- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2-971-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10867-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4737,94 Eur negrąžinto kredito, 526,57 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 714,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,50 Eur sutartinių palūkanų, 1620 Eur administravimo mokesčio, 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4737,94 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo termino dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pašto voko nustatyta, kad atsakovui pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas minėtu adresu 2018-12-17, atsakovas iki 2019-01-21 neatsiėmė pašte jam skirtų procesinių dokumentų. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2017-11-27 tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini) toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3982 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.) bei 799,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022-11-27. Suteiktas 5000 Eur vartojimo kreditas, 3982 Eur palūkanos, 799,39 Eur tarpininkavimo mokestis, ieškovei turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2018-10-31 pranešimu nutraukė su atsakovu sutartį nuo 2018-11-06. Atsakovas per papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 4737,94 Eur vartojimo kredito, 526,57 Eur mokėjimo palūkanų, 10,50 Eur sutartinių palūkanų, 714,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1620 Eur administravimo mokesčio. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 4737,94 Eur skolą, 526,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 10,50 Eur sutartines palūkanas, 714,94 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovės reikalavimas dėl priteistinų sumų pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1 punktas, 5.2 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1620 Eur administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.29 punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Vartojimo kredito sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir sutarties specialiojoje dalyje. Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi vartojimo kredito sutarties 5.14. punktu. Pastarajame punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties punktais, prašo priteisi 1620 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas sprendžia, kad jog sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl administravimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nustatyta, kad sutarties specialiosiose sąlygose administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, priešingai nei vartojimo kredito sutarties sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Kitoks vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu ir CK 6.261 straipsniu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 10,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-06-28 iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Pripažintina, kad vartojimo kredito sutarties 5.14 punkto sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1620 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Pažymėtina, kad analogiškoje situacijoje dėl administravimo mokesčio priteisimo yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2019-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-144-259/2019.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2017-11-27 vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sutarties sąlygose numatyta metinė palūkanų norma (MPN) – 26 proc. Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis numato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovei iš atsakovo priteistinos sutartinės palūkanos pagal 2017-11-27 vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – 26 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (4737,94 Eur), nuo 2018-11-22 (kreipimosi į teismą dienos) iki kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 79 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Nustatyta, kad byloje ieškovė patyrė 171 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, t.y. iš viso 417,01 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina 329,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (417,01 Eur x 79/ 100 proc.).
Byloje susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kadangi ieškovas iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškiniu yra tenkinama didžioji ieškovo reikalavimų dalis, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92 str., 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 4737,94 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 94 ct) negrąžinto kredito, 526,57 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 57 ct) mokėjimo palūkanų, 10,50 Eur (dešimt Eur 50 ct) sutartinių palūkanų, 714,94 Eur (septynis šimtus keturiolika Eur 94 ct) tarpininkavimo mokesčio, 26 (dvidešimt šešių) procentų metines palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (4737,94 Eur) nuo 2018-11-22 (kreipimosi į teismą dienos) iki kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5989,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 329,44 Eur Eur (tris šimtus dvidešimt devynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, į. k. 303225546.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris Eur 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.