- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- ATP-243-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02102-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. B. ir nukentėjusiosios L. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. 4 000 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., pakeičiant paskirtą baudą į 200 valandų nemokamų viešųjų darbų, kurie turi būti atlikti per 7 mėnesius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. už tai, kad 2011-08-03 nustatyta, jog jis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą (statinio dalį), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p. ir 28 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Nubaustasis A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimą, sumažinant jam paskirtos nuobaudos dydį ar skiriant švelnesnę nuobaudą. Pasak nubaustojo, atlikto namo stogo praplėtimas yra tik namo remontas, o ne namo rekonstravimas, kadangi kiek jam yra žinoma, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas negalima mažinti esamo atstumo iki kaimyninio sklypo, didinti užimamo žemės ploto ar didinti pastato aukštingumo. Jo namo remonto atveju pastato užstatymo plotas nesikeitė, tik pakito priestato aukštis, kuris neviršija pagrindinio pastato aukščio. Tvirtina, kad jis vykdė remonto darbus projektavimo metu ir dabar turi gavęs statybos leidimą šiai rekonstrukcijai. Taip iš dalies įvyko dėl ilgai rengto projekto. Įvertinus minėtas aplinkybes, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mažintinas jam paskirtos nuobaudos dydis arba skirtina švelnesnė nuobauda.
Nukentėjusioji L. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimą, skiriant A. B. baudą, taip pat jai priteisiant kompensaciją už A. B. neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad A. B. niekada neremontavo nuo sniego įgriuvusio namo stogo. Namo stogas buvo praplėstas, kadangi papildomai pastatytas namo antras aukštas, o namo sienoje buvo padaryti du papildomi langai, apie kuriuos neužsiminta. Pasak nukentėjusiosios, A. B. gaunamos pajamos leido pastatyti pakankamai didelį naują namą, kuriame gyvena ir jo dukros šeima. Tikslingiau jam būtų skirti baudą, kadangi jis bus atleistas nuo nemokamų viešųjų darbų dėl sveikatos problemų. Skundžiamame nutarime neužsiminta apie padarinių likvidavimą, nors leidimas buvo gautas tik pertvarkius statinį, o projektas neatitinka faktinio pertvarkymo. L. L. prašo kompensacijos už A. B. neteisėtus veiksmus ir padarinių likvidavimo. Nukentėjusiosios teigimu, ji atvyko į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pavėlavusi 20 min. ir nebuvo įleista į salę, todėl ji nepagrįstai nebuvo išklausyta.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą. Nubaustasis savavališkais veiksmais vykdė gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją. Savavališko akto surašymo metu A. B. nepateikė nei projekto, nei leidimo rekonstruoti statinį. Tokį leidimą nubaustasis gavo tik 2011-11-11 po savavališkos statybos akto surašymo. A. B. teiginys, kad jis manė, jog vykdomi statybos darbai priskiriami statinio remontui, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Teismas pagrįstai nubaustajam skyrė Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. sankcijoje numatytą baudą, pakeičiant ją nemokamais viešaisiais darbais. Pažymi, kad L. L. apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas dėl savavališkų statybos padarinių likvidavimo yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka atskirai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos.
Motyvuojamoji dalis
Nubaustojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas, o nukentėjusiosios L. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1376 redakcija) 2 str. 71 p. apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 2 d. 18 p. numatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad statybą ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju leidžia leidimas rekonstruoti statinį.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, t. y. 2011-10-13 savavališkos statybos aktas, 2011-08-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir fotonuotraukos patvirtina, kad A. B. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo rekonstruotas vykdant papildomo gyvenamojo namo priestato statybą. Tikrinimo metu nubaustasis nepateikė leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą (b.l. 13-19). A. B. administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo posėdyje pripažino, kad vykdė darbus projektavimo metu (b.l. 2-3, 29). Priešingai nei teigia apeliantas, papildomo gyvenamojo namo priestato statyba negali būti laikoma gyvenamojo namo remontu, kadangi šiuo atveju padidėjo gyvenamojo namo plotas, be to, buvo prailgintas ir statinio stogas. A. B. pateikė gautą leidimą statyti, rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) statinį (statinius) tik 2011-11-11, t. y. jau po atlikto patikrinimo (b.l. 9). Atsižvelgiant į tai, minėti A. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d., kaip neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas. Tai, kad apeliantas gavo leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą po padaryto teisės pažeidimo konstatavimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį.
Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Apylinkės teismas paskyrė A. B. sankcijoje numatytą minimalią baudą, pakeičiant ją į 200 valandų nemokamų viešųjų darbų.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
A. B. vykdė savavališką neypatingo statinio rekonstravimą savo žemės sklype, taigi, dėl nubaustojo veiksmų neatsirado didelių neigiamų pasekmių. Jis 2011-11-11 gavo leidimą atlikti tokio pobūdžio darbus, kas rodo, jog šiuo metu teisės pažeidimas yra formalus. A. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas vyresnis nei 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis praeityje nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas, turi sveikatos problemų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).
Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti apeliantui taikant mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali – 500 Lt. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimas atitinkamai keistinas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Nukentėjusioji L. L. apeliaciniame skunde prašo kompensacijos už A. B. neteisėtus veiksmus, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė kokią nors žalą. L. L., manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti dėl A. B. neteisėtų veiksmų, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl padarinių, atsiradusių A. B. savavališkai rekonstruojant statinį, likvidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra sprendžiama specialia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad L. L. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. 2011-12-16, 10 val., Vilniaus rajono apylinkės teisme (b.l. 24), tačiau ji neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą L. L. nedalyvaujant. Apylinkės teismas nepadarė procesinių pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nubaustojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios L. L. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria A. B., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d., paskirta 4 000 Lt bauda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., pakeista į 200 valandų nemokamų viešųjų darbų, ir A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.
Nutartis neskundžiama.