateikto miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai. Pareiškėja dėl žuvusių želdinių į NMA nesikreipė, taip pat nesikreipė į Agentūrą dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Taigi teismas konstatuoja, kad meteorologinės sąlygos šiuo atveju nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybe, išimtinai sutrukdžiusia pareiškėjai laikytis Paraiška prisiimtų miško įveisimo bei jo priežiūros įsipareigojimų.

Pareiškėja Paraiškos VI skyriuje pateikta deklaracija įsipareigojo veisiamą mišką prižiūrėti ir saugoti, laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, patvirtintuose 2006 m. balandžio 14 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-199 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d.). Šių nuostatų 20 punkte nustatyta, kad miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių?– iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių?– iki aštuonerių metų): atliekami jų priežiūros darbai?– be kita ko, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai, taip pat taikomos apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, įrengiamos ar atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos laikantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja nesilaikė pareigos prižiūrėti ir saugoti įveistą mišką.

NMA priėmė sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo. Pareiškėja neįrodė, jog blogą miško želdinių būklę lėmė ne jos veiksmai, o išimtinai nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių ji į NMA nesikreipė.

LVAT išaiškino, kad vėliau priimtų teisės aktų pakeitimų, kurie daro įtaką poveikio priemonei (sankcijai), taikymas tiems paramos gavėjams, kurių paraiškų teikimo metu teisės aktais buvo nustatyta kitokia galima taikyti poveikio priemonė (sankcija), prieštarautų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui ir pažeistų paramos gavėjo teisėtą lūkestį, kad jam gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kokios buvo nustatytos paraiškos pateikimo metu (žr. LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 ir kt.). Kadangi sankcija (visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas) Taisyklėse, kurios galiojo Paraiškos padavimo metu (Taisyklių 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr.3D-167 redakcija) , nebuvo nustatyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimo dalį dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, galiojusias ne Paraiškos padavimo metu, o Agentūros nustatytų pažeidimų ir Sprendimo priėmimo metu, todėl pareiškėjos ginčijamas 2020 m. birželio 25 d. NMA sprendimas Nr. KA-06-04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas ir naikintinas toje dalyje, kur susigrąžinama 33 904,58 Eur suma. Atsakovė įpareigotina perskaičiuoti susigrąžinamą paramos sumą, vadovaujantis paraiškos padavimo metu galiojusių Taisyklių nuostatomis.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies iš esmės dėl netinkamai atsakovės taikytų materialinių teisės normų, pareiškėjos naudai priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų. Iš viso pareiškėja patyrė 6 050 Eur išlaidų už advokato pagalbą teisme (teisinės konsultacijos, skundo ir apeliacinio skundo rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir kt.), tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje, be to, pareiškėja sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, jos naudai priteistina 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudaro 1 828,8 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. birželio 25 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus sprendimą Nr. KA-06-04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ dalyje dėl susigrąžinamos 33 904,58 Eur paramos sumos. Įpareigoti atsakovę perskaičiuoti susigrąžinamos paramos sumą, vadovaujantis paraiškos padavimo metu galiojusiomis Taisyklėmis (2011 m. kovo 1 d. įsakymo redakcija). Skundą kitoje dalyje atmesti.

Pareiškėjos V. D. naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 828,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.