Telšių apylinkės teismo nutarimas

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, gyvenančio , Mažeikių m., savininko, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Individualios įmonės , savininkas D. K. 2015 m. kovo 12 d. apie 10.00 val., įmonės veiklos vykdymo teritorijoje Gamyklos g. 31D, Mažeikių m. pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką laikė žymėtą kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) operatyvaus patikrinimo metu individualios įmonės „Ardokma“ patalpose 1000 l talpos kuro talpykloje buvo laikoma apie 500 l žymėto dyzelinio kuro, skirto šildymui, kuriam taikoma akcizų lengvata, be įsigijimo dokumentų; kuro talpykla, nustatyta tvarka neįregistruota Telšių M. T. savo veiksmais individualios įmonės savininkas D. K. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 ir 19 punktų reikalavimus, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-11-06 įsakymu Nr. VA-69 patvirtintų Šildymo kuro prekybos ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171⁵ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdyje paaiškino, jog VMI pareigūnai tikrino jo individualią įmonę ir nustatė, jog jis pažeisdamas nustatytą tvarką laikė žymėtą dyzelinį kurą, VMI neregistruotoje talpykloje. Nurodė, jog verčiasi žemės ūkio technikos pirkimu ir pardavimu ir žymėtas dyzelinas yra iš Anglijoje pirktos dėvėtos žemės ūkio technikos, todėl neturi tokio kuro įsigijimo dokumentų. Teigė, jog įsigijus žemės ūkio techniką, jos kuro bake paprastai būna dar apie 200 l dyzelino, todėl dalį jo išleidžia ir naudoja savo reikmėm (pastato šildymui), o dyzelinas yra žymėtas raudona spalva, nes Anglijoje žemės ūkiui skirtas dyzelinas yra žymimas šia spalva. Po VMI patikrinimo kuro talpyklą įregistravo Telšių apskrities VMI, talpykla nors ir registruota vardu, tačiau ja naudojasi asmeniškai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo ir pašalino VMI nustatytus trūkumus.

Klaipėdos apskrities VMI pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K., tačiau iš protokole nurodytos pažeidimo esmės, bei nurodytų poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas individualios įmonės savininkui D. K..

Kad individualios įmonės savininkas D. K. padarė ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr.15MLT1079, kuriame nurodyta, jog iš I. Į esančios talpyklos paimtas žymėto dyzelinio kuro mėginys yra dyzelinas, žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimas šildymui skirtas kuras; operatyvaus patikrinimo pažymomis; plombavimo (antspaudavimo) aktu; skystų energinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginio paėmimo tirti aktu; pažyma apie asmens baustumą bei D. K. paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato (duomenys neskelbtini) straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos A. T. praktikoje (pvz. Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Nagrinėjamoje byloje individualios įmonės savininkas D. K. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai, gailisi, pašalino po patikrinimo VMI nustatytus trūkumus – Telšių apskrities VMI įregistravo kuro talpyklą bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus; anksčiau niekada nebaustas administracine tvarka; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; yra individualios įmonės vadovas, jo įmonėje iš viso dirba penki asmenys; nenustatyta, jog dyzelinį kurą, kuriam taikoma akcizų lengvata įgijo ir naudojo jį neteisėtai.

ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos skirtingos administracinės atsakomybės ribos fiziniam asmeniui ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos D. K. kaip įmonės vadovui paskyrimas būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę, nei sankcijoje įmonės vadovui numatytą, nuobaudą. Teismo vertinimu, D. K. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje įmonės vadovui numatyta bauda yra pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant D. K. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

ATPK 26 straipsnis, reglamentuojantis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas, numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. nėra išduotas leidimas nei tiekti, nei laikyti ar naudoti sumažinto akcizų tarifo šildymo kurą, todėl jis nėra teisėtas žymėto dyzelinio kuro, skirto šildymui, savininkas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. įsigytas ir laikytas žymėtas dyzelinas – apie 500 l žymėto dyzelinio kuro, skirto šildymui, kuriam taikoma akcizų lengvata, yra jo padaryto administracinio teisės pažeidimo tiesioginis objektas, kuris remiantis ATPK 26 straipsniu, konfiskuotinas.

Atsižvelgiant į tai, jog kuro talpa yra įregistruota Telšių apskrities VMI, individualios įmonės vardu, kaip tai numato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punktas, ji nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 30, 30¹, 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

D. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171⁵ straipsnio 1 dalyje ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį paskirti jam 300,00 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Konfiskuoti individualioje įmonėje dyzelino kuro talpykloje Nr. 610778, laikomą apie 500 l žymėto dyzelinio kuro, skirto šildymui, kuriam taikoma akcizų lengvata.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Bauda mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6020. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėjas K. S.