Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-18 · Administracinė byla Nr. eI-1645-983/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-02-18Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
eI-1645-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04307-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
L. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1645-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04307-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu atsakovei L. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 52,45 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. Akmenės rajono savivaldybės taryba sprendimu įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri mokama pagal Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtintus Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai).

Paaiškina, kad atsakovė, būdama Akmenės rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos mokėtoja, šios rinkliavos nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidarė 52,45 Eur vietinės rinkliavos skola.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su prašymu nesutinka bei prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad atsakovė nustatytos rinkliavos adresu negyvena, buto nenuomoja. Bute nėra atlikti remonto darbai. Nurodo, kad nuo tada kai įsigijo būstą, atsakovė visą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje. Teigia, kad jos ir sūnaus deklaruota reali gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nepilnametis vaikas lanko Vilniaus miesto savivaldybės darželį, o pati atsakovė ,,prirašyta“ lankosi Karoliniškių poliklinikoje. Teigia, kad Vilniaus savivaldybės administracija turi tai pagrindžiančią informaciją bei dokumentus. Pažymi, kad pareiškėja neteisėtai apskaičiavo ir reikalauja sumokėti įmoką nes faktiškai visą laiką gyveno Vilniuje. Apie aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovė pareiškėją informavo telefonu po buto įsigijimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą. Jame nurodo, kad atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kintamoji vietinės rinkliavos dalis atsakovei neskaičiuojama. Pažymi, kad atsakovė dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo nesikreipė ir įrodančių dokumentų pareiškėjui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusios 52,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamu atveju Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197, nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. gegužės 31 d. Akmenės rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.akmene.lt.

Nuostatų 4.12 papunktyje (2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-104(E) redakcija) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 10 punktą Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Nuostatų 12.1 papunktis nustatė, jog pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams. Nuostatų 12.1 papunktis (2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-61 redakcija) nustato, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); Savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka 12.1–12.7 papunkčiuose nurodyti nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos.

Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad pagal Registro duomenis Rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I-ąjį metų ketvirtį) Vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu Vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus.

Nuostatų 44 punkte (2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-104(E) redakcija) buvo nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų/darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos.

Nuostatų 44 punkte (2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-61 redakcija) nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos.

Nuostatų 47 punkte nustatyta, kad apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja neteisėtai apskaičiavo ir reikalauja sumokėti įmoką, nes faktiškai ji visą tą laiką gyveno Vilniuje. Apie aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovė pareiškėją informavo telefonu po buto įsigijimo. Atsakovė savo nuolatinį gyvenimą Vilniuje grindžia tuo, kad jos vaikas lanko Vilniaus miesto savivaldybės darželį. Į bylą pateikė Vilniaus lopšelis-darželis ,,Justinukas" atsiskaitymo kvitus už 2020 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis pažymi, jog pateikti kvitai yra laikomi nepakankamą įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Byloje nėra daugiau duomenų, kuriais pareiškėja grįstų savo argumentus (pvz. darbo sutartis, gyvenamosios vietos deklaracijos išrašas ar kt.).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Akmenės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų)). Taigi pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 9 d. siuntė atsakovei įspėjimą Nr. 20-RS-20885 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos“. Jame nurodyta sumokėti 48,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą iki 2020 m. birželio 30 d. Pagal pareiškėjos parengtą 2020 m. gruodžio 14 d. pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, matyti, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs 52,45 Eur rinkliavos.

Dėl pastoviosios vietinės rinkliavos dalies apskaičiavimo teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 31 d. Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu N. T-104 patvirtinti Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 10 p. nurodo, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); Savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (Nuostatų 12.1 p.), pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro. Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrą negu 1 (Nuostatų 13 p.). Priede prie Nuostatų Nr. 1 nurodyta, kad rinkliavos mokėtojų grupei - daugiabučių gyvenamųjų namų butai pastoviosios dalies parametras yra gyventojų skaičius. Atsakovei priklausančiose patalpose pareiškėjo turimais duomenis deklaruotų gyventojų nėra, todėl atsakovas vadovaujantis Nuostatų 13 punktu, pritaikė atsakovės atžvilgiu parametrą 1. Teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 14 d. „Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ patvirtina, kad atsakovei skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dydis, kadangi mokėtina metinė suma sudaro 16,13 Eur kaip ir numatyta Nuostatų priede Nr. 1.

Teismas pažymi, kad atsakovei L. J. yra skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kintamoji vietinės rinkliavos dalis atsakovei neskaičiuojama. Tai patvirtino ir pareiškėjas 2021-01-22 paaiškinime nurodęs, jog kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal Nuostatų 16 p. Atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra daugiabutyje, todėl gali būti naudojamasi kolektyviniais konteineriais. Nuostatų 1 priede nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų butų mokėtojų grupei yra taikomas gyventojų parametras, skaičiuojant pastoviąją dalį parametras vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka turi būti ne mažesnis nei 1, kintamoji dalis apskaičiuojama daugiabučių gyvenamųjų namų butų mokėtojų grupei pagal gyventojų skaičių. Kadangi atsakovei priklausančios gyvenamosios paskirties patalpose nėra deklaruotų gyventojų, o Nuostatai nenumato, kad turi būti taikomas minimalus parametras, kaip pastoviosios dalies skaičiavimo atveju, todėl jai kintamoji dalis neskaičiuojama.

Dėl atsakovės argumento, jog ji realiai gyvena Vilniuje ir jos atžvilgiu nepagrįstai nebuvo taikytos Nuostatų 44.1. papunkčio nuostatos, teismas pažymi, kad Nuostatų 44.1 p. numato, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. Pareiškėja savo paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo nesikreipė ir paminėtų įrodančių nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu dokumentų pareiškėjai nepateikė, todėl teismo vertinimu, atsakovės atžvilgiu pareiškėjai nebuvo pagrindo taikyti Nuostatų 44.1 p.

Remiantis bylos duomenimis konstatuojama, kad atsakovė nevykdo savo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti 52,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sumą.

Dėl atsakovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Nuostatų atitikties Konstitucijai, be to, atsakovės prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nenurodyta teisinių tokio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvų, nenurodytos konkrečios šio teisės akto nuostatos galimai prieštaraujančios atitinkamai konkrečioms Konstitucijos nuostatoms, todėl atsakovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis (15,00 Eur) yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais: profesinės bendrijos Advokatų profesinė bendrija ,,Gvildys ir partneriai G2 LAW“. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 22 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija G2LAW Nr. 071 su specifikacija ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu 2020 m. gruodžio 22 d. banko mokėjimo nurodymu. Patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, teismo vertinimu, yra teisingas, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, visa apimtimi priteistinas pareiškėjai iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės L. J. 52,45 Eur (penkiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt penkis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės L. J. 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė