Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „Eurolita“, trečiajam asmeniui notarei L. R. dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei pripažinimo, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės pagal paprastuosius vekselius Nr. 0001 ir 0002, 2019 m. spalio 10 dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Pažymėtina, kad ieškovas avansu atsakovui sumokėjo Sutarties 6.1 punkte nurodytą 3000 eurų pradinį įnašą. Šis mokėjimas įformintas 2019 m. balandžio 29 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareikalavo, kad prievolių kylančių iš Sutarties užtikrinimui, ieškovas pasirašytų du vekselius: 2019 m. spalio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. 0001, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 2950 eurų, ir 2019 m. spalio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. 0002, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 2995 eurų. Abu vekselius parengė atsakovas. Abiejuose vekseliuose nurodytos sumos yra susietos su prievolėmis pagal Sutartį. Ieškovas pagal Sutartį įranga naudojosi 2019 m. gegužės 2 d.- 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu. Nuo 2019 m. spalio 9 d. Sutartis buvo nutraukta, o įranga perduota atsakovui ir yra jo žinioje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Šalims buvo žinoma vekselio suma, kurią viršijus toks sandoris privalomai turi būti tvirtinamas notaro. Abiejų vekselių suma (2950 eurų ir 2995 eurų) nežymiai nesiekia tos sumos, kuriai esant būtų privaloma notarinė sandorio forma. Abu vekseliai sudaryti tą pačią dieną. Abiem vekseliais siekta užtikrinti prievoles, kylančias iš Sutarties. Šios aplinkybės patvirtina, kad sąmoningai ketinta išvengti įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi išskaidant bendrą sumą, kuria ieškovas turėjo įsipareigoti atsakovui. Paminėtos aplinkybės nepagrindžia išskirtinio poreikio tą pačią dieną sudaryti du skirtingus, tačiau analogiško turinio vekselius, bet priešingai, kaip tik pagrindžia šalių siekį nesilaikyti įstatyme numatytų imperatyvių reikalavimų, keliamų atitinkamos vertės vekseliams. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Tokie veiksmai sudarant ginčo vekselius, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, vertintini kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ir geros moralės, leidžiantys spręsti, kad sudarant šiuos vekselius buvo siekta išvengti įstatyme numatytų vekselių formai taikomų imperatyvių reikalavimų, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.71 ir 1.81 straipsnius bei ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais. Pažymėtina, kad pagal 2019 m. spalio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. 0001, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 2950 eurų, Marijampolės savivaldybės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. išdavė 2020 m. birželio 15 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnį teisė gali atsirasti tik iš teisėtų veiksmų, nustatytų CK 1.136 straipsnyje, tačiau negali atsirasti iš neteisės. Pripažinus 2019 m. spalio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. 0001 negaliojančiu, tuo pačiu pripažintinas negaliojančiu ir 2020 m. birželio 15 d. vykdomasis įrašas išduotas minėto vekselio pagrindu. Ieškovas sudarydamas Sutartį su atsakovu turėjo tikslą įrangą įsigyti, sumokant sutartyje numatytą sumą dalimis iki 2020 m. gegužės 1 d. Visa už įrangą mokėtina suma yra 16 500 Eur. Per 12 mėnesių sumokėjus nurodytą sumą, įranga turėjo atitekti ieškovui. Atsakovės interesas, sudarant Sutartį taip pat buvo perleisti ieškovui nuosavybės teisę į įrangą ir gauti įrangos kainą. Įvertinus parduodamų daiktų kainą ir ypač trumpą įmokų mokėjimo laikotarpį, darytina išvada, jog įmokomis turėjo būti dengiama turto vertė, o ne mokami nuompinigiai už naudojimąsi daiktais. Nepaisant pavadinimo, šalių sudarytos sutarties sąlygos patvirtina, kad ieškovas siekė įgyti nuosavybės teises į įrangą, atidedant jų sumokėjimo kainą, o atsakovas siekė parduoti turimą įrangą taip gaudama finansinę naudą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių sudaryta sutartis visiškai atitinka pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius. Atsakovas 2020 m. gegužės 3 d. pranešimu dėl vekselio apmokėjimo pareikalavo iki 2020 m. birželio 1 d. apmokėti 2019 m. spalio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. 0001. Minėta, kad ginčo vekseliais, buvo siekiama užtikrinti iš Sutarties kylančias prievoles. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą (CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Taip pat minėta, kad įranga 2019 m. spalio 9 d. buvo grąžinta atsakovui. Tai reiškia, kad daiktą grąžinus pardavėjui (atsakovui), prievolės pagal Sutartį yra pasibaigusios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Iš vekselio kildinamos prievolės galiojimas vertintinas atsižvelgus į prievolę, kurios įvykdymui užtikrinti buvo išduotas vekselis. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė suformuluotus reikalavimus bei prašė juos tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais procesiniuose dokumentuose – ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovas R. B. paaiškino, kad norėjo įsigyti autovežį nuosavybės teise ir atsakovas (duomenys neskelbtini), jie pasirašė taip pat išperkamosios nuomos sutartį (toliau sutartį) pagal kurią atsakovas įsipareigojo jam suteikti už išperkamą užmokestį įrangą, tai yra pilną autovežio sąstatą, priklausantį atsakovui, o jis – ieškovas- įsipareigojo mokėti išperkamosios nuomos mokestį bei kitas įmokas pagal sutartį . Įrangą sudarė transporto priemonė Mercedes Benz Actros 18-41 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei autovežio priekaba „Rolfo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo 3000 EUR pradinį įnašą 2019 m. balandžio 29 d. , daugiau nemokėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) pas atsakovą. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovas savo iniciatyva. (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas reikalavo pasirašyti vekselius ir jo manymu jie buvo pasirašyti sutarties užtikrinimui. Įranga jis (ieškovas) naudojosi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. spalio 9 dienos, tai yra iki tos dienos kai buvo pasirašyti vekseliai ir grąžinta įranga atsakovui todėl atsakovas neturi teisės reikalauti mokėti už daiktą transporto priemonę su priekaba likusios nesumokėtos kainos, kadangi daiktas – įranga yra grąžinta, teigia vadovaudamasis CK 6.414 str. 1 d.

Trečiasis asmuo notarė L. R. atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo netenkinami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. 2019 m. gegužės 02 d. sudarė su atsakovu UAB „Eurolita“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2019-05-02-001-Eurolita (toliau sutartį) pagal kurią atsakovas kaip nuomotojas-pardavėjas įsipareigojo suteikti ieškovui kaip nuomininkui-pirkėjui už išperkamą užmokestį įrangą – pilną autovežio sąstatą, priklausantį UAB „Eurolita“, tai yra transporto priemonę Mercedes Benz Actros valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autovežio priekabą „Rolfo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau įrangą) laikinai valdyti ir naudotis įrangą, o R. B. įsipareigoja įrangą priimti ir mokėti išperkamosios nuomos mokestį bei kitus pagal sutartį priklausančius mokesčius ir vykdyti kitus sutartyje nustatytus nuomininko-pirkėjo įsipareigojimus. Įranga išnuomota išpirkimui 12 (dvylikai) mėnesių nuo 2019-05-01 iki 2020-05-01, nebent viena iš sutarties šalių pasiūlytų kitaip ir tai vyktų abipusius sutarimu. Sutarties 6.1 . sąlyga jos šalys susitarė, kad R. B. už įrangą per 24 mėnesius tai yra nuo 2019-05-02 iki 2020-05-01 (taip sutarties tekste) įsipareigoja sumokėti UAB „Eurolita 16.500 EUR , pradinis įnašas 3000 EUR.Sutartis yra pasirašyta abiejų sutarties šalių ir ginčo dėl to jog tokia sutartis buvo sudaryta byloje nekilo. Pinigų priėmimo kvitas pateiktas byloje patvirtina, kad pradinį įnašą už įrangą ieškovas atsakovui sumokėjo.Atsakovas pateikė ieškovui pranešimą 2020 m. gegužės 03 d., kuriuo ragino ieškovą apmokėti iki 2020 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį Nr. 0001 (toliau vekselį), tai yra sumokėti 2950 EUR pagal vekselį. Pateiktuose neprotestuotinuose vekseliuose Nr. 0001 ir 0002 yra duomenys jog jie abu sudaryti 2019 m. spalio 10 d. ir jų davėjas yra R. B. pagal vekselius besąlygiškai įsipareigojantis apmokėti į UAB „Eurolita“ atsiskaitomąją sąskaitą 2950 EUR, pirmame iki 2020-06-01, antrame Nr. 0002 iki 2020-09-15 sumokėti 2995 EUR. Vekseliuose nurodoma jog „šiuos pinigus esu skolingas UAB „Eurolitai“ pagal įrangos išperkamosios nuomos sutartį“ toliau nurodoma jog įranga ieškovas naudojosi nuo 2019-05-02 iki 2020-10-09, vekseliai yra R. B. pasirašyti ir dėl to ginčo byloje nekilo. Ieškovas nurodytu terminu vekselio Nr. 0001 neapmokėjo ir UAB „Eurolita“ kreipėsi į notarė L. R. dėl vykdomojo įrašo gavimo, kuris buvo išduotas 2020 m. birželio 15 d. notarinio registro Nr. 4135 ir pagal kurį nutarta išieškoti iš R. B. UAB „Eurolita“ 2950 EUR vekselio sumą bei 25,46 EUR notaro atlyginimą bei 6,89 EUR už patikras registruose, tai yra viso 2 982,35 EUR.Kartu su atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras iš kurių matyti, kad autovežis (įranga) buvo parduotas 2019-11-26 už 6300 EUR (PVM-0,00EUR) o priekaba – už 1000 EUR ( PVM 1210 EUR).

Ieškovas prašo vekselius pripažinti negaliojančiais įrodinėja jog jie sudaryti išskaidant sumą į dvi mažesnes sumas dirbtinai, siekiant išvengti notarinės jų sudarymo formos bei tvirtina jog nebuvo būtinybės tą pačią dieną sudaryti dviejų vekselių, taigi jie sudaryti pažeidžiant CK 1.105 str. 5 d. nuostatą, numatančią jog vekselio sumai esant didesnei nei 3000 EUR, vekselis turi būti patvirtintas notaro jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Įrodinėja jog vekseliai prieštarauja gerai moralei ir turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.71 str. ir 1.81 str. nuostatų pagrindu. Atsakovas nesutinka jog siekė išvengti notarinės vekselių sudarymo formos ir dėl to vietoje vieno, sudarė du vekselius ir tvirtina jog du vekseliai sudaryti, nes juose numatyta skirtingi įvykdymo terminai. Pateiktuose vekseliuose yra duomenys jog Nr. 0001 turi būti apmokėtas iki 2020 m. birželio 1 dienos, o antrasis vekselis Nr. 0002 turi būti apmokėtas iki 2020 m. rugsėjo 15 dienos. Teismas sutinka jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.105 str. 5d. įtvirtinta nuostata jog vekselis kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu jo davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas tvarkantis apskaitą supaprastintos apskaitos taisykles. Tačiau ieškovas neįrodė jog du vekseliai buvo sudaryti būtent siekiant išvengti jų notarinės formos bei nenuginčijo tos aplinkybės jog juose numatyti skirtingi apmokėjimo terminai, Nr. 0001 – iki 2020-06-01, o Nr. 0002 – iki 2020-09-15. Taigi ieškovas neįrodė jog vekseliai (sandoriai) sudaryti nesilaikant jų formai keliamų reikalavimų ir šiuo pagrindu vekseliai nepripažįstami negaliojančiais. Ieškovas kaip vekselių negaliojimo pagrindą nurodo CK 1.81 str., kuris reglamentuoja jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus šiuo klausimu teismas daro išvadą jog ieškovas neįrodė jog ginčijami vekseliai yra sudaryti pažeidžiant viešąją tvarką ar, kad jie prieštarauja gerai moralei. Ieškovas nors ir bandė įrodinėti jog jam buvo daromas spaudimas ir jis buvo verčiamas sudaryti vekselius, tačiau to neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovas neginčija jog pats pasirašė vekselius ir jų neginčijo tol kol atsakovas nepareikalavo pirmojo apmokėti.

Vekselis yra vertybinis popierius, kurio sąvoką ir rūšis reglamentuoja CK 1.101 str., 1.105 str., kurie detaliai nereglamentuoja teisinių santykių susijusių su vekseliais. Vekselių išrašymo, mokėjimo reikalavimų, atsirandančių pagal vekselius bei kitus klausimus detaliai reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ). Kaip jau minėta vekselis tai yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui . Paprastasis vekselis yra vertybinis popierius, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje nurodytą (įrašytą) sumą (ĮPVĮ 2 str. 1 d. ir 4 d.). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas, tai yra vienašalis sandoris, tokiu būdu išrašius vekselį atsiranda naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Vekselio abstraktumas reiškia tai, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo, tam tikro sandorio, ir yra be išlygų. Vekselio davėjas vekselį gali ginčyti pirmiausia remdamasis formaliais jo trūkumais. Kaip ir bandė įrodinėti ieškovas, tačiau jis formalių vekselių trūkumų neįrodė. Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia kol neįrodyta priešingai. Vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė atsirandanti pagal vekselį yra taip pat abstrakti, todėl vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, bet vekselio turėtojas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje |Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovas tvirtina jog vekselius, atsakovo reikalavimu, jis išdavė išperkamosios nuomos sutarties įvykdymui užtikrinti bei įrodinėja jog atsakovas likusios nesumokėtos sumos negali iš jo reikalauti, nes jis (ieškovas) įrangą grąžino atsakovui. Byloje nekilo ginčo jog pagal sutartį buvo ieškovo ir atsakovo susitarta jog ieškovas iš atsakovo įrangą įgyja išsimokėtinai mokėdamas atitinkamas sumas. Sutartis liko neįvykdyta ta prasme jog ieškovas įmokėjo tik pradinį įnašą 3000 EUR nors turėjo sumokėti viso 16500 EUR ir tuomet įranga būtų tapusi ieškovo nuosavybe. Ieškovas byloje priešieškinio ar ieškinio kitoje byloje dėl to, kad atsakovas jam (duomenys neskelbtini), nėra pareiškęs, todėl teismas nesieja įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį su buvusiais (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas neteikė įrodymų ir neįrodė jog negalėjo naudotis įranga pagal paskirtį savo tikslais tuos šešis mėnesius kai įranga buvo jo žinioje. Ar, kad sutarties neįvykdė ir negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios. Ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar kito jos įvykdymo termino nustatymo. Ta aplinkybė jog (duomenys neskelbtini) su atsakovu bei grąžino įrangą nėra pagrindu vertinti jog vekselius jis išdavė priverstas atsakovo ar juos išdavė be pagrindo. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija jog vekseliai nėra skirti išperkamosios nuomos sutarčiai užtikrinti, tai yra įvykdyti ir su tuo, kad pagal vekselius ieškovas įsipareigojo sumokėti ne likusią nesumokėtą sumą pagal išperkamosios nuomos sutartį, todėl šiuo atveju ginčo baigties pagal suformuluotus reikalavimus nelemia tai, kad įranga grąžinta atsakovui. Teismas sutinka su tuo, kad CK 6.414 str. 1 d. reglamentuoja atsiskaitymo tvarką perkant daiktą išsimokėtinai. Byloje nėra ginčo jog išperkamosios nuomos sutartis liko neįgyvendinta ir dėl to jog įranga grąžinta atsakovui, tačiau ieškovas nereikalauja grąžinti jo sumokėto pradinio įnašo pagal sutartį 3000 EUR nuosavybės teisė į įrangą nuo daikto perdavimo momento ieškovui neperėjo. Ginčas byloje yra dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir teismas pasisako, kad nors ieškovas ir nesutinka jog vekselius išrašė atsakovo nuostoliams užtikrinti, teismas pasisako, kad tokių nuostolių atsakovas galėjo patirti, kadangi įranga šešis mėnesius buvo ieškovo žinioje, atsakovas turėjo pagrįstus lūkesčius jog įranga bus parduota išsimokėtinai ieškovui už 16 500 EUR, tačiau to neįvyko ir įranga kažkiek nuvertėjo bei buvo parduota už mažesnę kainą. Dėl ieškovo teigimo jog jis pats patyrė nuostolius, kadangi remontavo bei prižiūrėjo įrangą tuo metu kai ją eksploatavo, teismas pasisako jog tokia pareiga jam buvo pagal išperkamosios nuomos sutarties 3 ir 4 sąlygas. Ieškovas neįrodinėjo jog šios sutarties sąlygos neatitiko jo valios sutarties sudarymo metu bei neginčijo sutarties ar atskirų jos sąlygų

Kaip jau minėta vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jo atsirandanti reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, tai yra abstrakti prievolė yra savarankiška, jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu ir abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymu atsiranda nauja savarankiška prievolė iš esmės nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio) kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-216/2007). Vekselio abstraktumas nereiškia jog vekselis negali būti ginčijamas aplamai. Vekselio davėjas gali jį ginčyti ir įrodinėti jog vekselio išrašymas neatitinka vidinės valios ir pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką vekselio davėjas bendraisiais sandorių nuginčijimo pagrindais gali ginčyti vekselį iš karto po jo sudarymo, būdamas atidus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo. Ieškovas savo paties pasirašytų vekselių neginčijo iki 2020-05-29, tai yra iki ieškinio padavimo teismui, tai yra jis vekselius pradėjo ginčyti praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo jų sudarymo ir tik gavęs pranešimą dėl vekselio apmokėjimo iš atsakovo (išrašytas 2020-05-03), todėl teismas vertina jog vekselių sudarymas (pasirašymas) atitiko tikrąją ieškovo valią jų sudarymo metu. Ieškovas neįrodė jog yra pagrindai vekseliams pripažinti negaliojančiais ir teismas šio reikalavimo netenkina ir tuo pačiu netenkina ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu notarės L. R. išduoto vykdomojo įrašo, kadangi jis išduotas galiojančio vekselio pagrindu bei netenkina reikalavimo pripažinti jog atsakovas UAB „Eurolita“ neturi reikalavimo teisės pagal vekselius Nr. 0001 ir 0002, nes šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi kaip jau minėta vekseliai yra galiojantys, taigi negali būti pripažinta jog atsakovas pagal juos neturi reikalavimo teisės.

Ieškinys kartu ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo netenkinami, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d..98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260 straipsniais, 263 -270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškovo R. B. ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui UAB „Eurolita“, trečiajam asmeniui notarei L. R. dėl pripažinimo negaliojančiais 2019 m. spalio 10 d. paprastųjų vekselių Nr. 0001 ir 0002 bei notarės L. R. vykdomojo įrašo , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 15 d. taip pat pripažinimo, kad UAB „Eurolita“ neturi reikalavimo teisės pagal 2019 m. spalio 10 dienos paprastuosius vekselius Nr. 0001 ir 0002, netenkinti.

|Priteisti atsakovui UAB „Eurolita‘, juridinio asmens kodas 302668282, 968 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti trečiajam asmeniui notarei L. R..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.