- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- TS-92-655/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nuteistasis
- S. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. P., g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 6 d. už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko kilo eismo įvykis ir kurio metu žuvo žmonės ir pagal BK 144 str., už palikimą be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė uždraudžiant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. 2008-12-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2008-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, pagal BK 281 str. 6 d. S. P. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti motorines transporto priemones trejiems metams. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2008-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 144 str. ir galutinė subendrinta bausmės S. P. paskirta 9 metai laisvės atėmimo bei baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti motorines transporto priemones trejiems metams.
S. P. Vilniaus pataisos namuose šiuo metu atlieka minėtą 2008-12-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo pradžia - 2007-11-08, bausmės pabaiga - 2016-11-08, ½ bausmės atliko 2012-05-08.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-06-10 nutarimu Nr.59-112 nutarė netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. P. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija priimdama skundžiamą nutarimą neaptarė jo resocializacijos klausimų, jo galimybės integruotis laisvėje, nekreipė dėmesio į jį charakterizuojančius duomenis, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. S. P. mano, kad, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, komisija turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinio paleidimo netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams ir tikslams. Teigia, kad komisija privalėjo atkreipti dėmesį, kad jo nusikaltimas yra ne tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo (eismo įvykis). Komisija neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis iki įvykio dirbo policijoje, laikėsi įstatymų, iki autoįvykio nebuvo baustas net administracine tvarka. S. P. skunde nurodo, kad jis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos programose, dalyvauja privalomoje integracijos į visuomenę programoje, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison SMART“, aktyviai dalyvauja visose programose bei sporto ir kultūros renginiuose. Būdamas laisvėje daugiau uždirbtų ir galėtų greičiau padengti teismo priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiesiems. Atkreipė dėmesį, kad komisijos narys S. L. išreiškė motyvuotą atskirą nuomonę ir siūlė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė pateikdama atsiliepimą siūlo nuteistojo S. P. skundo netenkinti, palikti galioti 2013-06-10 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kadangi jis priimtas išsamiai įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymo klausimui išspręsti būtinas aplinkybes, yra motyvuotas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bei kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas suteikia teismui pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės visapusiškai išanalizavus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, bet ne pareigą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 metų gruodžio mėnesį S. P. pasinaudojo teise kreiptis dėl lygtinio paleidimo, tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, pirmos instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinę reikšmingas aplinkybes, galimybes nuteistąjį taisyti neizoliavus nuo visuomenės, pasisakė, kad lygtinis paleidimas S. P. dar negali būti taikomas.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, S. P. atitinka formalius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos vertinimu, S. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas visiškai sutinka su šia komisijos nuomone. Nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, kad komisija nekreipė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, vertintini kritiškai. S. P. skunde plačiai pasisako apie resocializacijos tikslus, analizuoja baudžiamojo persekiojimo padarinius ir vertina įkalinimo sistemos realybę, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo komisijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Skunde S. P. nurodo hipotetines savo galimybes laisvėje daugiau uždirbti ir greičiau padengti teismo priteistus civilinius ieškinius, tačiau nepateikia jokių konkrečių šių galimybių įgyvendinimo būdų, savo realių, aiškiai pasiekiamų ateities planų.
Nuteistojo teiginys, kad komisija priėmė neteisėtą nutarimą, nes neįvertino, kad jo padarytas nusikaltimas yra ne tyčinis, o neatsargus, yra abejotinas. Teismas, darydamas šią išvadą, atkreipia dėmesį, kad apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog S. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, būdamas policijos pareigūnu. Nuteistasis pagal savo pareigas žinojo ir privalėjo žinoti, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti neblaiviam vairuojant transporto priemonę, suprato savo veiksmų pavojingumą ir nors nesiekė tokių pasekmių, tačiau sąmoningai pasirinko ypatingai pavojingą elgesio variantą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal savo tuo metu eitas pareigas S. P. žinojo, kokia atsakomybė gresia ne tik už vairavimą esant neblaiviam bet ir už žmogaus palikimą be pagalbos, tačiau ignoravo savo, kaip vairuotojo pareigą užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą, bei žmogaus pilietinę ir policininko profesinę pareigą pasirūpinti nukentėjusiais, todėl S. P. teiginiai, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis iki nusikaltimo padarymo dirbo policininku ir laikėsi įstatymų, negali būti laikomas aplinkybe turinčia reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
S. P. nurodyta aplinkybė, kad jis neturi galiojančių nuobaudų už režimo pažeidimą, o yra keletą kartų skatintas, patvirtina tik tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, bet tai taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo gali būti toliau taisomas jo neizoliavus.
Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad S. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei pobūdis, sukeltos nepataisomos pasekmės, nuteistojo elgesys teisiamojo proceso metu ir bandymas sušvelninti savo padėtį bausmės vykdymo metu, kelia teismui pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu teigiant, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu S. P. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra ne tik siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir siekis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d., 5 d. ir Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 3 p., teismas
nutarė:
Nuteistojo S. P. skundo netenkinti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 59-112 palikti nepakeistą.
Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo nuteistajam gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.