Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. Kauno apylinkės teismo 2016-06-22 nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 str., 124¹ str. 8 d. ir nubaustas atitinkamai 1448 eurų bauda ir 11 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudas subendrintos sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose, ir paskirta galutinė nuobauda 1448 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2016-05-27, apie 23.23 val., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam atimta ir būdamas neblaivus (2 promilės), be to, tikrinantiems pareigūnams nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros talono. Šiais veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad negalima neabejotinai teigti, kad transporto priemonės savininkė žinojo, jog E. R. neturi teisės vairuoti, o tai reiškia, kad automobilį perdavė teisės pažeidimui daryti, todėl papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, netaikytinas.Apeliaciniame skunde Institucija prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį – transporto priemonę – automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3.1. Skunde teigiama, kad E. R. linkęs pažeidinėti įstatymus, nes anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus, iš jų net tris kartus už vairavimą neblaiviam bei du kartus baustas pagal ATPK 129 str. Be to, automobilį jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė jam atimta už analogiško pažeidimo padarymą. Skunde teigiama, kad transporto priemonės savininkė I. L. neįvertino visų jai priklausančios transporto priemonės panaudojimo pasekmių, nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtai veikai, nes automobilio rakteliai buvo prieinami jos sugyventiniui E. R., nelaikė šių raktelių E. R. neprieinamoje vietoje. Ji negalėjo nežinoti, kad E. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Be to, automobilio savininkė, pritaikius E. R. transporto priemonės konfiskavimą, turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą. Skunde teigiama ir tai, kad automobilio savininkei priklausanti transporto priemonė nebuvo paimta prieš jos valią, o byloje nėra duomenų, kad E. R. automobilį paėmė neteisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

6. ATPK 26 str. nustato, kad ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 129 str. sankciją nėra privalomas, o ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybė konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantį daiktą, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šių pažeidimų tiesioginis objektas – automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. L. vardu. Ji teisme nurodė, kad žinojo, jog jos sugyventinis E. R. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau taip pat nurodė, kad automobilio E. R. neduodavo, taip pat nedavė ir tą vakarą. Kitą dieną nuvažiavusi prie automobilio, kurį paliko iš vakaro su nuleista padanga, automobilio nerado, todėl kreipėsi į policiją. Įvertinus šias aplinkybes negalima daryti išvados, kad automobilio savininkė buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, kad E. R. negalėtų vairuoti I. L. priklausantį automobilį. Pažymėtina ir tai, kad nors šis grubus teisės pažeidimas E. R. padarytas ne pirmą kartą, kas parodo, jog KET pažeidimai E. R. nėra atsitiktiniai, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes ir automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas savininkės interesus, daroma išvada, kad papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 129 str. sankcijoje taikymas ir automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga nuobauda siekiant įgyvendinti nuobaudos skyrimo tikslus, numatytus ATPK 20 str. Įvertinus tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją Institucijos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.