Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. e2A-132-280/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
e2A-132-280/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Ramunė Čeknienė
Suinteresuotas asmuo
A. V., J. V.
Pareiškėjas
K. V.
Civilinė byla Nr. e2A-132-280/2018Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5;3.1.7.11;3.3.1.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienė, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. V., J. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai) 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-740-964/2017 pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. ir J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio B. V. mirties faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tam, kad įteisinti brolio palikimo paveldėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017-10-16 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. V., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – motina Z. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini). Iš 1990-02-15 testamento matyti, kad Z. V. po savo mirties turtą paliko sūnui K. V. Jis palikimą, t. y. medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė. Pagal 2005-03-18 apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-11522 3,58 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 143/358 dalis žemės sklypo K. V. ir 215/358 dalis – broliui B. V. (daiktinės teisės neįregistruotos). Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. V. nuosavybės teisėmis valdyto 2,15 ha žemės sklypo jam tenkančią 0,72 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).Pareiškėjo brolis B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas - 215/358 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po B. V. mirties nebuvo neužvesta. B. V. pirmos eilės įpėdinių neturėjo. Velionis B. V. turėjo dar 6 brolius, tačiau gyvi telikę trys. Vienas iš jų – pareiškėjas. Pareiškėjui priklauso sodyba (duomenys neskelbtini) kaime ir dalis šalia esančio sklypo (143/385 dalys). Kita dalis – 215/358 priklauso B. V.. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis 2005-03-18 apskrities viršininko sprendimas Nr. 13-11522 būtų nuginčytas ir negaliotų, todėl suinteresuotų asmenų abejonės dėl nuosavybės teisės į šį sklypą nustatymo šioje byloje niekuo nepagrįstos ir nesudaro kliūčių spręsti dėl B. V. palikimo žemės sklypo dalies priėmimo fakto faktiniu valdymu.Pareiškėjas nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo rūpinosi visu šiuo žemės sklypu. Jame ūkininkavo, jį prižiūrėjo, t.y. šienavo, genėjo medžius. Tai jis darė pats arba atlikti darbus samdė darbininkus.Suinteresuoti asmenys neigė, kad K. faktiškai priėmė brolio B. palikimą, tačiau jie patys faktiškai nesidomėjo po brolio B. mirties likusio sklypo būkle ir taip retai lankydamiesi objektyviai negali nusakyti tikrosios faktinės padėties apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu.Fakto, kad jie nesirūpino velionio brolio B. žeme, neginčijo. Byloje nustačius, kad visu 3.58 ha sklypu D. kaime rūpinosi K. V., teismas padarė išvadą, kad jis tokiais veiksmais, t.y. faktiniu valdymu priėmė B. V. palikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantai A. V., J. V. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-10-16 d. sprendimą c.b. Nr. e2YT-740-964/2017, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, 2017-10-16 priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neteisingai ir nepagrįstai pareiškime nurodė, jog jis pats ūkininkavo, tvarkė (šienavo, genėjo medžius), prižiūrėjo visą brolio žemės sklypą (2,15 ha) ir už šį mokėjo valstybės apskaičiuotą žemės mokestį bei kad samdė kitus žmones padėti ūkyje. 2006-10- 01 mirusio brolio B. V. žemės sklypas, kuris yra žemės ūkio paskirties, ir šiai dienai yra labai apleistas, nešienautas, nes šio žemės sklypo niekas nedeklaruoja ir nemoka jokių mokesčių.Pirmosios instancijos teismas, neįvertino faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad pagal pareiškėjo prie pareiškimo pateiktus duomenis apie žemės mokesčio deklaracijas ir apskaičiuotus mokėtinus mokesčius už laikotarpį nuo 2011 metų iki 2015 metų, t. y. iš šių duomenų (žemės sklypų plotų ir unikalių numerių) yra akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas deklaravo ir mokėjo mokesčius tik už jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Todėl šis faktas paneigia pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes, jog jis mokėjo mokesčius ir už mirusio brolio žemės sklypą.Brolis B. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad brolis B. V. piktnaudžiavo alkoholiu.Be to, B. buvo prastos sveikatos, todėl brolis K. tuo pasinaudojo, o būtent, kad nebūtų iš kitų brolių nepasitenkinimo, jog tik pareiškėjas vienas savo vardu įgytų nuosavybės teises į tėvų turėtą ir grąžintiną žemę, pusę žemės aprašė B. vardu, turėdamas ketinimą, kad brolis ilgai negyvens, ir tą dalį galės paveldėti, nieko nesakydamas kitiems broliams. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys (broliai A., J. ir B.) buvo žodžiu susitarę, kad B. priklausanti žemės dalis (2,15 ha), po jo mirties atiteks suinteresuotiems asmenims. Mirus broliui B., A. ir J. visada manė, kad ši brolio dalis yra jų nuosavybė, nors niekad nesikreipė į vietos notarą ir/ar teismą dėl palikimo priėmimo.Pareiškėjas tyčia teismui su pareiškimu nenurodė likusių gyvų brolių, kaip suinteresuotų asmenų, kas tik parodo pareiškėjo nesąžiningumą.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2005 metų pareiškėjas nepertraukiamai naudojasi visu šiuo žemės sklypu, sudarančiu 3,58 ha, nėra (pažymėtina, kad brolis mirė tik (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, šias aplinkybes konstatavo be įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 176 str. 1 d., 185 str.CK 5.50 str. 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai (faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti) turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nagrinėjamu atveju nuo (duomenys neskelbini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismo posėdžio metu liudytoja, t. y. pareiškėjo dukra žodžiu paaiškino ir nurodė (kur šias faktines aplinkybes patvirtina posėdžio garso įrašas), jog jos tėtis (pareiškėjas) toje sodyboje gyvena 7 (septynis) metus, t. y. nuo 2010 metų, o ūkininkauja 4 (keturis) metus (nuo 2013 metų), todėl šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo priimti palikimo per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė, todėl neteisingai taikė ir aiškino CK 5.50 str. ir 5.51 straipsnių nuostatas.Pareiškėjo dukra (kaip liudytoja), posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvai šiuo metu turi net penkias avis, kurios yra aptvertos piemeniu, žemės sklypo plotas sudaro 5 arus (50x50metrų), šienauja su dalgiu rankomis, kartais trimeriu, turi vejapjovę. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog bendrą viso 3,58 ha žemės plotą, apdirbti su tokio pobūdžio įrankiais ir dar moterims (nes byloje buvo pasakyta, kad šienauja dukros, mama), tai fiziškai, objektyviai neįmanoma.Paklausus liudytojos, kiek bulvių pareiškėjas sodina ir kasa, ši atsakė tik pareiškėjo šeimos poreikiams plote, kuris yra prie tvarto, namų valdoje. Pažymi, kad pareiškėjui iš bendro 3,58 ha žemės ploto, nuosavybės teise su namų valda priklauso 1,43 ha. Atsižvelgiant į tai, tai tik dar kartą patvirtina, jog pagal pareiškėjo turimą ūkį (jo dydį), bei vykdomų ūkio darbų apimtis, pareiškėjas neūkininkauja visame 3,58 ha plote.Tvirtina, kad apeliantas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad po brolio B. mirties, kiekvienais metais nuvyksta į savo tėviškę (į buvusius tėvų namus) pasižiūrėti, aplankyti tėvų kapų ir mato, kad pareiškėjas tvarko tik savo nuosavybės teise priklausančią dalį (1,43 ha), o aplinkui esanti 2,15 ha žemė yra apleista, apaugusi (savaiminukais) medžiais, krūmais, didele žole.Mirusio brolio B. paliktu 2,15 ha žemės sklypu paveldėjimu suinteresuotas yra ne apeliantų brolis (pareiškėjas), nes jis piktnaudžiauja alkoholiu, ir kaip matyti iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, dėl to yra labai prastos sveikatos, o pareiškėjo sutuoktinė ir jo vaikai (dukros). Apeliantams yra gerai žinoma, kad brolis dėl alkoholio vartojimo nesugebėtų pats dalyvauti bylos nagrinėjime bei pateikti teismui išsamius paaiškinimus dėl šios bylos dalyko (nes jis pats niekada neūkininkavo ir neūkininkauja).Kaip aukščiau minėta, CK 5.50 str. 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. O palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pats pradėjo palikimą valdyti (CPK 5.50 str. 2 d.) (LAT 2009-12-22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600/2009). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ne pats pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, laiku ir tinkamai faktiškai pradėjo palikimą valdyti, o šiuo metu tai siekia pareiškėjo sutuoktinė ir jo dukros. Šios nėra įstatyminės įpėdinės ir neturi teisinio pagrindo priimti svetimo palikimo.Apeliantai ne vieną kartą pirmosios instancijos teismo prašė, kad šioje byloje būtų pripažintas pareiškėjo dalyvavimas būtinu, tačiau teismas atsisakė tai daryti, motyvuodamas, jog pareiškėjas jokių naujų aplinkybių nepaaiškins. Be to, pareiškėjas neva susirgo prieš pat teismo posėdį.Pažymi, kad paveldėjimo teisminės bylos tarp šeimos narių, artimųjų yra ypatingai jautrios, daug emocijų, todėl šalys turėtų pačios tiesiogiai dalyvauti tokiose bylose, kad kuo greičiau būtų atkurta tarp šalių teisinė taika (CPK 2 str.). Tačiau, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo procesinėmis teisėmis, siekiant kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką.Atsiliepimu į atskirąjį skundą K. V. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-740-964/2017 palikti nepakeistą, suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti; atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, kad apeliantų argumentai nėra pagristi jokiais objektyviais duomenimis ir yra priešingi byloje surinktiems toliau analizuojamiems įrodymams bei pačių suinteresuotų asmenų dėstytai pozicijai posėdžio metu. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys abstrakčiai neigė K. faktiškai priėmus brolio B. palikimą, tačiau nepateikė jokių objektyvių argumentų ir/ar duomenų, kurie leistų abejoti pareiškimo pagrįstumu.Maža to, suinteresuoti asmenys posėdžio metu ne kartą ir vienareikšmiškai patvirtino, kad jie niekada, niekaip, t.y. jokia forma, nesirūpino mirusio brolio turtu, nelaikė jo savu, lankėsi sodyboje tik keletą kartų, todėl jiems nėra žinomos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo priežiūra ir/ar bet kokiais vykdomais (vykdytais) darbais jame. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys tik reiškė abejones dėl pareiškėjo argumentų, išsakydami savo nuomonę, jog, jų manymu, sklypas nėra tinkamai prižiūrimas.Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena V., atvykdavo prie brolio B. žemės kartą per metus tiesiog pasižiūrėti. Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdžio metu teigė, kad nuo 2006 metų sklype D. kaime buvo tik vieną kartą.Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jo nuomone, K. V. nieko nedaro, nes taip pasakojo jam aplinkiniai žmonės. Į teismo klausimą, ar kada nors po brolio mirties J. V. buvo atvykęs prie ginčo žemės sklypo, J. V. atsakė: „mišios už tėvus buvo tai buvau atvykęs kartą, ... jokios žemės aš neprižiūriu, nematau reikalo, <„.> K. V. ten viską tvarko(Posėdžio garso įrašas 50:40 min. - 52:00 min).Analizuotų ir nuosekliai vertintų faktinių aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys patys patvirtino, kad nesirūpino velionio brolio B. palikta žeme, faktiškai nesidomėjo po brolio mirties likusio sklypo būkle ir taip retai lankydamiesi objektyviai negali nusakyti tikrosios padėties.Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo visiškai pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo rūpinosi visu bendrai priklausančiu žemės sklypu. Jame ūkininkavo, jį prižiūrėjo, t.y. šienavo, genėjo medžius, augino gyvulius ir kt..Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo papildomai patvirtintos nuosekliais liudytojų J. V., A. C., V. V. ir I. J. parodymais.Liudytoja apklausta pareiškėjo dukra J. V. nuosekliai paaiškino, kad nuo vaikystės, nepertraukiamai, t.y. nuo 1991 m., jų tėvas naudojasi savo sodyba, namų valda bei ginčo žemės sklypu, visa šeima sodina, sėja, augina daržus, šienauja pievas, geni medžius, samdo asmenis papildomiems darbams. K. V. ir jo žmona jau daugiau nei 6 metai yra persikėlę nuolat gyventi į sodybą, šienauja ir kaupia šieną žiemai gyvuliams, prižiūri aplinkinę teritoriją, dalyje sklypo sėja avižas, augina 5 avis, kurios ganosi ginčo sklypo dalyje, tvarko ginčo žemės sklype augančius medžius, prašo kitų asmenų pagalbos nes ne visus darbus gali patys fiziškai atlikti (Posėdžio garso įrašas 1:06:00 min 1:18:20 min.).Liudytoju apklaustas A. C. byloje patvirtino, kad jis asmeniškai pastaruosius dešimt metų padeda pareiškėjui vykdyti ūkio darbus, šienauti trimeriu laukų pakraščius, pjauti medžius, ruošti malkas.A. C. nuosekliai pasakojo, kad nuolat lankosi pareiškėjo sodyboje, ir jam yra žinoma, kad pareiškėjas naudojasi D. kaime esančiu žemės sklypu preliminariai sudarančiu apie 3 ha plotą, aptvertoje sklypo dalyje augina avis, ūkininkauja, turi daržą, kuriame augina bulves, daržoves. Minėtas liudytojas paaiškino, kad jam yra žinoma, jog pareiškėjui ūkininkauti, dirbti darbus padeda ir kiti asmenys, o taip pat ir kaimynė, kuri turi traktorių bei K. V. pašymu šienauja K. V. prižiūrimus laukus (Posėdžio garso įrašas 1:18:55 min. - 1:30:00 min).Liudytoja I. J., pareiškėjo kaimynė (gyvenanti už 3 km.), paaiškino, kad pareiškėjo prašymu nuolat atvyksta į pareiškėjo sodybą ir už sutartą atlygį padeda pareiškėjui ūkio darbuose, t.y. veža mėšlą, šienauja, aria, bulves sodina ir t.t. Liudytoja paaiškino, kad turi visą reikiamą techniką, nes jos šeima ūkininkauja, todėl turi visas galimybes padėti ir pagal susitarimą padeda atlikti K. V. prašomus darbus.Liudytoja paaiškino, kad nuolat bendrauja su pareiškėju, ypač intensyviai pastaruosius penkerius metus, todėl jai puikiai žinoma, kad tiek sodyba, tiek aplinkinė teritorija – laukai, sudarantys virš 2 (dviejų) ha., visada buvo ir yra nuolat tvarkomi. Liudytoja patvirtino, kad pastaruosius metus traktoriumi šienauja visą prašomą teritoriją (virš 2 ha) porą kartų per metus (Posėdžio garso įrašas 1:31:00 min. - 1.37:20 min.).L. V. V. patvirtino, kad pareiškėjo prašymu preliminariai nuo 2005 metų, keletą kartų per metus, nuolat atvyksta į sodybą ir prisideda prie joje vykdomų ūkio darbų. V. V. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog pareiškėjas prižiūri, tvarko ir ūkininkauja sodyboje ir žemės sklype, kuris sudaro apie 3 ha, augina avis, turi daržą. Liudytojas paaiškino, kad pats asmeniškai periodiškai padeda pareiškėjui pjauti medžius, šienauti, netgi pjauti avis ir dirbti kitus reikalingus darbus. Jam yra žinoma, kad ir kiti asmenys padeda K. V.. (Posėdžio garso įrašas 1:38:18 min. - 1:47:00 min.)Pirmos instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja, todėl jais nėra jokio pagrindo abejoti.Ginčijamu teismo sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog K. V. nuo 2005 metų dirba (savo jėgomis bei kitų liudytojais byloje apklaustų asmenų pagalba) visame 3,5800 ha žemės sklype, nes vien traktoriumi apšienaujama apie 2 ha, kitas plotas šienaujamas rankomis, tvarkomi medžiai. Liudytojai patvirtino, kad ne vieną kartą dirbo aukščiau nurodytame žemės sklype prašomi K. ar per jį jo dukters J. ir tai laikytina pakankamu įrodymu, kad jis rūpinosi žeme, nes organizavo darbus joje. Turto priėmimas faktiniu valdymu negali būti suprantamas kaip visų veiksmų faktinis atlikimas pačiam. Faktiniam palikimo priėmimui pakanka, kad būtų organizuojami darbai, jiems vadovaujama, už juos apmokama, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju.Taigi byloje nustatytu aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po brolio B. V. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (t.y. ir toliau naudoti bei prižiūrėti neatidalintą iš bendros dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį), todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 straipsnis).Iš kartu su šiuo atsiliepimu papildomai pateikiamų viešų ginčo žemės sklypo nuotraukų (nuotraukos prieinamos viešai REGIA, Maps ir google maps nuolat atnaujinamuose internetiniuose puslapiuose) matyti, jog jo dalyje yra pareiškėjo daržas, lauko dalis (pievos) yra šienaujamos ir prižiūrimos, dalyje sklypo auga medžiai (miškas/krūmynai) apie kuriuos kalbėjo liudininkai, likusi dalis yra pelkynas. Nuotraukose raudonomis linijomis yra pažymėta pareiškėjui priklausanti namų valda, o mėlynomis linijomis pažymėtas ginčo žemės sklypas, kurio bendraturčiais yra pareiškėjas bei miręs brolis B. V.. Pateikė papildomas foto nuotraukas apie pareiškėjo žemės sklype auginamą daržą, avis, siekdamas pašalinti bet kokias galimas abejones.Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų brolis iki pat savo mirties buvo vienišas, šeimos nesukūręs, gyveno skirtingose laikinose vietose V., po savo motinos mirties, vasaras dažniausiai leisdavo sodyboje D. kaime kartu su pareiškėjo šeima, padėdavo ūkininkauti. Liudytoja apklausta J. V. patvirtino, kad jie buvo artimi, kartu leisdavo vasaras, žvejodavo. Tiek pareiškėjas, tiek dukros dalyvavo B. V. laidotuvėse ir iki šiol rūpinasi jo kapo priežiūra.Suinteresuoti asmenys klaidina teismą, tvirtindami, kad jiems nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvų valdytą turtą, nes pareiškėjo žiniomis jiems atkurtą ir priklausančią (proporcingai tenkančią) žemės sklypų dalį jie persikėlė į kitas teritorijas.Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad, mirus broliui, pareiškėjas per tris mėnesius nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Šį palikimo priėmimo būdą detalizuoja Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, kuris nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas šiuo atveju ne tik elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) bet ir de jure ir de fakto iki šiol yra žemės sklypo bendraturtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Teismas atsisako juos priimti ir vertinti nagrinėjant bylą, nes Civilinio proceso kodekso 314 str. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsiliepime į apeliacinį skundą tokia būtinybė nenurodyta. Nurodytas abejonių išsklaidymas to tinkamai nepagrindžia, nes apeliantai savo tvirtinimų nekeitė.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio faktinio palikimo priėmimo fakto nustatymo palikimo paveldėjimo tikslu. Byloje nustatyta, kad pagal 2005-03-18 apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-11522 3,58 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 143/358 dalis žemės sklypo K. V. ir 215/358 dalis – broliui B. V. (daiktinės teisės neįregistruotos). Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. V. nuosavybės teisėmis valdyto 2,15 ha žemės sklypo jam tenkančią 0,72 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra prie K. V. nuosavybės teisėmis valdomos sodybos.Pareiškėjo brolis B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas - 215/358 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po B. V. mirties neužvesta. B. V. pirmos eilės įpėdinių neturėjo, dėl jo palikimo paveldėjimo į notarinę kontorą niekas nesikreipė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas K. V. pradėjo faktiškai valdyti savo brolio B. palikimą bendrai su pareiškėjų valdytą žemės sklypą D.k. Ginčo žemės sklypas pareiškėjui ir mirusiajam priklauso bendrąja daline nuosavybės teise. Nors nuosavybės dalys į žemės sklypą yra nustatytos, bet naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo ir nėra nustatyta. Šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ir palikėjas iki jo mirties žemės sklypu naudojosi bendrai bendru sutarimu. Kokių tai palikimo priėmimo įrodymui atlikti aktyvių veiksmų per 3 mėn., kai palikėjas mirė sausio 1 d. vargiai ar galima konstatuoti, nes žemės sklypas pradedamas eksploatuoti sezoniškai. Tačiau aišku, kad po palikėjo mirties sklypas nebuvo paliktas likimo valiai iki paaiškės jo paveldėtojai.Pagal suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes apie netinkamą palikėjo B. elgesį galima daryti išvadą, kad net iki palikėjo mirties šio leidimu ir valia žemės sklypą daugiau naudojo pareiškėjas K. V. su savo šeimos nariais, vasaromis dalyvaujant ir palikėjui B., nes daugiau niekas negalėjo žeme naudotis ir nereiškė teisių į ginčo žemę po nuosavybės teisių į ją įgijimo.Tas faktas, kad prie ginčo žemės sklypo esanti sodyba priklauso pareiškėjui K. V., kad ji nėra apleista, yra prižiūrima, nepriklausomai nuo to, ar joje pareiškėjas nuolatinai gyvena, netiesiogiai paneigia tai, kad šalia jos esantis ginčo žemės sklypas nevaldomas. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tas faktas, kad žemės sklypas prižiūrimas pagal apeliantus netinkamai, nes žemės sklypo savininkas žemės sklypą valdo savo nuožiūra: jis gali jį dirbti pats ar perduoti teisę žemės sklypu naudotis kitiems asmenims. Tokiu būdu nors ir nenaudoja jos tiesiogiai tik savo interesais, bet jis neatsisako nuosavybės teisių žemę taip valdydamas. Dėl to atmestini suinteresuotų asmenų argumentai, kad pats K. V. sodyboje nedirba, dirba jo sutuoktinė ir dukra.Apeliantai nurodo, kad brolis B. labai piktnaudžiavo alkoholiu ir jau buvo prastos sveikatos, todėl brolis K. tuo pasinaudojo, o būtent, kad nebūtų iš kitų brolių nepasitenkinimo, jog tik pareiškėjas vienas savo vardu įgytų nuosavybės teises į tėvų turėtą ir grąžintiną žemę, todėl pusė žemės aprašė B. vardu, tačiau turėdamas ketinimą, kad brolis ilgai negyvens, ir tą dalį galės paveldėti, nieko nesakydamas kitiems broliams. Ši nurodoma aplinkybė irgi patvirtina faktą, kad žemės sklypą valdė ir valdo pareiškėjas K. V., ko jis neneigia.Nors apeliantai nurodo buvo susitarę, kad brolio B. sklypo dalis atiteks jiems, tačiau į notarą dėl paveldėjimo teisės nesikreipė, faktinio žemės valdymo fakto nenurodo, todėl nesant kitų pretendentų į palikimą, yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį nepasikeitę, žemės savininkas miręs, pareiškėjas K. V. negalėjo deklaruoti ir mokėti žemės mokesčio už ginčo sklypą savo vardu, kol nenustatytas palikimo priėmimo faktas.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, pareiškėjui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje ( CPK 93 str. 1 d.) 750 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str., 1 d. 1 p., 93 str., teismas

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš A. V. ( a.k(duomenys neskelbtini) ir J. V. (duomenys neskelbtini) po 375 Eur iš kiekvieno.

Teisėjai Laimantas MisiūnasRamunė ČeknienėLaimutė Sankauskaitė