- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-22-135/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubaustas 12 (dvylikos) parų areštu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 8 d. 18.25 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ,,I.“ vagystės būdu pagrobė prekių už 86,12 Lt, tuo padarydamas 86.12 Lt materialinę žalą, kuri neviršija 1 MGL. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. D. prašo pakeisti paskirtą administracinį areštą į viešuosius darbus. Nurodo, kad pagrobtos prekės buvo grąžintos, dėl pažeidimo jis visiškai prisipažino, vogė, nes neturi darbo ir neturi pinigų, už kuriuos galėtų nusipirkti maisto. Taip pat nurodo, kad neseniai susitvarkė socialinę pašalpą, už kurią privalo atidirbti 120 val., o dėl paskirto arešto gali prarasti pajamų šaltinį.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada pateikė atsiliepimą į E. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo E. D. skundo netenkinti ir teismo nutarimą skirti areštą palikti nepakeistu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimu E. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubaustas 12 (dvylikos) parų areštu. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma paskirtą administracinę nuobaudą – areštą – pakeisti į viešuosius darbus.
Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Iš šios nuostatos išplaukia, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., padarymą asmeniui gresia dvi alternatyvios administracinės nuobaudos, t. y. piniginė bauda arba areštas. Kokią administracinę nuobaudą skirti asmeniui už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas, skirdamas administracinį areštą E. D. atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau buvo baustas administracine tvarka, nuolat baudžiamas už tuos pačius pažeidimus, paskirtų piniginių baudų nemoka, išvadų dėl savo elgesio nedaro, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo E. D. pripažino, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei sunkinančią aplinkybę – pažeidimą padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismas apeliantui skyrė sankcijoje numatytą griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą, šiek tiek ilgesnį nei minimalus Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytas administracinio arešto terminas, t. y. 12 (dvylika) parų.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo paskirtą administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, netenkindamas šio apelianto prašymo, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tokios galimybės Lietuvos Respublikos ATPK nenumato. Nagrinėjamu atveju būtų įmanomas tik Lietuvos Respublikos ATPK 338¹ str. taikymas, kurio nuostatose numatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 338¹ str. priklauso Lietuvos Respublikos ATPK trisdešimt pirmajam skirsniui, kuris reglamentuoja nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesą. Taigi sprendimą dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turėtų priimti teismas priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir atliekantis administracinio teisės pažeidimo bylos vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirto arešto pakeitimas bauda nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų tikslingas. Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (11 b. l.) bei LITEKO duomenų matyti, kad E. D. be skundžiamo nutarimo 2013 metais jau baustas 4 kartus už tą patį pažeidimą piniginėmis baudomis, kurių nesumokėjo. O, kaip nurodė pats pažeidėjas skunde, jis šiuo metu neturi pajamų, todėl paskirtos nuobaudos neturėtų iš ko sumokėti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas jokių išvadų iš jam paskirtų administracinių nuobaudų nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo E. D. skirtą administracinę nuobaudą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.