Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. kovo 31 d. gautu atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo nutarties vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimas ir iš atsakovo ieškovei AB „Montuotojas“ priteista 116 603,84 Eur skolos pagal statybos rangos sutartį ir 3580,71 Eur palūkanų; pripažintas negaliojančiu atsakovo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.59 straipsnį, 6.181 straipsnio 1 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį 6.653 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai pripažindamas ieškovei teisę vienašališkai, be atsakovo sutikimo, padidinti sutartyje nustatytą darbų kainą; 2) netinkamai taikė CK 6.38 straipsnio 3 dalį, 6.200 straipsnio 2 dalį, CK 6.256 straipsnio 4 dalį, 6.652 straipsnį ir 6.691 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai išskyrė, dėl kokių priežasčių, lėmusių darbų atlikimo termino praleidimą, ieškovės nebendradarbiavimas laikytinas teisiškai reikšmingu, o dėl kokių – ne; taip pat nepagrįstai perkėlė atsakomybę dėl darbų termino praleidimo iš ieškovės, kuri yra profesionalus statybų verslo dalyvis, atsakovui, kuris buvo tik užsakovas; nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės; 3) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti papildomi darbai laikytini savarankiškais ir tuo pagrindu pripažino jai teisę į atlyginimą už šiuos darbus, tačiau, atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad papildomi darbai buvo neabejotinai susiję su sutartyje nurodytais darbais; be pagrindo rėmėsi eksperto išvada, neatsižvelgdamas į kitus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė darbų vykdymo termino praleidimo priežastis; taip pat neteisingai nustatė darbų pabaigos dieną (2016 m. rugsėjo 30 d.), nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016 m. spalio mėnesį ieškovė dar vykdė darbus; nepagrįstai suteikė svarbą atskiram įrodymui – statybos darbų žurnalui – kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu, nevertino galutinio darbų perdavimo priėmimo akto, atitinkančio sutarties 5.4. punkto ir CK 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimus, reikšmės; dėl netinkamo įrodymų vertinimo buvo sutrumpintas terminas, kurį ieškovė vėlavo užbaigti darbus, o dėl to sumažėjo jai taikytinos baudos dydis; 4) neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, kad atsakovas turi įrodyti patirtus minimalius nuostolius, taip pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią netesybos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti; 5) priėmė sprendimą dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Vokietijos įmonės Pentair teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ (į. k. 302291237) 1876 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 27 d. AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 03271421.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.