Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-30 · Administracinė byla Nr. eI2-2272-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
eI2-2272-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00420-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, J. P., "Paltaja"
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-2272-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00420-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės-Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė ar Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-401 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skyrimo“ (toliau – Įsakymas). Netenkinus prašymo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-401 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skyrimo“, pareiškėjai prašo paskirti jiems švelnesnes nuobaudas. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjams paskirtos nuobaudos trikdo pareiškėjų veiklą, dėl ko jie patiria didelius nuostolius. Pareiškėjų teigimu, ūkio subjekto veiklos priežiūra turi būti orientuota į minimalią ir proporcingą naštą, o atliekamais veiksmais turi būti siekiama ne nubausti ūkio subjektą, bet suteikti ūkio subjektui pagalbą.

Pareiškėjai skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarnybos konstatuotą pažeidimą pašalino – įdarbintus darbuotojus atleido. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 36² straipsnyje įtvirtintu ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) principu, teigia, kad priežiūros tikslas jau yra pasiektas ir šiuo atveju nebėra tikslo taikyti administratoriams poveikio priemones – nuobaudas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde nurodo, kad pareiškėjas J. P. jokios veikos, už kurią jam galėtų būti paskirta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11⁷ straipsnyje numatyta nuobauda, nepadarė. Teisėtas asmenų įdarbinimas negali būti laikomas nei įmonių bankrotą reglamentuojančių, nei kitų teisės aktų pažeidimu. Pareiškėjui J. P. nuobauda paskirta, kaip juridinio asmens, t. y. administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Pareiškėjai skunde pažymi, kad paskirta nuobauda įtakoja pareiškėją J. P., kaip bankroto administratorių (fizinį asmenį). Pritaikius nuobaudą, J. P. 1 sąlyginiu dydžiu mažinamas leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius, dėl ko mažėja jo galimybės gauti administruoti bankrutuojančias įmones. Pareiškėjai mano, kad nuobauda neatlieka savo funkcijos ir yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pareiškėjai taip pat mano, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis – darbuotojų įdarbinimas nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams. Nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas joks konkretus pažeidimas – administratoriai tinkamai atliko savo pareigas, tinkamai administravo bankrutuojančias bendroves. Priešingai, buvo įdarbinti darbuotojai, jiems buvo mokami darbo užmokesčiai, valstybei buvo mokami mokesčiai. Be to, Tarnybai informavus apie galimą pažeidimą, darbuotojai buvo iš karto atleisti (siekiant ištaisyti galimą pažeidimą). Teigia, kad sankcijos skyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Tarnyba, skirdama nuobaudas J. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja visos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neegzistuoja nei viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl to, mano, kad yra pagrindas netaikyti poveikio priemonių pareiškėjų atžvilgiu. O jeigu teismas visgi manys, kad poveikio priemones skirti yra būtina, prašo poveikio priemones sušvelninti – skirti švelnesnes poveikio priemones, negu numatyta įstatyme (VAĮ 36⁸ straipsnio 6 punktas). Priešingu atveju, pareiškėjų manymu, netenka prasmės įstatymo nuostatos, numatančios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamu Tarnybos Įsakymu, teigia, kad nuobaudos pareiškėjams buvo skirtos skubotai, neatsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, neįvertinus visų bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad terminas pateikti paaiškinimus buvo nustatytas iki 2019 m. gruodžio 30 d., o išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, surašyta 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. kitą darbo dieną po paaiškinimų pateikimo. Atsižvelgdami į tai, tvirtina, kad Tarnyba piktnaudžiavo savo teisėmis ir neįvertinusi įvykio aplinkybių, jų neištyrusi, be pagrindo pareiškėjams paskyrė nuobaudas.

Atsiliepimas

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamu Įsakymu konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – Elgesio kodeksas) 11.4.1, 11.4.4 punktų reikalavimus. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, skyrė pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai, nesąžiningai pagerinusiam Bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą, nuobaudą – viešą įspėjimą, o pareiškėjui J. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, atsakingam už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo, nuobaudą – įspėjimą.

Tarnyba atsiliepime nurodo, kad neplaninio veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 16 darbuotojų bankroto administratorių, iš kurių net 14 neadministravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad pažeidimas buvo nedelsiant ištaisytas – visi darbuotojai, turintys bankroto administratoriaus statusą ir patys tiesiogiai neadministruojantys bankroto bylų, buvo atleisti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbuotojų atleidimą, bet Tarnybai 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktame paaiškinime apie atleidimą net neužsiminė, o priešingai, teigė, kad vykdant Tarnybos rekomendacijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atleisti darbuotojus, o tai reiškia, jog darbuotojai praras darbą, o tuo pačiu ir pajamas ir pateikė nuomonę, kad esamu atveju turi būti keičiamos Vyriausybės patvirtintos Bankroto administratorių atrankos taisyklės (toliau – Atrankos taisyklės), bet ne iš darbo atleidžiami žmonės.

Tarnyba, nesutikdama su pareiškėjų skundo argumentu dėl paskirtų nuobaudų neproporcingumo, vadovaujasi VAĮ 36¹ straipsnio 2 dalimi, pagal kurią ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba teigia, kad atlikdama neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir priimdama skundžiamą Įsakymą, veikė savo kompetencijos ribose. Pažymi, kad prieš priimant skundžiamą Įsakymą buvo vertinama ne tik veiklos visuma, bet ir visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos skundžiamam Įsakymui priimti. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, priešingai, nei teigia, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti.

Tarnyba pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, jog administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – Sąrašas) nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – Programa), sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.

Atrankos taisyklių 21.1 punkte nustatyta, kad darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Tų pačių taisyklių 21.1.2. punkte nustatyta, kad juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų administratorių darbo krūvių, apskaičiuotų šių taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta tvarka, suma, padalinta iš juridinio asmens darbuotojų skaičiaus. Atrankos taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė – leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau – LASĮS). Atsižvelgdama į šį teisinį reguliavimą, Tarnyba daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi pareiškėjai administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo.

Tarnybos teigimu, teisės aktai nedraudžia administratoriui juridiniam asmeniui sudaryti darbo sutarties su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, tačiau įvertinus darbo sutarties tikslą, turi būti pasirenkamas atitinkamas elgesio modelis ir duomenys pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 9 punktą, turi būti teikiami Tarnybai atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo minimų 14 darbuotojų nurodyti kaip savo darbuotojų bankroto administratorių.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtas įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjų skundo argumentu, jog jiems negalėjo būti paskirtos nuobaudos, nes J. P. jokių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė bei nepadarė jokių ĮBĮ 11⁷ straipsnyje nurodytų pažeidimų. Be to, J. P. nuobauda paskirta, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tačiau paskirta nuobauda įtakoja jį, kaip bankroto administratorių, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Šiuo aspektu Tarnyba pažymi, kad vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344, Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis), valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (9.4.5 papunktis), analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (9.4.6 papunktis), kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (9.4.7 papunktis). Tvirtina, kad Tarnyba pareiškėjams nuobaudas skyrė pagrįstai, veikdama savo kompetencijos ribose.

Tarnyba laiko nepagrįstu ir pareiškėjų skundo argumentą, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019m. sausio 21d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. dalyvavo atrankose. Iš 40 atrankų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atrinkta ir patvirtinta 7 įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismo paskirta administruoti šias įmones. Tarnybos nuomone, darbuotojų, neadministruojančių pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtų bankroto procesų, skaičius turėjo tiesioginės įtakos FASĮS rodikliui, kuris lėmė ir atrankos rodiklio dydį, ir tuo pačiu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos Sąraše. Eliminavus darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų įmonių bankroto procesų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujančio bankroto administratorių atrankoje aukščiau nurodytais laikotarpiais turimas FASĮS viršytų nustatytas LASĮS ribas ir Atrankos taisyklių numatytu atveju pasikeistų, t. y. pablogėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliškumas bei konkurencinė padėtis bankroto administratorių atrankos Sąraše. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis buvo ženkliai pagerintas ir tokiu būdu pasiektas aukštas atrankinis dydis, kuris lėmė laimėjimą atrankoje ir suteikė teisę konkuruoti visose įmonių grupėse.

Tarnybos vertinimu, vadovaujantis Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4. punktais pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningas, netoleruotinas ir galintis pakenkti kito dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybėms konkuruoti. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas bankroto administratorių atrankoje su sąmoningai ženkliai pagerintais atrankos rodikliais ir taip įgijus pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje yra akivaizdus profesinės veiklos pažeidimas. Pažymi, kad Tarnyba atliekamo patikrinimo metu nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams, nes nagrinėjamu atveju žalos atsiradimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, nes žala gali būti padaryta ne tik konkretiems ar atskiriems asmenims ir kreditoriams, bet ir kitiems tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, kadangi esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219- 415/2019).

Atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ reglamentuoja vieningą bankroto administratorių (išskyrus, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) atrankos sistemą, kuomet bankroto administratorių, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa, atrenka ir paskiria teismas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, buvo įgijusi pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje bankroto administratorius t. y. veikė nesąžiningai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Tam, kad administratorių atrankos sistema tinkamai funkcionuotų, be kita ko, būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime pažymi, kad bankroto administratoriui yra keliami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 11² straipsnis), tad tikimasi profesionalumo vykdant savo veiklos funkcijas. Pareiškėjai, kaip savo srities profesionalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010), kuriems teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kurie savo veikloje taip pat privalo veikti sąžiningai, turi numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais jis pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą. Remdamasi pareiškėjo J. P. paaiškinimu, Tarnyba daro išvadą, kad J. P. yra gerai susipažinęs su atrankos sistema ir ją išmano, be to, nebuvo pasiryžęs nedelsiant ištaisyti daromo pažeidimo bei nesigailėjo dėl savo veiksmų.

Tarnyba atsiliepime nurodo, jog neatitinka tikrovės ir pareiškėjų skundo argumentas, jog Tarnyba neturėjo pakankamai laiko tinkamai įvertinti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimus. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, yra įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti paaiškinimai. Tvirtina, kad Tarnyba išsamiai išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimus ir į juos atsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-401 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skyrimo“, kuriuo bankroto administratoriams: pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta nuobauda viešas įspėjimas, pareiškėjui J. P. – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. vasario 23 d. įrašyta į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-JA077).

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2579 informavo pareiškėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie numatomą atlikti neplaninį patikrinimą ir paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. Tarnybai pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui.

Tarnyba, atlikusi neplaninį bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą, 2019 m. gruodžio 31 d. surašė išvadą Nr. D4-1919 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo (toliau – Išvada). Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinusi 14 darbuotojų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. dalyvaudama atrankose (dalyvavo 40 atrankų), pagerino rodiklius ir įgijo atrankose pranašumą. Tarnyba tokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus vertino kaip siekį nesąžiningai pagerinti atrankos rodiklius prieš kitus bankroto administratorius dalyvaujant atrankose ir laikė jais nesąžiningais. Tarnyba konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 11.4.1, 11.4.4. punktų nuostatas. Išvadoje už nustatytus pažeidimus pasiūlyta bankroto administratoriui juridiniam asmeniui skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą nuobaudą – viešą įspėjimą, o administratoriaus juridinio asmens vadovui J. P. už šiuos pažeidimus skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą, bei rekomenduoti administratoriaus juridinio asmens vadovui darbuotojus realiai neatliekančius įmonių bankroto administravimo per AVNIS sistemą pašalinti iš darbuotojų administratorių sąrašo ir užtikrinti, kad į darbuotojų administratorių sąrašą būtų įtraukiami tik tie asmenys, kurie realiai vykdo įmonių bankroto administravimo funkcijas.

Tarnybos direktorius susipažinęs su Išvada, bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, gauta 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-401 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skyrimo“, kuriuo bankroto administratoriams: pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė nuobaudą viešą įspėjimą, pareiškėjui J. P. – įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-401 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skyrimo“, nuobaudas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. Tarnybos direktorius paskyrė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1K-321 redakcija), 11.4.1, 11.4.4 punktų pažeidimą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., (toliau – ĮBĮ) nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį atlikti įmonės bankroto procedūras turi teisę bankroto administratorius, paskirtas teismo.

ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, nėra arba asmenų, pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, kriterijų reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų taisyklėse nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus įmonę ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę ir yra vienas iš šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę atsisakoma dėl objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenų veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo nėra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos naudojantis programa netaikomos. Administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę.

Administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų: darbo krūvio (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirties, galiojančių nuobaudų (įspėjimo, viešo įspėjimo), sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdo (būdų) ir atsisakymo administruoti įmonę (įmones), kai duotas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas ilgalaikis sutikimas (toliau – ilgalaikis sutikimas), – reikšmes, reikalaujamas atrenkant administratorių, nustato Programa pagal aktualius atrankos duomenis Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), III skyriuje nustatyta tvarka (Atrankos taisyklių 18 punktas). Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Pagal Atrankos taisyklių 5 punktą nustatant įmones ir administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes, naudojami aktualūs – paskutinę darbo dieną prieš dieną, kurią parenkamas įmonės administratorius, iki 16 val. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka administratorių pateikti ĮRBIS duomenys, administratorių atrinkimo momentu fiksuojami teismų Programoje įvesti Atrankos taisyklių 36 punkte nurodyti ĮRBIS duomenys ir duomenys apie atrinktą administratorių (toliau – aktualūs atrankos duomenys).

Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Atrankos taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į ĮBĮ ir Atrankos taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše (toliau – Aprašas) nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičius yra reikšmingas vykdant administratorių atranką.

Pagal Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4- 190, (toliau – Taisyklės) 9 punktą juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka Tarnybai privalo pateikti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičių ir darbuotojų, dalyvaujančių bankroto procese, skaičių. Šiuos duomenis juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybai privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, Tarnyba nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 14 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kurie Bendrovėje buvo įdarbinti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės, nėra.

Kaip matyti iš Išvados, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. dalyvavo atrankose teikti 40 įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių buvo atrinkta ir patvirtinta teikti 7 įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pareiškėja šią aplinkybę pripažįsta.

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

Byloje pripažįstama Išvadoje nurodyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti asmenys ( 14 darbuotojų) jokių bankroto procesų ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., neadministravo.

Išvadoje konstatuota, kad eliminavus darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankose nurodytais laikotarpiais, vienu atveju viršytų nustatytas LASĮS ribas ir atrankoje dalyvautų kaip „viršijo, bet dalyvavo“, o ne kaip „neviršijo“, ir pagal Atrankos taisykles pasikeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiliškumas tarp kitų dalyvaujančių atrankoje administratorių, o kitais dviem atvejais, nors ir neviršytų LASĮS ribų, tačiau taip pat pasikeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrankos dydis, eiliškumas tarp dalyvaujančių atrankoje administratorių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų atrinkta. Pareiškėja šių Išvadoje konstatuotų aplinkybių neginčija ir jokių nesutikimo motyvų dėl jų skunde nenurodo.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti FASĮS rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankose.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas), nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (Elgesio kodekso 2 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo (5 punktas). Pagal Elgesio kodekso 11 punktą, laikydamasis sąžiningumo principo bankroto administratorius, turi: atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui (11.1. punktas); neįsipareigoti vykdyti neteisėtų nemokumo procedūrų ar pavedimų, dėl kurių teisėtumo kyla pagrįstų įtarimų, ir imtis veiksmų dėl tokių nemokumo procedūrų ar pavedimų teisėtumo nustatymo (11.2. punktas); kai bankroto procesą numatoma vykdyti ne teismo tvarka, atsisakyti siūlymo teikti administravimo paslaugas, jei priėmus tokį siūlymą administratoriaus darbo krūvis (kartu atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto ir į įmonių restruktūrizavimo administravimą) neleistų skirti pakankamai dėmesio ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų tinkamai teikiamos administravimo paslaugos (11.3. punktas); nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1. punktas), arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius (14.4.2. punktas); kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą (11.4.3. punktas); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Remiantis bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti darbuotojai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų neatliko. Minėtų darbuotojų įdarbinimas sudarė prielaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti pranašumą kitų administratorių atžvilgiu, todėl toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas atrankose, siekiant įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali būti laikomas sąžiningas. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkirto kelią kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, trukdė sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. Šie pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai atitinka Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktuose nurodytus veiksmus, pažeidžiančius sąžiningumo principą.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: įspėjimą (1 punktas); viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (2 punktas).

Kaip jau nurodyta, Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams, todėl už Elgesio kodekso nuostatų nesilaikymą administratoriams gali būti taikoma atsakomybė, numatyta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjai nepateikė duomenų, paneigiančių Tarnybos neplaninio patikrinimo rezultatų, nurodytų Išvadoje.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas J. P., kaip savo srities profesionalas, jam suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti Elgesio kodekso nuostatų. Pareiškėjo J. P. skundo argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Elgesio kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir jo atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina.

Išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalies 4 punktas). Teismas šios aplinkybės vertinti kitaip neturi pagrindo, todėl daro išvadą, kad Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į šią pareiškėjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Išvadoje nenurodyta.

Byloje duomenų, jog pareiškėjai ištaisė pažeidimą ir (ar) savo noru užkirto kelią pažeidimui, nėra. Priešingai, kaip matyti iš paaiškinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su pažeidimu, darbuotojų įdarbinimo nesiejo su dalyvavimu atrankose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai nelaikė pareiškėjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalies 2 punkte. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau nėra bausti dėl veiklos pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti paskirtų nuobaudų. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas, padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu.

Pareiškėjas J. P., būdamas bankroto administratoriaus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintus asmenis pranešė, kaip apie bankroto administratorius ir juos registravo sąraše. Šie pareiškėjo J. P. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nesąžiningi.

Taigi, konstatuotina, kad ginčijamas Tarnybos Įsakymas priimtas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skundo, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė