- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-553-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00758-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pažeidėjas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2019 m. balandžio 1 d. apie 19.10 val.(duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,82 promilės neblaivumas, kai atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones. Pažeidimas padarytas pakartotinai, nes buvo paskirta administracinė nuobauda ir nepraėjo vieni metai nuo nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad šioje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nekyla. A. G. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą teismas įvertino A. G. veiksmų pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytų administracinių nuobaudų neveiksmingumą ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytas baudas su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir automobilio konfiskavimu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimą.
3.1. Skunde apeliantas tvirtina, kad administracinių nusižengimų jis nepadarė, savo kaltės nepripažįsta. Atkreipiamas dėmesys į liudytojo A. S. parodymus, kad apsaugos darbuotojas parodė vaizdo įrašą, iš kurio buvo matyti, kad A. G. vairavo automobilį – perstatė jį į kitą vietą. Šie parodymai neatitinka tikrovės, nes apsaugos darbuotojas tokių aplinkybių nenurodė. Tokia vaizdo medžiaga byloje nėra pateikta. Nei į vietą atvykę policijos pareigūnai, nei apsaugos darbuotojas nepateikė duomenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, galimai galėjusias užfiksuoti įvykių seką. Teismui pareikalavus pateikti vaizdo įrašą gautas atsakymas, kad tokio įrašo bendrovė neturi. Teismui ignoruojant pareigą būti aktyviam renkant įrodymus, apelianto gynėjas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovė patikino, kad jų vaizdo kameros nestebi automobilių stovėjimo aikštelės. Ši informacija prieštarauja policijos pareigūno parodymams. Abejotini yra ir apsaugos darbuotojo J. Č. parodymai dėl nuo apelianto sklindančio alkoholio kvapo. Juo labiau, kai nustatytas 0,82 promilės neblaivumas. Be to, teismo posėdyje apklausiamas apsaugos darbuotojas patvirtino, kad policijos pareigūnai jam nurodė, kaip reikia rašyti pareiškimą. Svarbu ir tai, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą kvietė ir pats apeliantas, norėdamas rašyti pareiškimą dėl apsaugos darbuotojo J. Č. veiksmų. Policijos pareigūnas nurodė, kad tokio pareiškimo rašyti nereikia, nes užtenka vieno pareiškimo. Teismo posėdyje apklausiamas policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl A. G. iškvietimas nebuvo protokoluojamas, nors pripažino, kad A. G. iš tiesų norėjo rašyti pareiškimą, tačiau ši jo teisė nebuvo užtikrinta. Tiek apsaugos darbuotojo, tiek policijos pareigūnų paaiškinimus paneigia nuoseklūs ir neprieštaringi apelianto ir jo mamos L. G. parodymai, kad apeliantas automobilio nevairavo, vieną gurkšnį brendžio išgėrė laukdamas policijos pareigūnų.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas administracinio nusižengimo protokole nepasirašė. Protokolas jam buvo įteiktas registruotu paštu. Teismui pateiktoje A. G. skambučių išklotinėje matyti, kad įvykio metu jis pats skambino ir pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Tai patvirtina, kad tarp apelianto ir apsaugos darbuotojo buvo susiklostę išimtinai priešiški santykiai. Teismas nurodė priešingai, kad santykiai nebuvo priešiški, nors priešiškumas nustatytas akivaizdžiai. Tai patvirtino ir pats apsaugos darbuotojas. Teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad būtent A. G. vairavo automobilį įvykio metu. Nutarimas priimtas remiantis išimtinai apsaugos darbuotojo ir policijos pareigūno parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nutarime išvardinti įrodymai, neva įrodantys A. G. kaltę, tačiau vieninteliu įrodymu dėl faktinio apelianto vairavimo yra apsaugos darbuotojo liudijimas, kurio jokie kiti įrodymai nepatvirtina, ir apeliantui nustatytas neblaivumas. Kiti teismo minimi įrodymai kaltės neįrodo ir yra nepagrįstai „pritempti“, kaip patvirtinantys apsaugos darbuotojo J. Č. liudijimus. Policijos pareigūnai nepatikrino J. Č. blaivumo, neperžiūrėjo prekybos centre veikiančių vaizdo kamerų įrašų, tokių įrašų iš viso nereikalavo, nesikreipė į įvykį galimai mačiusius liudytojus, ignoravo tiek A. G., tiek jo mamos paaiškinimus. Pareigūnai į incidentą reagavo šališkai ir netinkamai įgyvendino ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 567, 569 straipsnių pažeidimus, nebuvo siekiama nustatyti esmines aplinkybes, nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai, tendencingai ir neobjektyviai įvertinti įrodymai, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir įrodinėjimo našta perkelta pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Buvo priimtas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas, todėl jis turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma netenkinti A. G. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 652 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą tvirtindamas, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį vairavo būtent jis, administracinio nusižengimo byloje nėra.
7. Duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo esminės nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.
9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi nusižengimo teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.
10. A. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tam tikrus administracinius nusižengimus (šiuo konkrečiu atveju už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atitinkantį ANK 423 straipsnio 3 dalį), jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. G. veiksmai pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltei dėl šio nusižengimo padarymo pagrįsti įrodymų byloje pakanka, tuo pačiu sprendė, kad iš byloje nustatytų ir administracinio nusižengimo protokole aprašytų nusižengimo aplinkybių, byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. G. veiksmai atitinka ir kito administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, požymius. Padaręs tokią išvadą teismas A. G. skundžiamu nutarimu pripažino kaltu ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši atimta ir būdamas neblaivus), t. y. pripažino jį kaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris administracinio nusižengimo protokolu A. G. nebuvo inkriminuotas.
11. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta. A. G. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris administracinio nusižengimo protokole nors ir buvo aprašytas atskleidžiant pažeidimo esmę, tačiau jam nebuvo inkriminuotas. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog A. G. veiksmuose yra ir kito administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nei numatyta administracinio nusižengimo protokole, turėjo grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, bet ne kvalifikuoti jo veiksmus pagal naują, administracinio nusižengimo protokole nenurodytą ANK straipsnį.
12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, esamą teisinį reguliavimą, iš esmės nenumatantį galimybės pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, neinkriminuotą jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, akivaizdu, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas dėl skundo priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, A. G. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo šiame nutarime neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikini Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.