Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-434/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
1-24-434/2013
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00492-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Nukentėjusysis
R. N.
Kaltinamasis
A. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-24-434-2013 m.Teisminio proceso Nr.1-54-1-00492-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.;1.1.8.10.3.;1.1.8.13.;1.2.4.1.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;1.2.22.1.;2.3.6.4.5. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui adv. Pauliui Svirskiui, nukentėjusiajam R. N., Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, pensininkas, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 1995-10-06 d. pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 253 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis A. U. 2009 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, savadarbiu būdu pagamino lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagaminęs jį įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini) savo namuose ir 2009 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio mieste iš nenustatyto asmens įsigijo ne mažiau kaip 35 šaudmenis - 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, laikė juos savo namuose (duomenys neskelbtini), t.y. neturėdamas leidimo, neteisėtai pagamino, įgijo ir laikė lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 35 šaudmenis - 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius ir, neturėdamas leidimo, laikė lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir 35 šaudmenis savo namuose, savo kambaryje Biržų m., Agluonos g. 46, iki 2012 m. spalio 14 d. 18 val. 35 min., kai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš jo paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Taip pat jis, 2012 m. spalio 14 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iššaudamas iš savadarbio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo R. N. į pilvą, tyčia tris kartus su šaunamuoju ginklu smogdamas nukentėjusiajam į galvą ir du kartus spirdamas į pilvą, jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam šautinį kiauryminį pilvo sužalojimą su klubinės ir aklosios žarnų pažeidimais, lydimais išplitusio pilvaplėvės uždegimo, taip padarydamas nukentėjusiajam R. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad seniai susirado šaunamojo ginklo dalis, kurias sudėjo, nes jį vienas žmogus pamokė ir laikė jį savo namuose kambaryje užrakintą spintelėje. Šovinius įsigijo nusipirkdamas iš čigonų Panevėžio mieste. Leidimo įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neturi. Kaltinime nurodytą dieną jis kartu su anūku, mergaite ir R buvo kambaryje ir gėrė. Begerdamas gal kokį negražų žodį ir pasakė ten buvusiai mergaitei, todėl R jam liepė liautis taip kalbėti ir išstūmė pro duris į koridorių. Koridoriuje su Rsusimušė, nes jis puolė jam į atlapus, parvertė ir suėmęs trankė jo galvą į grindis. Tačiau jis iš jo ištrūko ir nuėjo į savo kambarį. Gal po kokių 20 min. vėl atėjo R. N. į jo kambarį, todėl jis jam bandė suduoti su žarna per galvą, tačiau jis iš jo ją atėmė. Tuomet jis pasiėmė kambaryje buvusį pasigamintą ginklą ir su juo ėjo užrakinti durų, tačiau pamatė kambaryje tebesėdintį nukentėjusįjį, dėl ko nusprendė jį pagąsdinti. Tačiau R. N. atsistojo, atsisuko ir norėjo čiupti už šautuvo ar rankos, todėl jis nuspaudė gaiduką ir iššovė. Šovė, nes buvo užpykęs. Matė, kaip nukentėjęs sukniubo. Ar dar nukentėjusiajam sudavė tuo šautuvu per galvą ir ar jam spyrė nebepamena, nes buvo girtas ir šoko būsenos, nes buvo labai supykęs. Kadangi gauna tik nedidelę pensiją, nežino, kaip atlygins prašomo dydžio žalą. Gailisi nusikaltęs.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nuk. R. N. parodymais, iš vakaro jo dukra buvo pakviesta į D gimtadienį, todėl jie dukrą ten nuvežė, bet juos su žmona pakvietė D mama ir jie taip pat šventė, tik kitame kambaryje. Tą vakarą jis su kaltinamuoju nesipyko, tik jį kažkas naktį pakėlė iš miego ir pasakė, kad A. U. išprotėjo, nes su gumine lazda daužė stalą ir išdaužė indus, todėl jis atsikėlė ir kartu su žmona ir dukra išvyko į namus. Sekančią dieną po pietų, apie 16.30 val. atvažiavo pas kaltinamojo žentą A. B., tačiau šis jau miegojo, todėl jis užėjo pas D, kuris kambaryje sėdėjo su S, o kartu buvo ir A. U.. Jie visi išgėrė. Besėdint kaltinamasis ėmė juos visus keikti, vadinti visokiais negražiais žodžiais. Jis jam liepė nustoti visus keikti, eiti į savo kambarį, tačiau šiam nesiliaujant, jis jį paėmė už paties ir išstūmė į koridorių. Kadangi koridoriuje patempė A. U. už peties, šis pargriuvo ant grindų, tačiau su galva niekur neatsitrenkė. Po to jis jį įstūmė į jo kambarį, dar jį pakeikė ir sugrįžo į kambarį, kur atsisėdo. Sėdėjo šonu į duris ir kalbėjosi su D, tačiau praėjus gal tik kokiai minutei laiko nuo sugrįžimo į kambarį, D jam surėkė „atsargiai, U su šautuvu“. Tada jis atsisuko ir, pamatęs nutaikytą į jį šautuvą, stojosi, tačiau net nespėjo atsisukti priekiu į kaltinamąjį, kai šis į jį šovė bei pataikė į pilvą, nuo ko jis pasilenkė. Tada A. U. dar 2-3 kartus trenkė jam su šautuvu per galvą, o nukritus ant žemės, dar įspyrė 2-3 kartus į pilvą. Po to apsisuko ir išėjo. Atėjęs A. U. šautuvą laikė nukreipęs tiesiai į jį ir, nieko nesakydamas, iš karto šovė, todėl jis net nespėjo jo sugriebti už rankos. Kadangi dėl sužalojimo buvo operuotas ir gydytas, turėjo pirkti vaistus, važiuoti pas gydytojus, todėl prašo priteisti 500 Lt turtinei žalai atlyginti. Kadangi dėl sužalojimo patyrė skausmus, nepatogumus, negalėjo dirbti 3,5 mėnesio, dėl ko prarado pajamas, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo ir 19500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jo laukia dar viena operacija, nes iki šiol nepašalinta kulka.

Liud. S. V. parodymais, tą dieną pas D. S. namuose šventė jo gimtadienį, buvo jau po pietų. Ji su D gėrė sidrą, kartu buvo ir D senelis bei R. Senelis labai negražiai apie juos šnekėjo, todėl Renatas liepė jam išeiti iš kambario, tačiau jis nėjo, todėl R jį gražiai išvedė. Kas vyko koridoriuje, nematė, tačiau nesigirdėjo jokio triukšmo. R gal po kokių 5 min. sugrįžo į kambarį ir atsisėdo. Gal dar po kokių 5 min. atėjo senelis su šautuvu, tuo metu R stojosi nuo kėdės bei norėjo patraukti senelio ranką su šautuvu, tačiau nespėjo, nes A. U. jį nušovė. R nugriuvo, o kaltinamasis jam dar su šautuvu trenkė kokius 2 kartus ir kelis kartus įspyrė, o po to išėjo. Dar iš vakaro švenčiant D gimtadienį ir sėdint prie stalo, atėjęs D senelis su tokia ilga lazda supykęs trankė per stalą.

Liud. D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tą dieną su drauge S. V. sėdėjo kambaryje. Po kurio laiko atvažiavo R. N., o dar po kurio laiko atėjo ir senelis A. U.. Jie visi kartu gėrė sidrą, tačiau senelis buvo labiau girtas, nes gėrė nuo pat ryto. Jokių ginčų tuo metu tarp senelio ir R. N. nebuvo. A. U. begeriant pradėjo labai negražiai kalbėti apie jo draugę S. Tada R. N. bandė jį žodžiais sudrausminti, liepdamas jam taip negražiai nebekalbėti, jis seneliui negrasino nei žodžiais, nei veiksmais, tik gražiai paprašė išeiti. Tačiau senelis dar baisiau ėmė šnekėti, vartoti daugiau necenzūrinių žodžių, todėl R. N., paėmęs senelį už pečių, išstūmė jį iš kambario. Ar senelis pargriuvo, nematė. Išstūmęs senelį R. N. atsisėdo kambaryje, tačiau praėjus gal minutei laiko, atėjo A. U. su šautuvu ir šovė į tuo metu atsistojusį R. N., kuris nugriuvo ant žemės. Tada A. U. dar trenkė R. N. kokius 2 kartus iš šautuvo į galvą ir spyrė kokius 2-3 kartus į pilvą. Kad senelis turi šautuvą ir šovinių žinojo iš anksčiau, nes šautuvą jis jam buvo rodęs gal prieš kokius 4 metus. Šoviniai buvo laikomi vienoje ar dviejose dėžutėse.

Be šių parodymų, kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš apžiūros protokolo (b.l.14-21, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) m., jo kambaryje prie sofos ant grindų yra matoma dėmė, panaši į kraują; iš kratos protokolo (b.l.27-28, 1 t.) matyti, kad iš namo (duomenys neskelbtini)., iš A. U. kambario spintos buvo paimta 30 vnt. šovinių; iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo (b.l.29-30, 1 t.) matyti, kad A. U. pateikė pneumatinį šautuvą, daiktą, panašų į savadarbį pistoletą su gilze vamzdyje ir dėžutę su šoviniais 5 vienetais, šie ginklai ir šaudmenys buvo apžiūrėti (b.l.42-43, 1 t.) ir perduoti saugojimui (b.l.44-45, 1 t.); iš specialisto išvados (b.l.34-39) matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra savadarbiu būdu pagamintas, lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems ginklams; tyrimui pateikti 35 vienos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams ginklams, kurie priskiriami šaudmenims, skirtiems šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, jie tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto savadarbio ginklo; iš Panevėžio apskrities VPK pranešimo (b.l.24, 1 t.) matyti, kad A. U. leidimo ginklui neturi; iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.48, 1 t.) matyti, kad L. N. pateikė tyrėjui nukentėjusiojo rūbus, kurie buvo apžiūrėti (b.l.49-53) ir rastos skylės jo džemperyje bei marškinėliuose, šių rūbų priekinėse dalyse išdžiūvusios dėmės, panašios į kraują; šie daiktai buvo grąžinti nukentėjusiojo žmonai (b.l.54, 1 t.); iš specialisto išvados (b.l.64, 1 t.) matyti, kad R. N. buvo nustatyta šautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su klubinės ir aklosios žarnų pažeidimais, lydimais išplitusio pilvaplėvės uždegimo, šis sužalojimas padarytas galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-10-14 d., šaunant iš šaunamojo įtaiso, į ką nurodo sužalojimo pobūdis ir svetimkūnio buvimas dešinės klubinės srities poodyje, dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Iš asmens blaivumo testo (b.l.92, 1 t.) matyti, kad 2012-10-14 d. 18.36 val. A. U. buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl abiejų padarytų nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 253 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, neturėdamas leidimo, pasigamino, taip įgydamas ir laikė savadarbį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais bei įgijo ir laikė 35 vnt. vienos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams ginklams. Taip pat jo veiksmai pagal LR BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia šaudamas į nukentėjusįjį R. N., sunkiai jį sužalojo.

Nukentėjusiojo, liudytojų S. V. ir D. S. parodymais bei paties kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad tą popietę jie visi keturi sėdėjo pas kaltinamąjį namuose kambaryje ir gėrė, o begeriant kaltinamasis ėmė visaip keikti ir užgaulioti liudytoją S. V. bei nukentėjusįjį, ko neneigia ir pats kaltinamasis. Todėl nukentėjęs paprašė kaltinamojo liautis taip negražiai kalbėti, tačiau jis nesiliovė, dėl ko nukentėjęs jį paėmė už peties ir išstūmė į koridorių. Tiek liud. S. V., tiek liud. D. S. parodė, kad nukentėjęs visą tai padarė gražiai, o kas vyko koridoriuje, jie nematė, tačiau jie abu parodė, kad nukentėjęs į kambarį sugrįžo greitai, gal po kokių 5 min., ir atsisėdęs ramiai su jais kalbėjosi, kai neužilgo atėjęs kaltinamasis iš karto šovė tiesiai į R. N., taip jį sužalodamas, bei dar sudavė šautuvu kelis kartus per galvą bei kelis kartus dar jam įspyrė bei išėjo. Tokias pačias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė ir nukentėjęs, todėl šiais byloje surinktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kadangi jie buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, t.y. įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, pateiktą ginklą ir šaudmenis. Nors kaltinamasis teigia, kad jį, išstūmęs į koridorių ir pargriovęs ant žemės, nukentėjęs mušė daužydamas jo galvą į grindis, tačiau nukentėjęs tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes neigia teigdamas tik koridoriuje kaltinamąjį patraukęs, norėdamas jį įstumti į jo kambarį, nuo ko kaltinamasis pargriuvo, tačiau nurodo, jog tuo metu A. U. su galva į niekur neatsitrenkė, todėl jis jį pakėlė nuo žemės ir įstūmė į jo kambarį bei ten paliko, o pats grįžo į kambarį pas ten buvusius S ir D. Nors kaltinamajam buvo nustatytas sužalojimas galvos viršugalvyje ir kairėje blauzdoje (b.l.60, 1 t.), tačiau byloje nenustatyta, kad šiuos sužalojimus tą dieną kaltinamajam padarė būtent R. N.. Liud. D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, neparodė, kad nukentėjęs būtų tą dieną mušęs jo senelį. To nepatvirtino ir liudytoja S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ji kaip tik parodė teismui, kad jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo. Tuo tarpu ši liudytoja patvirtino teismui, kad dar iš vakaro, švenčiant Deivido gimtadienį, kaltinamasis siautėjo namuose daužydamas per stalą ir indus kažkokia lazda. Šią aplinkybę nurodė ir nukentėjęs, parodęs, kad tą naktį kažkas jį jau miegantį pažadino ir pasakė, kad namuose siautėja A. U., kuris išdaužė stalą ir indus, todėl jis atsikėlęs su dukra ir žmona naktį išvažiavo į savo namus. Taigi visi šie byloje nustatyti duomenys rodo, kad nukentėjęs, reaguodamas į netinkamą kaltinamojo elgesį liud. S. V. ir jo atžvilgiu, A. U. išstūmė iš kambario ir įstūmė jį į jo kambarį, kur jį ir paliko, bei sugrįžęs atgal ramiai sėdėjo kambaryje ir kalbėjosi, kai atėjęs kaltinamasis, nieko nesakydamas, iš karto šovė tiesiai į nukentėjusįjį ir taip jį tyčia sunkiai sužalojo. Visa tai rodo, kad kaltinamajam tuo metu gintis nuo nieko nereikėjo, jam niekas negrėsė, tačiau jis, iš savo kambario pasiėmęs ten neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą, sugrįžo į kambarį, kur tuo metu su kitais sėdėjo ir kalbėjosi R. N., ir į jį šovė. Nors kaltinamasis teigia nenorėjęs sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau akivaizdu, kad būdamas suaugęs žmogus ir šaudamas iš visai arti į žmogų, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo, nes ir pats kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, kad šovė į nukentėjusįjį, nes buvo labai supykęs, be to, tiek nukentėjusiojo, tiek abiejų liudytojų nuosekliais parodymais nustatyta, kad po šūvio kaltinamasis sukniubusiam nukentėjusiajam dar sudavė kelis smūgius šautuvu per galvą bei kelis kartus jam įspyrė.

Tuo būdu, visais šiais byloje surinktais ir virš aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų abiejų nusikaltimų padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 253 str. 1 d. yra apysunkis, o pagal BK 135 str. 1 d. – sunkus nusikaltimai (LR BK 11 str. 4,5 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis tyčia sunkiai sužalojo žmogų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas.

Skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus taip pat atsižvelgiama ir į jų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas priskiriamas prie apysunkių, o kitas – prie sunkių nusikaltimų, į nusikaltimo apimtį, kad buvo neteisėtai pasigamintas ir taip įgytas bei laikomas vienas šautuvas bei įgyti ir laikomi 35 vienetai šaudmenų, į kaltinamojo asmenybę - yra pensininkas, 66 amžiaus, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo.

Iš kaltinamojo išieškotinos visos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Nukentėjęs yra pareiškęs 500 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 19500 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. R. N. nurodo, kad dėl sužalojimo gydėsi ir dėl to turėjo pirkti vaistus, kurie kainavo 480 Lt, teko vykti pas gydytojus į į Panevėžį, dėl ko patyrė išlaidas kurui, dėl ko prašo priteisti iš viso 500 Lt turtinei žalai atlyginti. Šiuos nukentėjusiojo argumentus patvirtina bylos duomenys ir pateikti kasos čekiai, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai, kadangi jį teismo posėdyje pripažino ir kaltinamasis (LR CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis prašo priteisti 19 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų R. N. buvo sunkiai sužalotas, dėl ko patyrė fizinius skausmus, buvo operuotas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, taip pat nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų gydėsi.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad R. N. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, jokio nekilnojamo turto neturi, automobilių neturi, nedirba, gauna tik 626,47 Lt dydžio senatvės pensiją.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 10000 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. bei BK 135 str. 1 d. ir nubausti:

Pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2012-10-14 d. iki 2012-12-14 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir nuteistąjį suimti teismo salėje.

Priteisti iš A. U. R. N. 500 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. U. 158,20 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Daiktinius įrodymus: dėžutę su šūvio pėdsakais sunaikinti, o savadarbį šaunamąjį ginklą, pneumatinį šautuvą ir 23 šovinius, saugomus Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos VRM.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.

Teisėja Nida Solovjovienė