- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-1156-582/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01189-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 29 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-10-15, pabaiga – 2015-10-15.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. M. skundą dėl Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 517 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad A. M. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų bei sugebės integruotis į visuomenę.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamumo riziką įvertino neišsamiai ir neobjektyviai. Jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu jau baigė vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, yra vieną kartą paskatintas, kas rodo, kad jis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis. Nuteistasis dar kartą pažymi, kad jis serga epilepsija, įkalinimo vietoje dėl patiriamo streso ir sunkių įkalinimo sąlygų jam pasikartoja priepuoliai, dėl šios priežasties jis nedirba. Skunde taip pat pažymėta, kad teismas nutartyje neteisingai nurodė, jog jam anksčiau taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nepadėjo teigiamai koreguoti elgesio, nes jis ir vėl nusikalto. Ši teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi, nors nuteistajam ir buvo vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo parodytą pasitikėjimą pateisino ir grįžęs iš įkalinimo vietos nuo 2004 m. vasario mėn. septynis metus gyveno tvarkingą gyvenimą – dirbo ir nedarė nusikaltimų. Ir tik 2011-2012 metais, susiklosčius tam tikroms sunkioms aplinkybėms gyvenime, jis padarė keletą nusikaltimų, kuriuos pripažįsta ir labai dėl jų gailisi.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad aplinkybės, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o kriminogeniniai veiksniai, lėmę jo nusikalstamą elgesį, yra specialybės neturėjimas, išsilavinimo stoka ir kriminalinės nuostatos, negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos, kadangi nurodytos aplinkybės egzistavo ir 2004 m., kai teismas jam pirmą kartą taikė lygtinį paleidimą. Be to, tai, kad A. M. neturi polinkio mokslui, negali būti priežastis diskriminuoti jo asmenybę, kadangi specialybės neturėjimas visiškai nelemia jo elgesio laisvėje, nes jis dirba pagal savo sugebėjimus ir sveikatos stovį, kai šiuo metu Lietuvoje dauguma specialybę turinčių asmenų yra valstybės išlaikomi. Nors jo gaunamos pajamos nebūdavo didelės, bet dirbdamas jis pats save išlaikė, niekada negavo valstybės paramos, turėjo gyvenamąją vietą, nepiktnaudžiavo alkoholiu ir nebuvo asocialus. Tai, kad jo gyvenimo būdas yra tinkamas, įrodo ir buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, jog jis priimtų nuteistąjį dirbti. A. M. yra dar pakankamai jauno amžiaus ir grįžęs iš įkalinimo vietos sugebės susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime taip pat pritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M., būdamas anksčiau penkis kartus teistas, šiuo metu bausmę atlieka už trijų tyčinių nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą – už tai, kad panaudojęs šaunamuosius ginklus, įvykdė plėšimą, pagrobė fizinio asmens dokumentą ir sugadino svetimą turtą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir nors laikotarpiu, kuomet buvo prižiūrimas, bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau vis tiek nusikalto. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje vis dar išlieka vidutinė (61 balas pagal OASys metodiką) rodo didesnį A. M. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo sėkmingą integraciją visuomenėje gali apsunkinti išsilavinimo stoka ir specialybės neturėjimas, nepakankami lėšų tvarkymo įgūdžiai, gyvenimo stilius ir draugai (linkęs piktnaudžiauti ir manipuliuoti kitų pasitikėjimu, gali pasirinkti rizikingą elgesį, elgtis impulsyviai, prarasti savitvardą), nepakankama alkoholio vartojimo kontrolė (paskutinių nusikaltimų atveju nusikalstamo elgesio stimuliatorius buvo alkoholis) ir jo kriminalinės nuostatos (laikosi nusikalstamo pasaulio tarpusavio bendravimo taisyklių).
Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamų veikų kiekio, jų pavojingumo, nuteistojo asmenybės, įvertinęs paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad A. M. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 16 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai), dar pakankamai didelė ir nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų kiekiui ir pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenei pavojingas veikas, šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai atmetė A. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.