Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-14 · Byla Nr. ATP-747-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.2.-4521-358/2015Nutarimas · 2015-06-08Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-747-317/2015Nutartis · 2015-07-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
ATP-747-317/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03792-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-747-317/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03792-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 41.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 13.16 val., parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 4 vnt. kavos ,,Paulig“, 20,60 Eur vertės ir 4 vnt. šampūno ,,Head & scholders“, 15,16 Eur vertės, iš viso prekių už 35,76 Eur ir praėjo pro kasas nesumokėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutarimu pripažino, kad R. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje ir nubaudė jį 10 (dešimties) parų administraciniu areštu. Nutarime nurodoma, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo R. N. sulaikymo dienos (b. l. 17-18).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. N. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimu paskirtą administracinį areštą į viešuosius darbus. Nurodo, kad savo kaltę nori išpirkti darbu, o ne būti Valstybės išlaikomu. Prašo atsižvelgti į tai, kad jam yra daugiau kaip 68 metai, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, prašo įvertinti ir tai, kad neteisingai nurodyta prekių vertė, t. y. tuo metu parduotuvėje vyko akcijos ir paimtų prekių kainos buvo mažesnės, nei nurodyta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados viršininko pareigas laikinai einantis A. E. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apylinkės teismas nuobaudą individualizavo tinkamai, taip pat tinkamai taikė įstatymo nuostatasir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

R. N. apeliacinis skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padarymo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, bei dėl R. N. kaltės padarius šį pažeidimą, nėra. Kadangi skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 50 straipsnyje nurodyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuluota kaip alternatyvi, t. y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – baudą ar administracinį areštą skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinį areštą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (t. y. į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, jam skirtos baudos nesumokėtos, kas rodo nubaustojo neatsakingumą ir nustatytų elgesio normų ignoravimą), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apylinkės teismo įvertintomis aplinkybėmis, akcentuoja, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog R. N. eilę kartų yra teistas už vagystes, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios pabaiga nurodyta 2015 m. kovo 27 d. Tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 12-13) matyti, kad jau 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. balandžio 5 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. balandžio 17 d. iš prekybos centrų vėl grobė prekes, už ką jam buvo skirtos baudos, apie kurių sumokėjimą nėra duomenų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks elgesys yra būdingas pažeidėjui, analogiškus pažeidimus jis daro neatsitiktinai, o nuolat ir sistemingai, išvadų nei iš jam paskirtų administracinių nuobaudų, nei iš bausmių nedaro. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas R. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio keisti į kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į R. N. asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio pavojingų veiksmų, sukelti teisės pažeidėjui juntamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kita vertus, nors R. N. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde deklaruoja nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks gailėjimasis siejamas ne su kritišku savo elgesio vertinimu, gebėjimu sąmoningai siekti kokybinių pokyčių socialiniame elgesyje, o stengimusi sušvelninti teisės pažeidimo pasekmes. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens biografijos faktai būtent ir suponuoja tokią išvadą, nes R. N. praeityje yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už svetimo turto grobimą. Kadangi jis pakartotinai pažeidė įstatymus, tai rodo jo savidrausmės, pagarbos įstatymams, teisėto elgesio įpročio stoką. Teismų praktikoje yra ne kartą aiškinta, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti savos kaltės pripažinimą, aiškiai kritišką asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, savo elgesio smerkimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pažeidėjas savo elgesio nevertina pakankamai kritiškai, nes ir toliau daro analogiškus pažeidimus, kas neleidžia jo gailėjimosi vertinti kaip nuoširdaus, dėl to apylinkės teismas nepagrįstai tai pripažino lengvinančia aplinkybe. Be to, atsižvelgiant į tai, kad R. N. per metus padarė pakartotinai tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę būti apsaugotam nuo procesinio sprendimo, kuris pablogintų jo padėtį, priėmimo (ATPK302 straipsnio 2 dalis), griežtinti apeliantui paskirtos nuobaudos dydžio nėra teisinio pagrindo.

Atsakydamas į apelianto skundo argumentą dėl pagrobtų prekių vertės, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje konstatuota, jog nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne turtą pagrobusiems asmenims (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-245-696/2015). Todėl, nustatydamas pagrobto turto vertę, teismas neturėjo atsižvelgti į parduotuvės teikiamą nuolaidą prekei.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui griežčiausią ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Kitos rūšies administracinės nuobaudos, t. y. prašomos viešųjų darbų nuobaudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neužtikrintų ATPK 20 straipsnio nuostatose įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo. Dėl šios priežasties laikytina, jog apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas