Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Boslita ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Boslita ir Ko“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti naudoti atvaizdą bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Boslita ir Ko“ (toliau – atsakovė) dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti naudoti atvaizdą bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

II.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – 2020 m. birželio 5 d. fotografijos paslaugų sutarties kopiją, 2020 m. birželio 10 d. el. laiško kopiją, 2022 m. liepos 18 d. el. laiško kopiją, 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės paklausimą fotografams, 2022 m. rugpjūčio 1 d. fotografų el. laiško atsakovei kopiją, ieškovės sutikimą naudoti jos atvaizdą. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertina ir į bylą nepriima, kadangi jie turi būti vertintini ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo etape, o nagrinėjant pareikšto ieškinio reikalavimus iš esmės. Be to, šių įrodymų atsakovė neprašė prijungti prie bylos.

Dėl ginčo esmės.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą, priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą reklamose ir / ar kitokio pobūdžio viešose visuomenės informavimo priemonėse reklamos / komerciniais tikslais. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra sudaromos palankios sąlygos atsakovei neteisėtai naudotis ieškovės atvaizdu reklamos / komerciniais tikslais, taip pat ir gauti naudą iš atliekamų neteisėtų veiksmų. Neuždraudus atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą, neteisėti atsakovės veiksmai gali padidinti neigiamus padarinius ieškovės atžvilgiu.

13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą reklamose ir / ar kitokio pobūdžio viešose visuomenės informavimo priemonėse reklamos / komerciniais tikslais. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

14. Apeliantė su priimta teismo nutartimi kategoriškai nesutinka. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas būtų neįvykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų. Be to, nutartimi nepagrįstai išspręstas vienas iš ieškinio reikalavimų – prašymas uždrausti naudoti ieškovės atvaizdą atsakovės reklamoje.

15. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 straipsnis).

16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo (lot. prima facie) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 1464 516/2016).

17. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi konstatuotina, kad pirmąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ieškovė įrodė. Tačiau apeliantė atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja aplinkybę, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei tai, kad apylinkės teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu išsprendė vieną iš ieškinio reikalavimų – prašymą uždrausti naudoti ieškovės atvaizdą atsakovės reklamoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

19. Šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl teisės į atvaizdą gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nesutinka, kad atsakovė be jos sutikimo naudotų jos atvaizdą reklamos / komerciniais tikslais. Iš ieškinio turinio matyti, kad jame ieškovė nurodo, kad ji niekada žodžiu, raštu ar kitu būdu nedavė sutikimo atsakovei naudoti savo atvaizdo atsakovės komercinėje veikloje visiškai neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad buvo duotas neterminuotas sutikimas naudoti ieškovės atvaizdą jos reklaminėje kampanijoje. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. įvertinus ieškovės duoto sutikimo / nesutikimo aplinkybes, jo galiojimo terminą ir kitas sąlygas, bus detaliai atsakyta į klausimą ar ieškovės atvaizdas atsakovės veikloje yra naudojamas teisėtai / neteisėtai. Tačiau iki to laiko, t. y. iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė nesutinka dėl jos atvaizdo naudojimo atsakovės veikloje, o fizinio asmens atvaizdas gali būti demonstruojamas tik su jo sutikimu, manytina, kad šiuo atveju būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju, jeigu priėmus teismo sprendimą būtų nustatyta, kad ieškovės teisės buvo ir yra pažeistos ir žala jai padaryta, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo būtų ir toliau tęsiamas ieškovės teisių pažeidimas ir toliau jai daroma žala. Taigi šiuo atveju, nors prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas iš dalies sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimų – užraudimu atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą savo veikloje, tačiau neužkerta kelio tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą. Taigi šiuo atveju priešingai apeliantės teiginiams, apylinkės teismas neišsprendė vieno iš ieškinio reikalavimų, o ėmėsi prevencinės priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas) bei žalos padidėjimui.

Dėl bylos procesinės baigties.

20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra abi sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.