- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-619-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Albertas Milinis
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- J. Š., Č. D., Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- G. J. S., VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Neringa Milašienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Alberto Milinio ir Gintauto Koriagino,
dalyvaujant ieškovės R. J., trečiųjų asmenų J. Š. ir Č. D. atstovei advokatei Neringai Milašienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-228-572/2008 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams G. J. S., VĮ Registrų centras Alytaus filialui, tretiesiems asmenims Č. D., J. Š., Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-7) ir patikslintais ieškiniais (t. 1, b. l. 31-36, 116-121, 175-182) prašė:
1. pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinę registraciją A. S. vardu, remiantis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1990-12-27 pažyma Nr. 115, ir pripažinti, kad šio buto bei išmokėto pajaus savininkė yra D. D., mirusi 1987-03-30;
2. pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5969, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Jankauskienė (Sereikienė) atsakovui G. J. S.;
3. pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5958, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Jankauskienė (Sereikienė) atsakovui G. J. S.;
4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos tėvai Antanas ir D. D. 1970 m. įstojo į Alytaus miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Gintaras” ir tapo jo nariais ir 1970-09-24 išmokėjo 5 268,84 rub. pajų už kooperatinį butą.. Pagal tuo metu galiojusio 1969 m. LTSR Šeimos ir santuokos kodekso 21 str. 1 d., 3 d., pajus už kooperatinį butą buvo ieškovės tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1976-01-28 A. D. mirus, bute liko gyventi D. D. ir neįgali ieškovės sesuo A. D.. Pagal to meto teisės normas pajus tarp kooperatyvo pajininkų ir kitų šeimos narių negalėjo būti padalintas ar perleistas, taigi, po A. D. mirties pajus, būdamas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tapo išskirtinai D. D., kuri faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti visą palikimą, asmenine nuosavybe. Pats butas kaip turto vienetas priklausė kooperatyvui. D. D. sutinkant, A. D. prašymu Alytaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1976-04-06 sprendimu Nr. 46 jos vardu perrašė kooperatinio buto orderį Nr. 3746. 1983-05-27 A. D. susituokė su atsakovu G. J. S., po santuokos jie gyveno kooperatiniame bute kartu su D. D.. 1987-03-30 D. D. mirus, ieškovė R. J. vienintelė iš įpėdinių 1988-04-14 pagal įstatymą priėmė jos palikimą. Motinos mirties dieną butas įregistruotas buvo jos vardu. Asmuo, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą paveldimą turtą, taigi, remiantis 1990-10-16 LR įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybų kooperatyvų“ 1, 2 ir 3 str. nuostatomis, ji paveldėjo ir kooperatinį butą. Kooperatiniame bute toliau gyveno A. S. su atsakovu, o A. S. (D.) 2006-12-27 mirus, ieškovė neprieštaravo, kad bute neatlygintinai gyventų atsakovas. Be to, ieškovė iš dalies mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Ieškovė 2007 m. sausio mėnesį sužinojo, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas, remdamasis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Gintaras“ 1990-12-27 pažyma Nr. 115, nuosavybės teises į šį butą įregistravo ne pajaus savininkų, o A. S. vardu. A. S. nepalikus testamento, palikimą pagal įstatymą priėmė jos buvęs sutuoktinis atsakovas G. J. S.. Atsakovui taip pat buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuris patvirtino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, įgyto santuokoje su A. S..
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 23-28) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:
1. pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją A. S. vardu, remiantis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1990-132-27 pažyma Nr. 115 ir pripažino, kad šio buto bei išmokėto pajaus savininkė yra D. D., mirusi 1987-03-30;
2. pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5959, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Sereikienė (buvusi Jankauskienė) atsakovui G. J. S.;
3. pripažino negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 5958, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Sereikienė (buvusi Jankauskienė) atsakovui G. J. S.;
4. priteisė iš atsakovo G. J. S. ieškovei R. J. 356 Lt žyminį mokestį ir 2 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti;
5. priteisė iš ieškovės ir atsakovo G. J. S. po 12,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas nustatė, kad 1970-09-24 ieškovės tėvas A. D. už ginčo butą sumokėjo 5 268,84 rub. pajų. Ginčo butas buvo įgytas ieškovės ir trečiųjų asmenų Č. D. ir J. Š. tėvams gyvenant santuokoje. Nors pajų sumokėjo A. D. savo vardu ir buto orderis buvo išrašytas jo vardu, teismas laikė, kad pajus buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės ir trečiųjų asmenų motina D. D. pergyveno sutuoktinį ir kitiems įpėdiniams (vaikams) nesikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ji tapo vienintele santuokoje įgyto turto savininke, t.y. po vyro mirties D. D. tapo pajaus savininke. Teismas nurodė, kad D. D. buto orderį perrašius dukros A. D. vardu, ji leido dukrai naudotis gyvenamuoju plotu, bet neperleido nuosavybės teisių į pajų. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-16 įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str., konstatvo, kad nuo pajaus išmokėjimo momento ieškovės tėvai A. ir D. D. tapo kooperatinio buto savininkais, o jiems mirus, butas galėjo būti paveldėtas pagal tuo metu paveldėjimo santykiams taikytinus įstatymus. A. D. mirė 1976-01-26 nepalikęs testamento. Po jo mirties visą palikimą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti sutuoktinė D. D., kuri mirė 1987-03-30 taip pat nepalikusi testamento. Teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino, kad po D. D. mirties palikimą priėmė ieškovė (b. l. 99). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio Alytuje, Vingio g. 17-45, teisinės registracijos A. S. vardu panaikinimo ir pripažino, kad išmokėto pajaus savininkė yra D. D.. Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, teismas pripažino 2007-05-04 nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. 5958 negaliojančiu. Teismo nuomone, atsakovui nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), negalėjo būti išduotas ir dėl to, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su A. S., ginčo buto neįgijo, o po santuokos sudarymo atėjo gyventi į sutuoktinės tėvams priklausiusį butą. Dėl šios priežasties jis negalėjo pretenduoti į ½ dalį buto kaip bendro santuokoje įgyto turto. Pripažinęs, kad išmokėto pajaus savininkė buvo ne A. S., o jos motina D. D., teismas panaikino ir 2007-05-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 5959. Teismas atsakovo VĮ Registrų centras Alytaus filialo atžvilgiu ieškinio reikalavimus atmetė ir nurodė, kad VĮ Registrų centras Alytaus filialas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi byloje nėra ginčo dėl registro duomenų neatitikimo dokumentams. Teismas taip pat atmetė atsakovo atstovės prašymą taikyti ieškinio senatį šioje byloje, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui G. J. S. buvo išduotas 2007-05-04, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2007-12-27, t.y. per įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti (CK 5.8 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas G. J. S. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 33-35) ir patikslintu apeliaciniu skundu (t. 2, b .l 37-39) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas vadovaudamasis 1990-10-16 d. įstatymo Nr. 1680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų" 1 str., pripažino, kad D. D., mirusi 1987-03-30 d., yra ginčo buto ir pajaus savininkė, nors byloje nėra duomenų, kad D. D. kada nors būtų buvusi gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Gintaras” nare. Be to, D. D. seniai mirusi, todėl teismas nusprendė dėl mirusio ir neįtraukto dalyvauti teisme asmens teisių ir pareigų, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 1990 m. kooperatyvo nare buvo A. D., pajus buvo visiškai išmokėtas, todėl ji buvo ginčo buto savininke,
2. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai buvo visuomeninė kooperatinė nuosavybė. Kooperatyvo narys, sumokėjęs pajaus įmokas, įgydavo teisę naudotis kooperatines gyvenamąsias patalpas, kurių vertė lygi pajaus sankaupų sumai. Tačiau kooperatyvo narys nebuvo ir pajaus savininkas, nes išstojęs iš kooperatyvo asmuo galėdavo atsiimti pinigų sumą, kuri buvo pajaus piniginė išraiška. Mirus kooperatyvo nariui, paveldėjimo teisė atsirasdavo tik į pajaus sankaupų piniginę sumą. Atsakovo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad 1976 m. mirus kooperatyvo nariui A. D., jo įpėdiniai nepasinaudojo teise atgauti pajaus įmokas. Mirus kooperatyvo nariui, pirmenybė įstoti į kooperatyvą buvo suteikiama kartu su palikėju gyvenusiems įpėdiniams: D. D. ir A. D., kuri ir pasinaudojo teise tapti kooperatyvo nare, su kuo sutiko D. D.. Todėl 1987 m. mirus D. D., kuri nebuvo kooperatyvo narė, ieškovė negalėjo paveldėti pajaus įmokų kooperatyve „Gintaras”. Tuo tarpu A. D. (S.) buvo šio kooperatyvo nare ir 1990 m. priėmus įstatymą Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų”, todėl tik jai įstatymo pagrindu galėjo atsirasti nuosavybės teisė į ginčo butą.
Tretieji asmenys J. Š. ir Č. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 50-52) prašo 2008 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl šių motyvų:
1. teismas tinkamai taikė 1990-10-16 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-680 “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” nuostatas. Šiuo įstatymu buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Teismas, pagrįstai nustatęs, jog ginčo butas gyvenamųjų namų statybos kooperatyve “Gintaras” buvo suteiktas naudotis A. ir D. D. šeimai, kad visas pajus už butą buvo sumokėtas iš karto 1970-09-24 A. D. vardu, teisėtai nustatė pajų buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal LR SŠK 21 str. l d. Trečiųjų asmenų nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog sutuoktiniai A. D. ir D. D. siekė įsigyti butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai paneigia atsakovo poziciją, kad dėl to, jog D. D. nebuvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo “Gintaras” narė, teismas negalėjo jos pripažinti ginčo buto ir išmokėto pajaus savininke pagal 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-680 “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” l str., 3 str.,
Atsiliepimas
2. atsakovas nepagrįstai teigia, kad 1976-01-25 mirus kooperatyvo nariui A. D., jį pergyvenusi sutuoktinė nepasinaudojo teise atgauti pajaus įmokas. Iš tikrųjų D. D. nebuvo prasmės išreikalauti iš kooperatyvo pajų, nes ji liko gyventi ginčo bute,
3. atsakovas nepagrįstai teigia, kad kooperatyvo narys nebuvo pajaus savininkas. Vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės norminiais aktais, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui. Teismas pagrįstai pripažino, jog išmokėto pajaus ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra ieškovės motina D. D.;
4. atsakovas netinkamai taiko 1990-10-16 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-680 “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” l str., nurodydamas, jog įsigaliojus šiam įstatymui, A. D. tapo ginčo buto savininke, nes ji buvo kooperatyvo nare, o pajus buvo visiškai išmokėtas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės ir A. D. tėvai ar po tėvo mirties- motina, buvo perleidę pajų A. D., 1976-04-06 tapusiai kooperatyvo "Gintaras” nare,
5. teismas pagrįstai nustatė, jog visas pajus už butą buvo išmokėtas iš karto 1970-09-24 ieškovės tėvų, o 1976-01-25 mirus A. D., buvo paveldėtas pergyvenusios sutuoktinės D. D., po kurios mirties 1987-03-29 vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą buvo ieškovė;
6. atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CPK 329 str. 2 d. 2 p., t. y. aplinkybe, jog teismas nusprendė dėl mirusio ir neįtraukto dalyvauti teisme asmens teisių ir pareigų. Apeliantas neįvertino, jog ieškovė yra teismo pripažintos ginčo buto bei išmokėto pajaus savininkės D. D., mirusios 1987-03-29, teisių perėmėja, nes po jos mirties ieškovė vienintelė priėmė palikimą.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 54-58) prašo 2008 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1. atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių materialinių ar procesinių teisės normų, kurias būtų pažeidęs pirmosios instancijos teismas,
2. 1969 m. Lietuvos TSR Šeimos ir santuokos kodekso 21 str. 3 d. nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą įneštas sutuoktinių 5 268 rublių ir 84 kapeikų pajus taip pat sudarė bendrąją jungtinę nuosavybę. Todėl neabejotina, kad nors buto orderis buvo išrašytas tik ieškovės tėvo A. D. vardu, pajus už kooperatinį butą tėvams abiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų 31 str., tik nutraukus santuoką, pajus gali būti tarp sutuoktinių padalytas, jeigu kiekvienam iš jų tame bute gali būti paskirtas atskiras izoliuotas kambarys. Vadovaujantis Pavyzdinių įstatų 31 p. 3 d., pajus tarp išsituokusių sutuoktinių gali būti padalintas, jiems tarpusavyje susitarus ir patvirtinus notarui jų priimtą sprendimą. Kol santuoka tarp sutuoktinių nenutraukta, kaip nurodė Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo Teisminė civilinių bylų kolegija 1967-07-10 nutartyje, ginčo tarp jų dėl buto padalijimo kooperatiniame name teismo organai nenagrinėja. Taigi remiantis tų laikų norminiais aktais, pajus gali būti padalintas tik tarp sutuoktinių. Pajus tarp pajininko ir kitų šeimos narių nedalijamas ir jis gali būti tik bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,
3. D. D. pareiškus sutikimą, kad buto orderis būtų perrašytas dukros A. D. vardu, D. D. automatiškai neperleido ir nuosavybės teisės į pajų, o leido tik naudotis šiuo gyvenamuoju plotu,
4. kadangi A. D. pajų pilnai išmokėjo dar 1970 m., ginčo butą po A. ir D. D. mirties paveldėjo jų turto paveldėtoja, .t. y. ieškovė, o šių aplinkybių atsakovas neginčija, ginčo butas niekada negalėjo priklausyti ir nepriklausė A. D. (S.), todėl ir atsakovas jo paveldėti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str. ). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-12-17 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovams G. J. S., VĮ Registrų centras Alytaus filialui, tretiesiems asmenims Č. D., J. Š., Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją A. S. vardu, remiantis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1990-132-27 pažyma Nr. 115 ir pripažino, kad šio buto bei išmokėto pajaus savininkė yra D. D., mirusi 1987-03-30;
Pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5959, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Sereikienė (buvusi Jankauskienė ) atsakovui G. J. S.;
Pripažino negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 5958, kurį 2007-05-04 išdavė Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Sereikienė ( buvusi Jankauskienė ) atsakovui G. J. S.;
Priteisė iš atsakovo G. J. S. ieškovei R. J. 356 Lt. Žyminį mokestį ir 2500 Lt. išlaidas advokato pagalbai apmokėti;
Priteisė iš ieškovės R. J. ir atsakovo G. J. S. po 12,98 Lt. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( b. l. 23-28 ).
Atsakovas ( apeliantas ) G. J. S. su teismo sprendimu nesutinka. Savo apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Toks absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra numatytas LR CPK 329 str. 2 d., 2p. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas teismo sprendime buvo aptartas ir jame nurodyta, kad „ šioje byloje (duomenys neskelbtini) namo gyvenamųjų namų bendrija į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta, nes teismo nuomone, priimtas sprendimas byloje niekaip nėra susijęs su bendrijos teisėmis ir pareigomis“( b. l. 27). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutinka, todėl šis apeliacinio skundo motyvas laikytinas nepagrįstu. Be to, apeliantas nurodo, kad kooperatyvo narys, sumokėjęs pajaus įmokas, į gydavo teisę naudotis kooperatines gyvenamąsias patalpas, kurių vertė lygi pajaus sankaupų sumai. Tačiau kooperatyvo narys nebuvo ir pajaus savininkas, nes išstojęs iš kooperatyvo asmuo galėdavo atsiimti pinigų sumą, kuri buvo pajaus piniginė išraiška. Mirus kooperatyvo nariui, paveldėjimo teisė atsirasdavo tik į pajaus sankaupų piniginę sumą. 1946 m. mirus kooperatyvo nariui A. D., jo įpėdiniai nepasinaudojo teise atgauti pajaus įmokas. Mirus kooperatyvo nariui , pirmenybė įstoti į kooperatyvą buvo suteikiama kartu su palikėju gyvenusiems įpėdiniams, t. y. D. D. ir A. D., kuri pasinaudojo teise tapti kooperatyvo nare, su kuo sutiko D. D.. Todėl 1987 m. mirus D. D., kuri nebuvo kooperatyvo nare, ieškovė negalėjo paveldėti pajaus įmokų kooperatyve „ Gintaras“. Tuo tarpu A. D. ( S. ) buvo šio kooperatyvo nare ir 1990 m. priėmus įstatymą Nr. 1-680 „ Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų „ tik jai įstatymo pagrindu galėjo atsirasti nuosavybės teisės į ginčo butą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo butas anksčiau buvo kooperatinis butas ir buvo įgytas ieškovės ir trečiųjų asmenų Č. D. ir J. Š. tėvų gyvenant santuokoje. Todėl sprendžiant kooperatinio buto nuosavybės klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi tuo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos TSRS Šeimos ir santuokos kodekso normomis. Pagal šio kodekso 3, str., 21 str. 1 d. visas sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įformintas vieno iš sutuoktinių vardu.
Kad 5268,84 rub. pajus už kooperatinį butą buvo sumokėtas ieškovės tėvo A. D. įrodo rašytinis dokumentas - pajaus sumokėjimo kvitas (b.1.37). Kadangi pajų sumokėjo A. D. savo vardu, todėl ir buto orderis buvo išrašytas jo vardu. Tačiau tai nereiškia jog pajus nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus pajus tarp sutuoktinių galėjo būti panaikintas tik nutraukus santuoką ir jeigu kiekvienam iš jų tame bute galėjo būti paskirtas atskiras izoliuotas kambarys. (Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų 31 str.). Tai reiškia, kad pajus galėjo būti padalintas tik tarp sutuoktinių, bet ne kitų šeimos narių.
Ieškovės tėvų santuoka pasibaigė vieno iš sutuoktinių - A. D. mirtimi. Ieškovės ir trečiųjų asmenų motina D. D. pergyveno sutuoktinį ir kitiems įpėdiniams (vaikams) nesikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ji tapo vienintele santuokoje įgyto turto savininke, t.y. po vyro mirties D. D. tapo pajaus savininke.
Taip pat nustatyta, kad motina D. D. buto orderį perrašė dukros A. D. vardu (b.1.43,44). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tai tik įrodo, jog ji leido dukrai naudotis gyvenamuoju plotu, bet neperleido nuosavybės į pajų, kadangi orderis yra ne nuosavybės faktą įrodantis dokumentas, tik teisę gyventi tam tikrame bute patvirtinantis dokumentas. Įrodymų, jog D. D. būtų padovanojusi ar kitaip perleidusi pajų A. D. civilinėje byloje nėra pateikta.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990-10-16 priėmus įstatymą Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų" (toliau Įstatymas) buvo pradėtas nuosavybės teisių į kooperatinius butus registravimas. Šio įstatymo 1 str. nustatė, kad „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai sumokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu". Mirusiojo kooperatyvo nario nevisiškai išmokėtą pajų paveldėdavo jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka (2 str.). Pajus už ginčo butą buvo sumokėtas 1970-09-24, o A. D. (A. S.) į kooperatyvo narius priimta tik 1976 m., t.y. po to, kai pajus buvo pilnai išmokėtas, todėl sutinkamai su 1990-10-16 Įstatymo 1 str. nuo pajaus išmokėjimo momento ieškovės tėvai Antanas ir D. D. tapo kooperatinio buto savininkais, o jiems mirus galėjo būti paveldėtas pagal tuo metu paveldėjimo santykiams taikytinus įstatymus. Iki 2001-07-01 galiojusio senojo CK 567 str. numatė paveldėjimą pagal įstatymą ir pagal testamentą. Šio kodekso 587 str. reglamentavo palikimo priėmimą. Palikimas buvo laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (587 str.5d.) ir jo neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlyga (587 str.ld.). Tai reiškia, kad asmuo priėmęs palikimo dalį, automatiškai priima visą paveldimą turtą.
A. D. mirė 1976-01-26 nepalikęs testamento. Po jo mirties visą palikimą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti sutuoktinė D. D.. Ji mirė 1987-03-30 taip pat nepalikusi testamento. Byloje yra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą iš kurio matyti, kad po motinos D. D. mirties palikimą priėmė vienintelė iš keturių įpėdinių - ieškovė R. J. (b.1.99). Todėl atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus laikytina, kad anksčiau nurodyti apelianto motyvai jo apeliaciniame skunde yra nepagrįsti.
Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, pats teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiųjų asmenų naudai ( CPK 98 str. ).
.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
2008 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. J. S. 1000 ( vieną tūkstantį ) Lt. ieškovės R. J. naudai, 500 ( penkis šimtus ) Lt. trečiojo asmens Č. D. naudai ir 500 ( penkis šimtus ) Lt. trečiojo asmens J. Š. naudai už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.