Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems B. C. ir I. P.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 9 kartus:

1.1990-02-27 pagal BK 46 str.2 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams;

2.1990-11-15 pagal BK 16 str., 146 str. 2 d.,146 str. 2 d.,146 str. 3 d.- 42 str., 43 str. 3 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. 1993-08-31 pritaikius LR 1993-06-15 įstatymą „Dėl amnestijos“ neatlikta bausmė sumažinta 1/3; 1993-08-31 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę;

3. 1994-08-17 pagal BK 148 str.2 d. – 6 metams laisvės atėmimo;

4. 2003-02-21 pagal BK 272 str.2 d. 6 metams laisvės atėmimo; 2003-06-10 nutartimi (BPK 3621 str.) nusikalstama veika iš senojo BK 272 str.2 d. perkvalifikuota į naujojo BK 180 str.1 d. ir 2003-02-21 nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų;

5. 2003-07-10 pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. – 63 str. 4, 8 d. – 9 metams laisvės atėmimo;

6. 2004-11-30 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

7. 2005-10-10 pagal BK 178 str.2 d., 178 str.1 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 4 d., BK 63 str.1, 9 d. – 10 metų laisvės atėmimo; 2007-02-23 nutartimi lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (BK 77 str.), neatlikęs 3 metų 1 mėn. 12 dienų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės;

8. 2007-11-30 pagal BK 178 str. 2 d., BK 64 str.1, 3 d. 3 metams ir 11 mėn. 12 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, 2011 06 01 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs;

9. 2011-10-11 pagal BK 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., BK 63 str. 1, 4 d. 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs, į laisvę paleistas 2013-06-21, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013-12-17 apie 12 val., Kaune, Tvirtovės al., įvažiavime prie 69-ojo namo iš B. C. rankų ištraukė rankinę, o iš rankinės išėmė 10 litų vertės piniginę, kurioje buvo 170 litų, nukentėjusiosios B. C. pensininko pažymėjimas, elektroninis transporto bilietas, įvairių parduotuvių bei vaistinės nuolaidų kortelės, po to rankinę numetė šalia nukentėjusiosios, o su pinigine ėmė bėgti, tačiau nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos, jį pamatė ir pradėjo vytis I. P., kuris prie Taikos prospekto, Kaune, namo Nr. 3 jį sulaikė, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą. Sulaikomas R. M. priešinosi aktyviais veiksmais ir priešindamasis nutraukė nuo kaklo jį sulaikiusiam I. P. dalį auksinės grandinėlės, padarydamas jam 600 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

R. M. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-12-17. 2013-12-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, jo terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, B. C. priklausantį turtą – rankinėje buvusią piniginę su pinigais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo iš karto sulaikytas netoliese atsitiktinai buvusio praeivio I. P.. Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, R. M. nusikalstamai prieš B. C. veikė viešai, atvirai iš jos rankos ištraukdamas rankinę, jos akivaizdoje iš rankinės ištraukdamas piniginę su pinigais. Tiek nukentėjusioji, tiek ir iškart po to, kai R. M. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, jį sulaikęs I. P. aiškiai suprato neteisėtą R. M. veiką ir patį pasikėsinimo pagrobti turtą faktą. Iš to, kad R. M. bandė greitai pasišalinti iš įvykio vietos, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas ir bandė atsikratyti iš nukentėjusiosios paimtais daiktais (pinigine ir joje esančiais pinigais bei kitais dokumentais) matyti, kad ir jis pats suvokė, kad šie asmenys supranta jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, dėl ko ir ėmėsi atitinkamų priemonių jį sulaikyti (I. P. jį betarpiškai pats sulaikė, o B. C. šaukėsi pagalbos vietoje, vėliau paskambino policijai). Tokios aplinkybės, kaip matyti nustatytos ne tik nukentėjusiųjų, bet ir paties R. M. parodymais. Taigi nustačius aplinkybę, kad R. M. veiksmai padaryti matant nukentėjusiajai, kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad jis svetimą turtą pasikėsino pagrobti atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., o visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. M. pripažinti dėl to kaltu ir paskirti bausmę.

R. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padaręs jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). R. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau jau devynis kartus teistas, daugumoje atveju už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes), turėdamas neišnykusį teistumą, nes tik 2013-06-21 buvo paleistas į laisvę iš pataisos namų, kur atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo jo tokį elgesį esant tipiniu, taip pat tai rodo, kad pats kaltinamasis savo tokio elgesio nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, bet yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. prasme, kuriam įstatymas numato tipinę bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str.). Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į tai, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad R. M. yra įmanomą taisyti, paveikti jį taip, kad ateityje nenusikalstų, o taip pat ir teisingai nubausti paskiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę ir ją vykdant realiai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei minėtoje sankcijoje numatytos bausmės laisvės atėmimo dydžio vidurkis.

R. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Byloje nukentėjusysis I. P. pareiškė civilinį ieškinį 600 litų sumai dėl to, kad sulaikant R. M. jam pastarasis grumtynių metu nutraukė grandinėlės dalį, kuri po įvykio nebuvo rasta. Įvertinus tai, kad tik po to, kai I. P. sulaikė R. M., besišalinantį iš įvykio vietos su iš B. C. atvirai pagrobta pinigine, pastarojo veika nutrūko, dėl ko ir buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą, konstatuotina, kad I. P. dėl nutrauktos grandinėlės padaryta turtinė žala yra priežastiniame ryšyje su R. M. padaryta nusikalstama veika. Dėl to ji turi būti visiškai atlyginta pagal pareikštą civilinį ieškinį. Įvertinęs visos auksinės grandinėlės įsigijimo kainą (apie 1000 litų), taip pat tai, kad pas nukentėjusįjį liko tik apie trečdalis grandinėlės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta jam padaryta turtinė žala ir dėl to pareikštas civilinis ieškinys 600 litų sumai yra aiškiai ne per didelis, todėl tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti nuo 2013-12-17 iki šio nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios R. M. išbūtą laiką, kai jis buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo ar suėmimo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą ir pratęsti iki šio nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo I. P. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš R. M. 600 (šešis šimtus) litų padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: juodos spalvos odinę rankinę, juodos spalvos odinę piniginę, B. C. vardu išduotą pensininko pažymėjimą, parduotuvių „Rimi“, „Maxima“, „Iki“, vaistinės „Camelia“ nuolaidų korteles, elektroninį transporto bilietą, įvairius lapelius su užrašais, 170 litų įvairiomis kupiūromis, kurie 2013-12-17 pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai B. C., ir auksinės grandinėlės dalį, kuri 2013-12-17 pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajam I. P., palikti minėtiems nukentėjusiesiems leidžiant jiems šiais daiktais bei dokumentais disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.