- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 1-574-720/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- H. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2004 10 19 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. J. žinodamas pareigą pagal 2004 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir vykdomąjį raštą Nr. N-2-1264-07, mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 litų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2006 – 2007 metais ir 2008 - 2012 metais vengė pareigos išlaikyti sūnų, dėl ko įsiskolinimas 2012 m. gruodžio 03 d. sudarė 12 332,00 litus.
Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad H. B. ir jis 2001 m. gegužės 2 d. susilaukė sūnaus D. B.. Tuo metu jie kartu jau nebegyveno. Kai sūnui buvo apie 3 metai, teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria ji s įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui po 200,00 litų kiekvieną mėnesį. Lėšas sūnaus išlaikymui jis mokėjo nuo 2004 iki 2008 metų, vėliau, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio vėl kažkiek mokėjo. 2012 metais jis sūnaus išlaikymui pervedė 1 200,00 litų. Nurodė, kad jis 2005 m. apie pusė metų buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, vėliau išbrauktas, šiuo metu jis vėl užsiregistravo darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Parodė, kad darbo biržoje nesiregistravo, ten jam nepasiūlo tinkamo darbo, siūlo darbą, už kurį jis galėtų gauti 1 200,00 Lt darbo užmokestį, todėl jam dirbti neapsimoka, kadangi tokio atlyginimo užtektų tik kelionių į darbą ir iš darbo išlaidoms ir priteistoms lėšoms sūnaus išlaikymui apmokėti. Pripažino, kad jis 2012 metais pradėjo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad jis nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui, kadangi neturėjo darbo, nieko neuždirbo, neturėjo pinigų, be to, reikia išlaikyti jo santuokoje augančius du vaikus, be to, jis turėjo skolų, kurias jau išmokėjo, todėl nuo šiol galės teikti vaikui išlaikymą ir padengti išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė neginčijamai įrodoma nukentėjusiosios parodymais ir ištirtais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji H. B. parodė, kad ji draugavo su R. J. ir 2001 m. gegužės 2 d., susilaukė sūnaus D. B.. R. J. ją paliko, kada ji buvo trijų mėnesių nėštumo. Kai vaikui suėjo treji metai, ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes norėjo, kad sūnaus gimimo liudijime būtų įrašytas tėvas. 2004 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino jos ir R. J. taikos sutartį, kuria R. J. pripažino esantis D. tėvas ir sūnaus išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 litų, kas mėnesį, pradedant 2004 m. rugsėjo mėnesiu. Lėšas sūnaus išlaikymui R. J. mokėjo apie 2 – 3 metus, ji visas gautas lėšas surašydavo. Nuo 2007 metų kaltinamasis lėšų vaiko išlaikymui nebemokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolį S. U. dėl išieškojimo. Vykdant išieškojimą, R. J. sumokėjo 1 000,00 litų, tačiau tai buvo įsiskolinimas už 2006 metus. Faktiškai kaltinamasis lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo nuo 2007 metų. Pradėjus ikiteisminė tyrimą, R. J. nuo sausio iki kovo mėnesio sumokėjo 1 000,00 litų, nutraukus ikiteisminį tyrimą jis vėl lėšų sūnaus išlaikymui nemokėjo. Parodė, kad R. J. nedirba, jo deklaruota gyvenamoji vieta pas jo motiną, paskambinus jis pažada atvykti, tačiau neatvyksta, jis daro viską, kad nemokėti priteistų lėšų sūnaus išlaikymui. Parodė, kad kaltinamasis sūnaus niekada nelanko, jo nepasveikina, sūnaus jis nematė nuo keturių metų, vaikas tėvo nepažįsta. Mano, kad R. J. pinigus mokėjo ne geranoriškai, o tiesiog vengdamas baudžiamosios atsakomybės.
2004 09 13 Kauno rajono apylinkės teismo nutartis patvirtina, kad R. J. pripažino esantis D. B. tėvas ir įsipareigojo teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2004 m. rugsėjo (b.l. 25).
Antstolio S. U. 2011 10 13 pažyma dėl įsiskolinimo patvirtina, kad iki 2011 metų spalio mėnesio R. J. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10 116,00 Lt (b.l. 26)
Gimimo liudijimas AA Nr. 352011, įrašo nr. 1218 , patvirtina, kad D. B. gimė 2001 m. gegužės 2 d., jo tėvu įrašytas kaltinamasis R. J., jo motina įrašyta H. B. (b.l. 30).
Antstolio S. U. 2012 01 16 pažyma dėl įsiskolinimo patvirtina, kad iki 2012 m. sausio 1 d. R. J. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10 608,00 Lt (b.l. 32).
Antstolio S. U. 2012 10 09 pažyma dėl įsiskolinimo patvirtina, kad iki 2012 metų spalio mėnesio, taikant įstatymo nustatytą indeksavimą, R. J. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 12 732,00 Lt (b.l. 34-35).
2012 02 01 ir 2012 03 30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. J. pateikė kvitų kopijas, dėl lėšų pervedimo H. B. vaiko išlaikymui, pinigų perdavimus paliudijančios lapų kopijos su H. B. parašais (b.l. 37-44, 46-47).
2012 12 03 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji H. B. pateikė R. J. elektroniniu paštu atsiųstą laišką, kuriame kaltinamasis nurodo, kad jei Deimis tikrai yra jo sūnus, tai jam sulaukus pilnametystės jis pats paduos pastarajam į pinigus kruvoj (b.l. 49).
Sodros duomenys patvirtina, kad R. J. 1996 11 27 – 1997 11 03, 2000 05 01 – 2000 10 05, 2001 02 01 – 2001 10 19, 2001 11 21 – 2005 09 23, 2005 12 05 – 2006 06 27, 2006 06 12 – 2006 06 26, 2006 06 12 – 2006 06 26, 2006 06 28 – 2006 10 16, 2006 10 17 – 2007 05 04 ir 2008 11 01 – 2008 12 31 dirbo įvairiose darbovietėse arba gaudavo tėvystės pašalpas(b.l. 62).
Darbo biržos duomenys patvirtina, kad R. J. buvo registruotas darbo biržoje 2005 11 18 – 2005 12 04 (b.l. 63).
2012 04 26 Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus raštas patvirtina, kad R. J. buvo registruotas darbo biržoje ir už laikotarpį nuo 2005 11 25 iki 2005 11 30 gavo 98,32 Lt nedarbo draudimo išmoką, bei už laikotarpį nuo 2012 01 iki 2005 12 04 gavo 63,43 Lt nedarbo draudimo išmoką (b.l. 65).
2012 12 03 akistatos tarp įtariamojo R. J. ir nukentėjusios H. B. protokolas patvirtina, kad H. B. pasiliko prie savo parodymų, kad R. J. 1000,00 litų jai nedavė, R. J., su tuo sutiko, tai vėliau patvirtino įtariamojo papildomos apklausos metu (b.l.99).
2012 01 04 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kulautuvos seniūnijos charakteristika patvirtina, kad R. J. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 82).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiosios H. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. J. žinodamas pareigą pagal 2004 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir vykdomąjį raštą Nr. N-2-1264-07, mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio 2001 m. gegužės 2 d. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 litų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2006 – 2007 m. ir 2008 - 12 metais vengė pareigos išlaikyti sūnų, dėl ko įsiskolinimas 2012 m. gruodžio 03 d. sudarė 12 332,00 litus.
Nors kaltinamasis nurodė, kad nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui dėl to, kad jis neturėjo darbo, tačiau pateiktos darbo biržos ir Sodros pažymos patvirtina, kad kaltinamasis keletą kartų buvo įsidarbinęs, tačiau dirbo itin trumpai, po keletą dienų ar savaičių, darbo biržoje buvo registruotas tik 2005 11 18 – 2005 12 04, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas darbingo pakankamai jauno amžiaus, sąmoningai vengė oficialiai įsidarbinti, siekdamas išvengti pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui ir šios pareigos tyčia nevykdė. Jokių objektyvių priežasčių, galinčių sutrukdyti kaltinamajam dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti savo vaiką nenustatyta, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdė. Laiške nukentėjusiajai kaltinamasis išreiškė abejonę dėl tėvystės, nurodė, kad visus pinigus sumokės vaikui, sulaukusiam pilnametystės, kas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis tyčia, sąmoningai nemoka lėšų sūnaus išlaikymui. R. J., kuriam teismo sprendimu, o šiuo atveju teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, jis privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas ar nutartis dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Nors kaltinamasis nurodė, kad prieš keletą metų jis yra vaikui nupirkęs dviratį, kitų daiktų, tačiau dovanų pirkimas ar rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos (kasacinė nutartis 2K-491/2005). Taigi aptartos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis R. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo, nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo R. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji H. B. pareiškė 12 332,000 litų dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, tačiau kadangi lėšos vaiko išlaikymui jau priteistos, teismui nutartimi patvirtinus taikos sutartį, teismo nutartį vykdo antstolis S. U., ieškinys atmestinas, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė išnykus teistumui, nedirba, pajamų neturi, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės apribojimo bausmė, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., 426 str., 427 str., 432 str., teismas
nusprendė:
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 3 p. ir 5 p. įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros. Globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiosios B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 12 332,000 litų dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti ir byla šioje dalyje nutraukti..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.