- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e1-908-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, išsituokusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. smurtaudama nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y.: V. D., 2020 m. rugpjūčio 07 d., apie 03.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus pastūmė savo dukrą D. A.,o pastarajai nukritus ant lovos ne mažiau kaip du kartus sudavė jai per veidą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai smulkias kraujosruvas kairio paakio odoje, kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, daugines apvalias atskiras ir susiliejančias poodines kraujosruvas dešinio žasto ir abiejų dilbių srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje bei blauzdos užpakaliniame paviršiuje, sukėlusius D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji V. D. kalta prisipažino ir parodė, kad grįžusi iš Norvegijos dukra D. A. apsigyveno jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 7 d. apie 03.00 va. nakties, dukra D. grįžo iš koncerto neblaivi. Gulėdama savo kambaryje ji išgirdo kaip D. verkia. Nuėjo pas D. į kambarį išsiaiškinti kas atsitiko. D. ją išvarė iš savo kambario. Netrukus į jos kambarį atėjo verkdama D. ir pasakė, kad reikia užblokuoti jos banko kortelę. Ji pasakė D., kad duotų savo asmens kodą, kad galėtų užblokuoti jos kortelę. D. neišklausius jos iki galo išbėgo verkdama ir isterikuodama į savo kambarį. Ji vėl nuėjo pas D. į kambarį, pamatė, kad dukra pradėjo mėtyti ir gadinti savo ir jos daiktus, todėl norėdama ją nuraminti ir sutramdyti ji du kartus pastūmė D., ir ji nugriuvo į lovą. Kaip D. susižalojo lūpą ji tiksliai neprisimena, bet neneigia, kad galėjo jai trenkti, kai stūmė į lovą. Taip pasielgė norėdama nuraminti D., nes ji savo neadekvačiu ir isterišku elgesiu išvedė ją iš kantrybės. Ji nežino, ar jos dukra E. D. šį konfliktą matė, nes jai rūpėjo nuraminti D.. Jeigu ji savo dukrai D. sukėlė fizinį skausmą, tai dėl to nuoširdžiai gailisi. Toks įvykis tarp jų buvo pirmą kartą gyvenime. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimą. Daugiau papildymų neturi.
Papildomos apklausos metu V. D. patvirtino, jog pilnai sutinka su pareikštu įtarimu ir jame nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų dukters atžvilgiu (b.l. 66-69, 74-76).
Nukentėjusioji D. A. parodė, kad ji dirba ir gyvena Norvegijoje. Laikinai grįžus į Lietuvą apsistojo pas mamą V. D.. Su mama gyvena dar sesuo E. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 6 d. apie 19 val. ji su drauge išėjo į koncertą. Po koncerto su drauge nuvyko į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 03.00 val. nakties, būdama neblaivi, grįžo pas mamą į namus. Tikrindama savo piniginę aptiko, kad nebėra jos banko kortelės. Išsigandusi, kad kortele gali kažkas pasinaudoti, ji pradėjo verkti ir nuėjo pas mamą į kambarį, kad ši padėtų užblokuoti kortelę. Mama jai pradėjo priekaištauti, kad ji yra neblaivi ir nenorėjo jai padėti užblokuoti kortelę. Ji verkdama išėjo iš mamos kambario ir nuėjo į savo kambarį. Atsisėdusi ant lovos dar labiau praėjo verkti, nes pasijautė atstumta ir nereikalinga mamai. Netrukus į jos kambarį atėjo mama ir pasakė, kad užblokavo jos banko kortelę. Jausdamasi nereikalinga ji norėjo išeiti iš namų. Mama norėdama sulaikyti ją pastūmė ir ranka trenkė jai į viršutinę lūpą, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Nuo pastūmimo ji nugriuvo ant lovos. Atsikėlusi ji vėl bandė išeiti iš namų, o mama dar kartą ją pastūmė į lovą, ji vėl nukrito ant lovos. Tada ji iškvietė policiją. Ji savo mamai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš. Kol vyks ikiteisminis tyrimas ji išsikraustys iš mamos namų ir pagyvens pas savo močiutę į (duomenys neskelbtini). Toks konfliktas tarp jos ir mamos įvyko pirmą kartą (b.l. 22-25).
???Specialisto išvadoje Nr. G 1295/2020 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus D. A. rasti sužalojimai: smulkios kraujosruvos kairio paakio odoje, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje, dauginės apvalios atskiros ir susiliejančios poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir abiejų dilbių srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje bei poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Veido kraujosruvos galėjo gautis sudavus ranka-kumščiu du smūgius Kraujosruvos žasto ir dilbių srituje būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais - padarytos keliais poveikiais. Nobrozdinimai bei kraujosruvos ant kelių būdingos griuvimui, atsitrenkus į kietą pagrindą ar paviršių, galėjo gautis vieno griuvimo metu. D. A. padaryti paviršiniai galvos-veido ir galūnių sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 37-38).
Asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios D. A. apžiūra, nurodyta, jog D. A. lūpos patinusios, viršutinėje lūpoje matėsi mėlynos spalvos kraujosruvos, kurios, pasak nukentėjusiosios, atsirado po mamos panaudotų fizinių veiksmų. D. A. kairės ir dešinės kojų kelių srityse matėsi raudonos spalvos kraujosruvos, kurios atsirado po mamos pastūmimo, jai griuvus į lovą. (b.l. 39-41)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje D. A. paaiškino, kad 2020-08-01 apie 03.00 val. grįžo į namus iš koncerto neblaivi ir sukonfliktavo su mama V. D. dėl pamestos banko kortelės. Konflikto metu mama ją pastūmė ant lovos bei trenkė ranka per veidą sukeldama fizinį skausmą. V. D. paaiškino, kad 2020-08-07, apie 03.00 val. i namus grįžo neblaivi dukra D. A., kuri pradėjo trankyti duris, spardyti baldus, kelti triukšmą, todėl norėdama nuraminti dukrą pastūmė ją ant lovos, tačiau neigė, kad trenkė per veidą. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad grįžusi sesuo D. A. pradėjo konfliktuoti su mama, metė telefoną į sieną, tada mama pastūmė ją ant lovos ir kelis kartus trenkė ranka per veidą (b.l. 12-15).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji 2020-08-07 smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą, pastūmė ją, dėl ko pastaroji nukrito ir nukritus ant lovos ne mažiau kaip du kartus sudavė jai per veidą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai smulkias kraujosruvas kairio paakio odoje, kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, daugines apvalias atskiras ir susiliejančias poodines kraujosruvas dešinio žasto ir abiejų dilbių srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje bei blauzdos užpakaliniame paviršiuje, sukėlusius D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamoji smurtaudama prieš nukentėjusiąją, suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
V. D. padarė nesunkų nusikaltimą. Anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, nedirba, nukentėjusiosios atsiprašė.
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, V. D. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojamas laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. D. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.