Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-486/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
1-66-486/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31373-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-66-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-31373-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajai V. S., kaltinamosios gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM platformą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), praeityje teista:

1) 2017-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - 12 MGL, 451,92 eurų dydžio bauda;

2) 2017-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 64 (1) straipsnio pagrindu sumažinta 20 parų arešto bausme;

3) 2017-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64 (1) straipsniu, sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2018-01-30 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

4) 2018-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 64 (1) straipsniu, sumažinta 30 parų arešto bausme, bausmė subendrinta su 2017-10-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams 15 dienų;

5) 2018-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

6) 2018-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį, 4 mėnesiams laisvės atėmimo.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2019 m. liepos 07 d., laikotarpiu nuo 14 val. 41 min. iki 14 val. 49 min., iš UAB „P.“ parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: loterijos bilietus: - 10 (dešimt) vienetų loterijos bilietų „Įspūdingi pinigai“, kurių vieno vertė 10 (dešimt) eurų, o bendra vertė 100 (vienas šimtas) eurų, - 10 (dešimt) vienetų loterijos bilietų „Sėkmės 7“, kurių vieneto vertė 10 (dešimt) eurų, o bendra vertė 100 (vienas šimtas) eurų, tuo UAB „P.“ padarė bendrą 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to ji 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.00 val., iš prekybos centre „A.“, esančio (duomnys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvės „H&M“, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: šukas, kurių vertė 5,99 eurų, segtukus, kurių vertė 9,99 eurų, kūno dulksną, kurios vertė 2,99 eurų, kvepalus „Above the clouds“, kurių vertė 14,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 14,99 eurų, moteriškas kelnes „Skinny & Denim“, kurių vertė 39,99 eurų, moteriškas kelnes „Tech Stretch“, kurių vertė 49,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 19,99 eurų, moterišką megztinį „H&M“, kurio vertė 24,99 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėta ir sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą nedidelės vertės UAB „H & M Hennes & Mauritz“ priklausantį 183,91 eurų vertės turtą ir padaryti UAB „H & M Hennes & Mauritz“ 183,91 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykiai buvo seniai, visų aplinkybių šiuo metu kaltinamoji jau nelabai ir prisimena, prašo remtis tais parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. V. S. pamena, kad pavogė loterijos bilietus, ir jeigu būdavo laimėjimai, iškeisdavo juos į pinigus. O dėl drabužių vagystės, tai visus daiktus susidėjo į rankinę, ir ją sulaikė apsaugos darbuotojai. Visų aplinkybių detaliai irgi neatsimena.

Buvo pagarsinti kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuo ji palaikė. V. S. parodė, kad ji 2019 m. liepos 07 d., apie 14 val. 40 min., atėjo į UAB „P.“ parduotuvę „I.“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į „I.“ parduotuvę atėjo su tikslu pavogti loterijos bilietus, kurie buvo padėti prie kasos. Stovėjo eilėje su prekėmis, o pardavėjai nusisukus ir jos nematant paėmė loterijos bilietus ir įsidėjo į striukės kišenę. Tiksliai neatsimena kiek loterijos bilietų buvo, tačiau sutinka su nurodytu kiekiu ir bilietų verte. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., į parduotuvę „H&M“, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atėjo su tikslu pavogti daiktus. „H&M“ žala nebuvo padaryta, kadangi ją sulaikė apsaugos darbuotojai ir visus pavogtus daiktus iš jos paėmė. Dėl vagysčių gailisi, bet nori pasakyti, kad UAB „P.“ padarytos 200 (du šimtai) eurų turtinės žalos atlyginti negalės, kadangi yra nedirbanti ir neturi pinigų. Visas vagystes padarė, nes neturėjo pinigų pragyventi, daiktus norėjo parduoti (t. 1, b. l. 163-165).

Taigi kaltinamoji V. S. visiškai prisipažino kalta įvykdžiusi jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą bei pasikėsinusi įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. S. kaltę be jos visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Dėl 2019-07-07, vagystės iš UAB „P.“ parduotuvės „I.”

2019 m. liepos 11 d. UAB „P.“ pareiškime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad 2019 m. liepos 07 d., 14 val. 41 min., 14 val. 49 min., parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , moteris parduotuvės prekybinėje salėje iš 3 (trečios) kasos paėmė: - 10 (dešimt) vienetų loterijos bilietų „Įspūdingi pinigai“, - 10 (dešimt) vienetų loterijos bilietų „Sėkmės 7“. Pavogtų prekių vertė 200 (du šimtai) eurų. Prie pareiškimo pridėti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, reikšmingi vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 5-6).

2019 m. liepos 26 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti, aprašyti kartu su UAB „P.“ 2019-07-11 pareiškimu pateiki vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos esminės kaltinamosios V. S. 2019-07-07 įvykdytos vagystės aplinkybės (t. 1, b. l. 58-70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. parodė, kad nuo 2009 metų dirba UAB „P.“, „I.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyr. kasininkės pareigose. 2019 m. liepos 07 d., nedirbo, į darbą atėjo sekančią dieną. Vagystės metu kasoje dirbo L. G., kuri nematė įvykdytos vagystės ir pastaroji vakarais neskaičiuoja loterijos bilietėlių, todėl apie įvykį mažai ką galėtų nurodyti. Darbe atlieka įvairias funkcijas, viena iš jų periodiškas loterijos bilietų skaičiavimas. Laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 01 d. iki 2019 m. liepos 08 d., loterijos bilietėliai 3 (trečioje) kasoje buvo skaičiuojami apie 2 (du) kartus, o paskutinis skaičiavimas tikėtina, kad buvo apie 2019 m. liepos 05 d. 2019 m. liepos 08 d., ryte atėjusi į darbą dar kartą 3 (trečioje) kasoje suskaičiavo loterijos bilietus bei pastebėjo jų trūkumą. Neatitikimas buvo nustatytas pagal revizijos dokumentus bei įmuštų prekių skaičių kasoje, t. y. revizijos dokumentuose buvo nurodytas didesnis skaičius loterijos bilietėlių nei įmušta į kasą. Negali nurodyti, kiek tiksliai loterijos bilietų trūko, bet trūkumas buvo didelis, iki 20 (dvidešimt) vienetų. Suprato, kad loterijos bilietai bus pavogti, todėl buvo nuspręsta peržiūrėti vaizdo kameras. Apsaugos darbuotojas peržiūrėjęs vaizdo kameras užfiksavo, kaip mergina stovėjusi kasoje, per 2 (du) kartus paėmė loterijos bilietus bei išėjo pro kasas nesusimokėjusi. Vaizdo įrašą matė ir pati, tačiau tos merginos nepažįsta, todėl negalėtų atpažinti (t. 1, b. l. 55-57).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai V. S. pareikštą kaltinimą. Kaltinamosios parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Kaltinamosios V. S. kaltė grindžiama jos pačios visišku prisipažinimu ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. G. parodymais, apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, kita bylos rašytine medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi pagrobė nedidelės vertės turtą, už 200 eurų (neviršija 5 MGL).

Dėl 2019-08-27 vagystės iš UAB „H & M Hennes & Mauritz“ parduotuvės „H&M“,

esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „E.“ apsaugos darbuotojo L. B. pranešime nurodyta, kad 2019-08-27, apie 16 val., prie parduotuvės „H&M“, esančios prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta moteriškė, kuri iš parduotuvės pavogė prekių už 183,91 eurų. Moteriškė pristatyta į apsaugos postą ir perduota policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 12).

2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB “H & M Hennes & Mauritz” pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., iš parduotuvės „H&M”, esančios prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta: šukos, kurių vertė 5,99 eurų, segtukai, kurių vertė 9,99 eurų, kūno dulksna, kurios vertė 2,99 eurų, kvepalai, kurių vertė 14,99 eurų, megztinis, kurio vertė 14,99 eurų, kelnės, kurių vertė 39,99 eurų, kelnės, kurių vertė 49,99 eurų, megztinis, kurio vertė 19,99 eurų, megztinis, kurio vertė 24,99 eurų. Bendra suma 183,91 eurų. Prekės buvo atpažintos apsaugos poste. Prekės nesugadintos ir grąžintos parduotuvei (t. 1, b. l. 13).

2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB “H & M Hennes & Mauritz” protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., pastebėta, kad iš parduotuvės “H&M”, esančios prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pagrobta: šukos, kurių vertė 5,99 eurų, segtukai, kurių vertė 9,99 eurų, kūno dulksna, kurios vertė 2,99 eurų, kvepalai, kurių vertė 14,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 14,99 eurų, moteriškos kelnės, kurių vertė 39,99 eurų, moteriškos kelnės, kurių vertė 49,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 19,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 24,99 eurų. Parduotuvei padarytas 183,91 eurų nuostolis (t. 1, b. l. 14-20).

2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta, fotografuota prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė „H&M”, iš kurios kaltinamoji V. S. 2019-08-27, pasikėsino pagrobti įvairias prekes (t. 1, b. l. 75-82).

2019 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo UAB “H & M Hennes & Mauritz” įgaliota atstovė M. P. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjai D. S. pateikė apžiūrai kaltinamosios V. S. iš parduotuvės „H&M”, esančios prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019-08-27 pagrobtus daiktus (t. 1, b. l. 95-96).

2019 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti, aprašyti ir fotografuoti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2019-08-30 protokolu pateikti daiktai (t. 1, b. l. 97-107).

2019 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas, aprašytas tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, reikšmingas vaizdo įrašas, kuriuo fiksuotas 2019-08-27, 15:58 val., kaltinamosios V. S. išėjimas iš parduotuvės „H&M”, esančios prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su rūbais rankoje (t. 1, b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. parodė, kad yra parduotuvės „H&M”, esančios prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovas. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val. 10 min., jai būnant darbo vietoje iš prekybos centro apsaugos posto sulaukė skambučio apie tai, kad yra sulaikyta moteriškė, kuri apsivogė jų parduotuvėje. Kolegei nuėjus į apsaugos postą buvo nustatyta, kad iš parduotuvės yra pavogti šie daiktai: šukos, kurių vertė 5,99 eurų, segtukai, kurių vertė 9,99 eurų, kūno dulksna, kurios vertė 2,99 eurų, kvepalai, kurių vertė 14,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 14,99 eurų, moteriškos kelnės, kurių vertė 39,99 eurų, moteriškos kelnės, kurių vertė 49,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 19,99 eurų, moteriškas megztinis, kurio vertė 24,99 eurų. Visi rūbai buvo tvarkingi, todėl buvo paimti ir grąžinti į apyvartą (t. 1, b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. parodė, kad dirba UAB „E.“ apsaugos darbuotoju. Pagrindinė jo darbo vieta yra prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 16 val., jam būnant darbo vietoje ir leidžiantis eskalatoriumi, kuris yra prie parduotuvės „H&M“ pastebėjo, kaip iš parduotuvės išeina moteris, kuri yra linkusi vagiliauti, kaip pamena moters vardas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Priėjus ir prisistačius moteriškė ant rankos turėjo 2 (du) moteriškus megztinius, kuriuos staiga išmetė ir labai pradėjo jaudintis. Apie 16 val. 10 min., jam ir moteriškei užėjus į saugos postą pastaroji prisipažino, kad įvykdė vagystę iš prekybos centre „A.”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „H&M”. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad moteriškė iš parduotuvės pavogė: šukas, segtukus, kūno dulksną, kvepalus, 3 (tris) moteriškus megztinius, 2 (dvi) moteriškas kelnes. Visi rūbai buvo tvarkingi, todėl buvo perduoti atvykusiam parduotuvės „H&M” darbuotojui (t. 1, b. l. 93-94).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai V. S. pareikštą kaltinimą. Kaltinamoji visiškai prisipažino įvykdžius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Kaltinamosios V. S. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. P., L. B. parodymais, apžiūros protokolais, pareiškimu, apsaugos darbuotojo pranešimu, kita bylos rašytine medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi pasikėsino pagrobti nedidelės vertės turtą už 183,91 eurų bei turto vertė neviršija 5 MGL.

Dėl bausmės skyrimo, kitų klausimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad ji prisipažino padariusi bei pasikėsinusi padaryti nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis.).

Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei bei pasikėsinta padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi bei sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją. V. S. nepaisant pakankamai jauno amžiaus jau 6 kartus buvo teista, administracine tvarka bausta (t. 1, b. l. 139-140). Bylos duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) d. įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą. Diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149). Duomenų apie gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje nėra (t. 1, b. l. 147-148).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai arešto bausmę, didesnę už bausmės vidurkį. Toks arešto bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad ji teista ir laisvės atėmimo bausme, tačiau iš to išvadų nedaro, niekur nedirba, šiuo metu suimta analogiško pobūdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-827/2021, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdama recidyviste.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2019 m. liepos 11 d. UAB „P.“ pateikta laikmena - su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, reikšmingais vaizdo įrašais prie 2019-07-26 apžiūros protokolo, saugoma voke Nr. 2, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19; 2019 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai: megztiniai, kūno dulksna, kvepalai, šukos, segtukai, kelnės ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu grąžintos teisėtam daiktų savininkui - UAB „H & M Hennes & Mauritz“ įgaliotai atstovei M. P. (t. 1, b. l. 108); 2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „H & M Hennes & Mauritz“ el. paštu ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktas vaizdo įrašas su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, reikšmingu vaizdo įrašu, patalpintas į laikmeną prie 2019-11-20 apžiūros protokolo, saugoma voke Nr. 1, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo įrašus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti <...> kaltinamajam ar už jį materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi, pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui atlyginti patirtą žalą. Tačiau, šiuo aspektu pažymėtina, kad atlyginama ne bet kokia žala, o tik tokia, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir kuri su kaltu pripažinto asmens veika yra susijusi priežastiniu ryšiu. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-323-489/2016).

UAB „P.“ pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31373-19, dėl kaltinamosios V. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos - 200 (dviejų šimtų) eurų atlyginimo (t. 1, b. l. 40-42).

Kaltinamoji V. S. civilinį ieškinį pripažino, jis įrodytas teisme išnagrinėtais įrodymais, todėl civilinis ieškinys abejonių nekelia ir 200 eurų suma turi būti priteista iš kaltinamosios V. S. UAB „P.“ naudai.

UAB „H & M Hennes & Mauritz“ nereiškė civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 90).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Byloje buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 189 eurų už advokato atstovavimą išieškojimo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 109 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį.

Pažymėtina, jog tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju Tarnyba buvo paskyrusi advokatą Gediminą Skaistį ginti V. S. interesus teismui nustačius jo dalyvavimą būtinu, nes kaltinamoji suimta kitoje byloje Nr. 1-208-827/2021. Esant šioms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios finansinę padėtį, taip pat galimybę atlyginti byloje priteistą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš V. S. šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

V. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto.

V. S. pripažinti kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti V. S. subendrintą bausmę - 42 (keturiasdešimt dvi) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. S. galutinę bausmę - 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. S. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį „UAB P.“ tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamosios V. S. civilinio ieškovo UAB „P.“ naudai 200 (du šimtus) eurų, turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus laikmenose esančius vaizdo įrašus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamosios V. S., atmesti.

Kaltinamajai išaiškintina, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys privalo atvykti į Panevėžio pataisos namus).

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, skelbiama paieška bei paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski