- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-695-562/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29188-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. V. (I. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus regiono kredito unija, 15-ji garažų savininkų bendrija, T. G., UAB „PliusPlius inkaso“, UAB „General finansing“, UAB „Z.B.V.“, V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. V., UAB „Vilniaus energija“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“ bei skirti kas mėnesį 505 Eur sumą asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17 d., užtikrinant R. M. išduodamos paskolos grąžinimą, pasirašė laidavimo sutartį su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pagal kurią išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 700 000 Lt (202 734,01 Eur) sumai. Kadangi paskolos gavėjas nevykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų kredito unijai, skolos išieškojimas 2012 metais buvo nukreiptas į pareiškėjo turtą. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ perleido finansinį reikalavimą UAB „Z.B.V.“. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią Vilniaus regiono kredito unija suteikė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) kreditą vartojimo poreikiams tenkinti – asmeniniam būstui renovuoti. Paskolos sutartis buvo užtikrinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2009 – 2011 metais buvo pasirašęs vartojimo paskolos sutartis, kurių bendra suma 16 665,03 Lt (4 826,53 Eur), su UAB „General financing“, pradelsti įsiskolinimai sudaro – 911,21 Eur. Turi daugiau kreditorių, o bendras įsipareigojimų dydis yra 246 755,88 Eur. Nurodė, kad 2014 m. pablogėjus finansiniai situacijai tapo sudėtinga vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, buvo areštuotas įkeistas butas. Nuo 2010 m. dirba UAB „Standartų spaustuvė“, atlyginimas – apie 560 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Nuosavybės teise priklauso garažas ir butas su rūsiu, tačiau turtas areštuotas. Turi nepilnametę dukrą S. V. (gim. 2004-09-29). Pragyvenimui reikalinga 505 Eur suma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašė teismo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad skolos likutis yra 875,30 Eur bei 6 proc. metinių palūkanų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių nemokumą sukėlusių priežasčių, nenurodė finansinės padėties kaitos iki ir po 2014 metų, kad pareiškėjo darbo užmokestis po 2014 m. tik didėjo. Nurodė, kad pareiškėjas pasirašydamas laidavimo sutartį turėjo ir galėjo suvokti prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, be to papildomai skolinosi.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiškimo netenkinti ir bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą – 327,13 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 63,99 Eur teismo išlaidų bei 27,82 Eur administravimo išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą – 311,07 Eur skolos, 0,69 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,62 Eur teismo išlaidų, 28 Eur administravimo išlaidų. Už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-08-31 susidarė 324,79 Eur skola.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono kredito unija prašė netenkinti pareiškėjo pareiškimo ir neiškelti bankroto bylos. Nurodė, kad pareiškėjas sudarydamas paskolos sutartį su Vilniaus regiono kredito unija nuslėpė informaciją, kad yra įsipareigojęs pagal laidavimo sutartį kitam kreditoriui, todėl pareiškėjas kredito sutarties sudarymo metu laikytinas nesąžiningu. Jeigu kreditoriui ši informacija būtų suteikta, pareiškėjui kreditas nebūtų buvęs suteiktas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė bylą spręsti teismo nuožiūra pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo nemokumo. Nurodė, kad pareiškėjas yra skolingas 6,24 Eur pagal teismo vykdomuosius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Z.B.V.“ nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas skolingas 192 936,46 Eur.
Suinteresuotas asmuo UAB „PlusPlus Inkaso“ prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas 2013 m. gegužės 28 d. sudarė 4 306,67 Lt. Pareiškėjas, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, sąmoningai leido susidaryti įsiskolinimui, jo elgesys nevertintinas kaip atitinkantis rūpestingumo standartus. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ypatingai didelę vekselio sumą (202 734 Eur) lyginant su pareiškėjo gaunamu atlyginimu (560 Eur), akivaizdu, jog nuo sandorio sudarymo momento pareiškėjas neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėjas toliau kryptingai blogino savo finansinę padėtį, sudarydamas kitas paskolos sutartis. Toks elgesys turėtų būti traktuojamas kaip nesąžiningas.
Suinteresuotas asmuo 15-ji garažų savininkų bendrija prašė atmesti pareiškėjo prašymą.
Suinteresuoti asmenys T. G., V. V., A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo 22,82 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams sudaro 246 755,88 Eur ir, kad pareiškėjas yra nemokus (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-05-19 iki 2011-03-31 pareiškėjas sudarė keturias vartojimo paskolų sutartis su kreditoriumi UAB „General finansing“ bendrai 16 665,01 Lt sumai, t. y. pareiškėjas, prieš sudarydamas 2010 metais laidavimo sutartį su kreditoriumi kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, kuriai laidavo 700 000 Lt paskolos grąžinimą už kitą asmenį, jau turėjo finansinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas įsipareigojo kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ be raštiško sutikimo, kol nebus grąžinta paskola, neimti paskolų iš kitų kredito įstaigų, tačiau 2011 m. balandžio 14 d. pareiškėjas pasirašė vartojimo paskolos sutartį su Vilniaus regiono kredito unija ir nepranešė Vilniaus regiono kredito unijai apie ankščiau prisiimtus įsipareigojimus, nors apie juos turėjo pranešti. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 25 d. su AB „Swedbank“ sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį, kredito limitas – 3 600 Lt, ir pasinaudojęs kreditu jo negrąžino.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėdamas 560 Eur per mėnesį darbo užmokestį, nekilnojamą turtą – garažą, kurio vidutinė rinkos vertė apie 2001 Eur, butą, kurio vidutinė rinkos vertė -25747 Eur, turėjo suprasti, kad negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo neatsakingas elgesys laiduojant didelę paskolos sumą, paskesnių paskolos sutarčių sudarymas, jau turint įsipareigojimus, tik bloginant finansinę padėtį, buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.) ir atsisakė iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“ bei skirti kas mėnesį 505 Eur sumą asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, nenustatė ir nepagrindė, kodėl laidavimo sutartis bei vėliau sudarytos paskolos sutartys liudija pareiškėjo nesąžiningumą. Pažymi, kad teismas akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas neįvertino savo galimybių laidojant už kitą asmenį, atsižvelgiant į dabartinę pareiškėjo finansinę ir turtinę padėtį, o ne į pareiškėjo finansinę padėtį 2010 metais. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2010 m. laidavus už R. M. paskolos grąžinimą, kredito unijai buvo įkeistas butas esantis (duomenys neskelbtini). Vidutinė buto rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta 149 154 Eur. Pažymi, kad vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl neatspindi tikrosios vertės, kuri yra daug didesnė. Nurodo, kad butas nėra parduotas, todėl pardavus įkeistą butą, kreditoriaus UAB „Z.B.V.“ reikalavimas būtų visiškai patenkintas.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus regiono kredito unija, 15-ji garažų savininkų bendrija, T. G., UAB „PliusPlius inkaso“, UAB „General finansing“, UAB „Z.B.V.“, V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. V., UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nemokūs ir dėl to ginčo nėra, tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, taigi aktualus laikotarpis vertinti pareiškėjo sąžiningumą yra nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas kreditorinius įsipareigojimus, atliko įvairių sandorių, mažindamas savo mokumą kreditoriams, o tokius veiksmus pripažino nesąžiningais. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgiant į pareiškėjo nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. kovo 31 d. sudarytas keturias vartojimo paskolų sutartis su kreditoriumi UAB „General finansing“, 2010 m. gruodžio 17 d. pasirašyta laidavimo sutartį su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, 2011 m. balandžio 14 d. pasirašyta vartojimo paskolos sutartį su Vilniaus regiono kredito unija, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sąžiningumą vertino pagal pareiškėjo sudarytas sutartis iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., o ne aktualų nagrinėjamai bylai laikotarpį (2012-08-28 – 2015-08-28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai netaikė ribojančio trejų metų termino ir nepagrįstai vertino ieškovo elgesį sąžiningumo aspektu, neaktualiu laikotarpiu, bei nepadarė jokių aiškių išvadų dėl ieškovo veiksmų sąžiningumo aspektu šioje byloje aktualiu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus, o jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties. Teismo išvados dėl ieškovo nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl asmens nesąžiningumo ir jo įtakos nemokumui padarė nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Taigi atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o bankroto bylos iškėlimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria I. V. atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.