- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- I-183-162/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00857-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N.P.
- Atsakovas
- Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui N.P., atsakovės Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos atstovei Daivai Paulauskienei, 2011 m. balandžio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N.P. skundą atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai dėl 2010-12-16 sprendimo Nr. 4-08-1133 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (ištirti skundą).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos (toliau – ir STT Klaipėdos valdyba) 2010 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 4-08-1133 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teisėjos E.P. veiksmų tolimesniam tyrimo organizavimui perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2010 m. gruodžio 13 d. pranešė atsakovei apie teisėjos E.P. galimai vykdomus įstatymų pažeidimus neleidžiant vienai proceso šaliai įrašinėti teismo posėdžio bei neleidžiant išklausyti teismo posėdžio garso įrašo. 2010 m. gruodžio 16 d. skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad jis nepateikęs jokių objektyvių faktinių duomenų, jog teisėjos veiksmuose yra korupcinio pobūdžio veikos požymių. Nesutinka su STT Klaipėdos valdybos teiginiais, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos <...>, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais <...> kai tokių veikų padarymu siekiama užmaskuoti <...> papirkimą“. Mano, jog atsakovei pateiktame skunde aprašytas teisėjos elgesys gali būti apibūdinamas tik kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas arba piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, nes kitaip apibūdinti tokio, teisėjos akivaizdžiai prieštaraujančio įstatymams nedviprasmiško elgesio, neįmanoma.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė pati turėjo rinkti įrodymus ir nustatyti, ar teisėjos veikloje yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ar jų nėra, o ne perduoti skundo nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei. Pareiškėjas paaiškino, jog kreipdamasis į teismą siekia, kad STT Klaipėdos valdyba atliktų jos kompetencijai pavestus veiksmus, tirdama pareiškėjo skundą. Prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės STT Klaipėdos valdybos atstovė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovė atsiliepime (b.l. 47-49) nurodo, jog 2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo rašte „Dėl teisėjos E.P. galimo tarnybinių pareigų neatlikimo arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“ STT Klaipėdos valdybai teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E.P. pažeidinėja Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 5 dalį, 171 straipsnį, drausdama teismo proceso šaliai daryti garso įrašą bei neleisdama teismo proceso šaliai susipažinti su teismo padarytu garso įrašu. Pažymi, jog Baudžiamo kodekso 228 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimą, netaikomas, jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba arba įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui – nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Akcentuoja, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Nurodo, jog pareiškėjo skunde STT Klaipėdos valdybai nebuvo duomenų, kad teisėjos veikoje yra korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių, įskaitant duomenis apie padarytą didelę žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo padėti tyrimą pagal STT kompetenciją. Pažymi, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, todėl STT neturi įgaliojimų spręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teigia, jog pareiškėjo skundas, pateiktas STT Klaipėdos valdybai, pagrįstai buvo perduotas Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkei, vadovaujantis Teismų įstatymo 83, 84 straipsniais bei Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje kilęs ginčas dėl STT Klaipėdos valdybos 2010 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 4-08-1133 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ (b.l. 25), kuriuo nuspręsta pareiškėjo N.P. prašymą dėl teisėjos E.P. galimo tarnybinio pareigų neatlikimo arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar STT Klaipėdos valdyba tinkamai atliko administracines procedūras, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Teismų įstatymas, Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyboje tvarka, patvirtinta Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2-263.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas N.P., kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 m. gruodžio 13 d. prašymu (b.l. 20) kreipėsi į atsakovę, pateikdamas informaciją, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E.P. galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pažeidinėdama Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 5 dalį, 171 straipsnį, nes uždraudė proceso šaliai (DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkei A.J.) pačiai daryti garso įrašą bei neleido teismo proceso šaliai susipažinti su teismo padarytu garso įrašu. Prašymas STT Klaipėdos valdyboje gautas 2010 m. gruodžio 13 d., registracijos Nr. 6-08-76. STT Klaipėdos valdyba 2011 m. gruodžio 15 d. priėmė pareiškimo gavimo faktą patvirtinantį dokumentą (b.l. 22). Su prašymu pateiktas DNSB (duomenys neskelbtini) skundas Klaipėdos apygardos prokuratūrai (b.l. 21), kuriuo DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė A.J. prašė ištirti, ar teisėja E.P., neleisdama daryti teismo posėdžio garso įrašo ir neleisdama susipažinti su teismo posėdžio įrašu, kurį darė teismo posėdžių sekretorė, neatliko tarnybinių pareigų ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, taip pat pateiktas DVD diskas (b.l. 28). Iš rezoliucijų, esančių ant prašymo matyti, jog prašymo nagrinėjimas buvo nukreiptas D.P., kuri pavedė prašymą išnagrinėti specialistei R.D.. 2010 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1-08-500 (b.l. 23) specialistė R.D. pasiūlė STT Klaipėdos vadybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkei D.P. pareiškėjo skundą tolimesnio tyrimo organizavimui perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog teisėjos E.P. veikloje yra korupcinio pobūdžio veikos požymių. Tą pačią dieną – 2010 m. gruodžio 16 d. priimtas ginčijamas sprendimas bei raštu Nr. 4-2-1132 (b.l. 24) pareiškėjo skundas su priedais perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei.
Teismui svarbu nustatyti ar atsakovė, priimdama tokį sprendimą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas laiku, ar atsakyta į visus klausimus, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja, jog specialiųjų tyrimų tarnyba saugo ir gina asmenį, visuomenę, valstybę, nuo korupcijos, vykdo korupcijos prevenciją bei išaiškinimą. Viena iš specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 punktas). Akivaizdu, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti ne bet kokias veikas, bet tik tokias, kurios susijusios su korupcija ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pareiškimus ar pranešimus, procesiniam sprendimui (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) priimti visų pirma siekia išsiaiškinti, ar pareiškėjų skunduose, pareiškimuose ar pranešimuose yra nurodyti konkretūs faktai, susiję su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Korupcija apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ir netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas. Korupcinio pobūdžio nusikalstama veikos – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas, siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, <...> ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2-3 dalys). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teisėjos galimą tarnybinių pareigų neatlikimą arba piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pareiškėjas kildina iš teismo proceso, t.y. draudimo proceso šaliai daryti teismo posėdžio garso įrašą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. vasario 3 d. nutartimi konstatavo, jog ginčas siejamas su viešuoju administravimu (b.l. 11-12), o ne baudžiamuoju procesu, nes ginčijamą raštą atsakovė surašė kaip viešojo administravimo subjekto atsisakymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme keliami klausimai sprendžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti inter alia kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintose rekomendacijose dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo (patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47) inter alia nustatyta, kad skundai, pareiškimai ir pranešimai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką, turi būti nagrinėjami, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui įteikiamas arba siunčiamas paštu arba elektroniniu paštu (23 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas laikantis įstatymo reikalavimų ir terminų konkretiems veiksmams atlikti, tačiau nustačius, jog STT Klaipėdos valdybai pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių įrodymų dėl teisėjos E.P. korupcinio pobūdžio veikos, skundas persiųstas tolimesniam nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu, Teismų įstatymo 83, 84 straipsniais. Atsakovė pagrindiniu motyvu skundo persiuntimui nurodė aplinkybę – pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, jog teisėjos E.P. veikloje yra korupcinio pobūdžio veikos požymių. Pareiškėjo nuomone, teisėjos E.P. veiksmuose neleidžiant proceso šaliai daryti garso įrašo ir susipažinti su teismo padarytu garso įrašu yra korupcinio pobūdžio veikos požymių, todėl jis ir kreipėsi skundu į atsakovę, kuri turėjo atlikti tyrimą ir nustatyti, ar minėtuose veiksmuose yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, jog jis siekė ne baudžiamosios bylos iškėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai E.P., bet jo prašymo išnagrinėjimo, tačiau akivaizdu, jog prašyme nurodytų aplinkybių pasitvirtinimas sąlygoja ikiteisminio tyrimo pradėjimą teisėjos atžvilgiu.
Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, jog ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali pradėti tik generalinis prokuroras. Darytina išvada, jog STT Klaipėdos valdyba neturi įgaliojimų spręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėjo atžvilgiu, todėl byloje būtina nustatyti, ar atsakovė laikėsi administracinės procedūros, nustatytos Viešojo administravimo įstatyme. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog STT Klaipėdos valdyba pradėjo administracinę procedūrą ir, nustačiusi, jog neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl išdėstyto klausimo, skundą nustatytais terminais perdavė tolimesniam nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Iš pareiškėjo skundo Specialiųjų tyrimų tarnybai matyti, kad jis, manydamas, jog galėjo būti įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip įrodymą atsakovei pateikė teismo posėdžio garso įrašą. Teisėjų kolegija teismo posėdžio metu išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą (b.l. 28), daro išvadą, jog pateikti duomenys (leidimas proceso šaliai daryti garso įrašą tik po įžanginės teismo posėdžio dalies, neleidimas susipažinti su teismo daromu teismo posėdžio garso įrašu) nepagrindžia korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad atsakovė turėjo apklausti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkę kaip asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas, kadangi tokia apklausa atliekama tik tada, kai viešojo administravimo subjektas turi teisę priimti administracinės procedūros sprendimą. Pažymėtina, jog byloje pateiktas DNSB (duomenys neskelbtini) skundas Klaipėdos apygardos prokuratūrai patvirtina, jog dėl neleisto daryti garso įrašo teismo posėdžio metu DNSB (duomenys neskelbtini) primininkė A.J. kreipėsi į prokuratūrą (b.l. 21). Teisėjų kolegija pažymi, jog STT nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų bei jų sprendimų. Įstatymais yra nustatytas teismų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų procesinės kontrolės formos. DNSB (duomenys neskelbtini) manydama, jog teismo priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nebuvo laikytasi proceso reikalavimų, priimtą procesinį sprendimą gali (galėjo) skųsti apeliacine bei kasacine tvarka.
Laikytina, jog atsakovė pagrįstai pareiškėjo skundą nagrinėjo vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei laikydamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2-263 patvirtintos Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos (toliau – ir Tvarka) reikalavimų; išvada, kad atlikti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją nėra teisinio pagrindo, pagrįsta turimais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tvarkos 27 ir 28 punktai numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą ir jį pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui, pagal kompetenciją įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustatęs viešojo intereso pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto požymių – pranešimo projektą, adresuotą kompetentingai institucijai, ir jį pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojui spręsti, ar yra pagrindai pranešti kompetentingoms institucijoms. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, įžvelgdama teisėjos drausminės atsakomybės pagrindus, pareiškėjo prašymo tyrimą nukreipė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei.
Skundžiamame sprendime nurodytos materialinės teisės normos nukreipia į teisėjo drausminės atsakomybės reglamentavimą. Teismų įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Teismų įstatymo 84 straipsnio 1 dalis nustato, jog drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalis nustato teismo pirmininko kompetenciją, t.y. jis organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Vertinant teisinio reglamentavimo nuostatas darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai pareiškėjo prašymą persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei. Atitinkamai Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė Stefa Naščenkovienė, ištyrusi nurodytas aplinkybes, nustatė, jog teisėjos E.P. veiksmuose nėra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (b.l. 26-27).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas atsakovės 2010 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 4-08-1133 atitinka reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, pasirašytas tarnybos vadovo, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo N.P. skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 4-08-1133 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo ištirti skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.