Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-598/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
II-11-598/2017
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00134-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-11-598/2017
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00134-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4; 21.11.1;
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 1 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. J.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atstovei J. M. –Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. 2017 m. balandžio 26 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti nutarimą Nr.61ANN-95295749-17 ir paskirtą nuobaudą.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. 2017-03-14 administracinio nusižengimo protokolu ROIK: 17066150222 K. J. surašė administracinį nurodymą dėl to, kad jis 2017-03-14 12.50 val. automobiliu Volvo V70, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Jonavos m. Taurostos gatvėje, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ANK 420 str. 1 d., bei nurodė sumokėti 85 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams (b.l.1-2).

K. J. su pažeidimu nesutikus ir administracinio nurodymo per nustatytą terminą neįvykdžius, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė J. M. – Š. 2017-04-14 surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir už pažeidimo, numatyto LR ANK 420 str. 1 d., padarymą skyrė K. J. 170 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b.l.4).

Surašant protokolą K. J. su pažeidimu nesutiko ir paaiškinime policijai nurodė, kad važiuojant nuo Šveicarijos k. link Jonavos paskui vilkiką su puspriekabe, vilkikas važiavo tai lėtindamas, tai pagreitindamas greitį; įvažiavus į žiedą jis beveik jame sustojo, pradėjo važiuoti ir rodydamas dešinį posūkį suko link kelkraščio. Greitis buvo labai mažas ir vilkikas beveik sustojo, o jis, įsitikinęs, kad gali vilkiką apvažiuoti, jį apvažiavo ir galimai kliudė ištisinę liniją, laikydamasis saugaus lenkimo atstumo. Pareigūnams stovint prieš atvažiuojančias transporto priemones ir nematant vilkiko manevrų, jie galėjo suklysti vertindami situaciją (b.l.2-3).

Šalies argumentai

Pateiktu skundu K. J. prašo panaikinti Kelių policijos poskyrio nutarimą Nr. Nr. 61ANN-95295749-17 administracinio nusižengimo byloje ir jo nebausti. K. J. 2017-04-11 teikė Kelių policijos valdybai paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, kuriame patikslino nusižengimo padarymo aplinkybes, kurias nurodė ir skunde, kad automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo darbo reikalais keliu E262 nuo Šveicarijos kaimo, Jonavos r., link Jonavos miesto. Pravažiavus ženklą „Jonava", priekyje važiavęs vilkikas su priekaba ėmė keisti važiavimo greitį, tai jį didindamas, tai pristabdydamas, lyg ieškodamas kelio ar svarstydamas kur jam važiuoti. Vilkikas parodė dešinio posūkio signalą ir pristabdė ties įvažiavimu į prekybos centrą „Ermitažas", bet nepasuko; įvažiavus į žiedinę sankryžą, važiavo paskui jį, nes vilkikas suko Ukmergės kryptimi, kur ir jam reikėjo. Žiede vilkiko vairuotojas rodė dešinio posūkio signalą, išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, vėl įsijungė dešinio posūkio signalą ir, už 40 m. nuo išvažiavimo iš žiedo, stabtelėjo ties sankryža į Meškonis, tačiau nesuko ir judėjo toliau apie 10 km/h greičiu. Už 80 m. nuo išvažiavimo iš žiedinės sankryžos vilkikas vėl parodė dešinio posūkio signalą ir traukėsi į dešinįjį kelkraštį, akivaizdžiai tam, kad praleistų už jo važiuojančias transporto priemones, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių XIII sk., 113 p.: „Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausių greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones". Įsitikinęs, kad apvažiuoti šią transporto priemonę yra saugu, niekam netrukdys ir nėra priešais atvažiuojančių transporto priemonių, kad kelio ženklinimas ir ženklai to nedraudžia, taip ir padarė. Pradėjus apvažiavimo veiksmą, buvo matoma apie 25 m. ilgio siaura brūkšninė linija, kurią jis kirto. Šią liniją apibūdina kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.7 p.: „Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminti eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių". Toliau esančios siauros ištisinės linijos, nesimatė ir negalėjo matytis. Važiuojant nuo žiedo, šiame kelio ruože nėra artėjimo linijos, kurią numato kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 p.: „Artėjimo linija-siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, - įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių" Baigus, transporto priemones praleidžiančio vilkiko apvažiavimo manevrą, priekyje matė ženklą, informuojantį apie artėjantį kelio vingį ir už jo esantį ženklą, informuojantį apie draudimo lenkti pradžią. Vilkiko su priekaba ilgis apie 15 - 16 m., todėl, įsibėgėjęs iki leistino 50 km per valandą greičio, pravažiuodamas pro jį, užtruko 2-3 sekundes, apvažiavimo kelio ilgis buvo apie 40 m. Kadangi, kelkraščio ir važiavimo juostos plotis iki linijos skiriančios priešingų krypčių srautus yra apie 5,5 m., vilkiko plotis yra apie 2,7 m., jo automobilio plotis yra apie 2 m., bendras abiejų transporto priemonių - 4,7 m., bei siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp transporto priemonių, apvažiuoti praleidžiančią transporto priemonę, neužvažiavus ant vidurio linijos yra nesaugu, todėl, baigdamas manevrą galimai užvažiavo ant ištisinės linijos. Kelių eismo taisyklės reikalauja baigti manevrą, net degant raudonam šviesoforo signalui, esant sankryžoje ir sukant į kairę. Šiuo atveju užbaigė manevrą dar leistinomis sąlygomis - esant punktyrinei linijai ir nedraudžiam ženklinimui. Už 230 m. nuo žiedo stovėjo kelių policijos pareigūnai, vienas iš jų žiūronais stebėjo kelią, kitas sustabdė jo automobilį ir priėjo. Pareigūno stabdomas pamanė, kad galimai vykdomas eilinis dokumentų patikrinimas ir tai ilgai neužtruks. Norėjo sustoti nuošaliau, bet pakluso pareigūno nurodymams, sustoti autobuso stotelėje. Kelių eismo taisyklių 7 p. numato, kad kelių eismo dalyvis privalo paklusti nurodymams, kai juos stabdo tikrinantys pareigūnai. Šioje vietoje sustabdytas jo automobilis trukdė įlipti ir išlipti maršrutinio autobuso keleiviams. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu, patvirtintos Lietuvos patrulių veiklos instrukcijos III sk. 24 p. nurodo, kad „Prieš stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį". Priėjęs pareigūnas pasakė, kad padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas; jis detaliai papasakojo situaciją ir trumpam pareigūnas sudvejojo ar tikrai tai pažeidimas, tačiau, kitam pareigūnui pamojus ranka, vis dėl to nutarė protokolą surašyti ir pritaikė ANK 420 str. „ Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) ".

Pareigūnas tvirtino, kad vilkikas, kaip ir visi automobiliai rodė posūkį tik išvažiuodamas iš žiedo ir nevertino to fakto, kad dešinį posūkį vilkikas rodė ir svarstydamas sukti už žiedo esančioje sankryžoje link Meškonių km. bei vėliau, praleisdamas iš paskos važiuojančius automobilius. Taip pat neįvertino (galimai jam buvo sudėtinga iš 230 m atstumo tai padaryti), kad vilkikas važiavo labai lėtai ir, kaip reikalauja, kelių eismo taisyklės, praleido kitas transporto priemones. Kol jis pareigūnui pasakojo savo situaciją, kitas pareigūnas autobusų stotelėje sustabdė kitą automobilį, kurį apvažiuojančios transporto priemonės buvo priverstos kirsti ištisinę juostą, esančią ženklo „lenkti draudžiama" galiojimo ribose. Po kelių minučių šiam vairuotojui buvo leista važiuoti. Mano, kad ir jį sustabdęs pareigūnas, įvertinęs jo situacijos aplinkybes, galėjo įspėti, paaiškinti ar patarti, o ne imtis kraštutinės priemonės - baudos su teisės vairuoti atėmimu. Iš pareigūnų kalbos suprato, kad jie šioje vietoje stovi labai dažnai, buvo akivaizdžiai blogos nuotaikos, nes nematę visos situacijos, reagavo netinkamai, su išankstine nuostata jo atžvilgiu, nekreipė dėmesio į vardijamas aplinkybes.

ANK 7 straipsnis. Kaltės formos numato: „Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo ". Ištisinė linija galimai buvo kirsta, bet tik manevro pabaigoje ir ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, ne dėl tyčios, ar neatsargumo, o dėl to, kad nebuvo apie ją informuojančio ženklinimo ar ženklo, bei, kad praleidusio vilkiko apvažiavimui reikalingas didesnis plotis. Jo vairavimo stažas yra daugiau kaip 17 m. Vairuoti automobilį yra jo kasdieninis darbas, nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų per dieną. Iš šio darbo pragyvena, vienas augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, daug prisideda prie sūnaus išlaikymo, kuris didžiąją laiko dalį taip pat gyvena pas jį, todėl tikrai nerizikuotų savo darbu ir pajamomis, darydamas kelių eismo pažeidimą, dėl kurio galėtų netekti teisės vairuoti.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybes neatitinka tikrovės. Pareigūnai nurodo, kad: stovėjo prie Taurostos g. 10 namo, tačiau jie stovėjo 40 m. už įvažiavimo į šio namo kiemą, prieš pat autobusų stotelę esančiame keliuke; nuo jų stovėjimo vietos iki žiedo buvo apie 70 m., tačiau tikrovėje jie stovėjo daugiau nei 230 m. nuo išvažiavimo iš žiedo. Apvažiavimo manevrą jis pradėjo 80 m. už išvažiavimo iš žiedo. Remiantis pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytą buvimo vieta, apvažiavimas turėjo būti pradėtas, jau už pareigūnų stovėjimo vietos. Dar viena tarnybiniame pranešime nurodyta realybės neatitinkanti aplinkybė yra ta, kad pareigūnai teigia matę iš mano vairuojamo automobilio duslintuvo einančius dūmus, tačiau automobilis yra 2011 m. pabaigos laidos su Euro 5 standartus atitinkančiu Ecotec varikliu, variklio sistema turi kietųjų dalelių filtrą, katalizatorių, EGR sistemą, naudojama tik aukščiausios švarumo klasės A5B5 alyva. Automobilyje yra pastovi eko sistema su automatine pavarų dėže, kuri varikliui neleidžia pasiekti daugiau nei 3500 apsisukimų per minutę ir automatiškai perjungia pavarą. Net ir specialiai bandant, neįmanoma padaryti taip, kad iš šio automobilio išmetimo sistemos sklistų juodi dūmai ir dar tokie, kurios būtų galima pastebėti esant už 130 m. nuo automobilio. Kadangi pareigūno tarnybiniame pranešime yra neatitikimų, pareigūnai galėjo apsirikti ir įvertindami jo veiksmą kaip pažeidimą. Atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, jo vairavimas buvo atsargus, apgalvotas, niekam nekėlė pavojaus, nebuvo kitų aplinkybių, išvardintų ANK 420 str. 1 d., todėl jo atliktas, kito automobilio apvažiavimo, veiksmas pareigūnų buvo nepagrįstai įvertintas kaip nusižengimas.

Be to, 2017 m. balandžio mėn. 14 d. atvyko 10 val. į paskirtą viešąjį posėdį, kuris turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka Jonavos r. policijos komisariato Kelių policijos poskyryje, tačiau viršininkė J. M. - Špakauskienė, kaip matyti iš nutarimo, jį jau buvo priėmusi 9 val. 17 min., todėl prieš priimant nutarimą jis neturėjo galimybės paaiškinti aplinkybių ir jo naujai nustatytų faktų.

Teismo posėdžio metu K. J. palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir prašymą. Teismo posėdžio metu pateikė nuotraukas ir papildė, kad lenkimą pradėjo esant punktyrinei linijai ir nedraudžiam ženklinimui. Manevrą baigė galimai užvažiuodamas ant ištisinės ženklinimo linijos, tačiau pareigūnai nevertino, kad vilkikas rodė dešinį posūkį ir važiavo lėtai. Pareigūnų nurodytas jų buvimo vietos atstumas nuo įvykio vietos neatitinka faktinių aplinkybių. Pagal pateiktas nuotraukas ir schemas nori įrodyti, kad situacija jo atveju yra provokacinė, nes nurodytoje vietoje net ir lenkiant stotelėje stovintį autobusą, transporto priemonės priverstos kirsti ištisinę ženklinimo liniją, o jis lenkė vilkiką. Lenkimas vyko iki kelio ženklų ir tuo metu važiavo dar kelios transporto priemonės.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atstovė J. M. –Š. skundą prašė atmesti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsiliepime nurodė, kad K. J. lenkė transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir jo padarytas pažeidimas atitinka LR ANK 420 str. 1 d.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. K. J. pažeidimo padarymo metu stovėjo prie įvažiavimo į stadioną. Pastebėjo, kaip iš žiedinės sankryžos Achemos kryptimi išvažiavo vilkikas, kuris jokio posūkio nerodė tik važiavo lėtai. Lenkimo manevrą pažeidėjas pradėjo tik pravažiavus Meškonių posūkį, išsyk už salelės. Jei būtų lenkęs per punktyrinį ženklinimą, jie jo nebūtų matę. Matė iš duslintuvo dyzelinio variklio išmetamus dūmus. Sustabdytas pažeidėjas sustojo posūkyje į stadioną, o prie šio posūkio yra autobusų sustojimo aikštelė.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. K. J. pažeidimo padarymo metu stebėjo ruožą nuo „Maxima“ link Achemos. Nuo žiedinės sankryžos išvažiavo vilkikas, važiavo lėtai. Lenkimo manevras prasidėjo išsyk už salelės aštriu manevru ir kertant ištisinę juostą. Jankauską sustabdė ties Taurostos g. 10 namu. Lenkimo manevrą baigė iki ženklo „lenkti draudžiama“, bet vėl kirto ašinę liniją. Vilkikas jokių posūkio ženklų nerodė, daugiau transporto priemonių neįsidėmėjo. Lenkimo metu pastebėjo Jankausko automobilio dūmus nuo stipraus akceleratoriaus spaudimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

2017-03-14 administracinio teisės pažeidimo protokole bei jo pagrindu 2017-04-14 priimtame nutarime skirti administracines nuobaudas nurodoma, kad K. J. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeisdamas KET 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus.

KET 3 priedo 1.1 punktas numato, kad – siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

K. J. neneigia lenkęs lėtai važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, tačiau nurodo, jog lenkimą pradėjo esant punktyrinei skiriamajai juostai ir tik pabaigiant lenkimą galėjo užvažiuoti ant ištisinės skiriamosios juostos. K. J. pažeidimo aplinkybes paaiškina tuo, jog toks jo veiksmas atsižvelgiant į aplinkybes buvo apgalvotas, atsargus, niekam nekėlė pavojaus. Pasak jo nuo pat įvažiavimo į Jonavą, priekyje važiavęs vilkikas su priekaba ne kartą keitė važiavimo greitį - jį didindamas ir pristabdydamas, lyg ieškodamas kelio ar svarstydamas kur jam važiuoti; rodė dešinio posūkio signalą ir pristabdė ties įvažiavimu į prekybos centrą „Ermitažas", tačiau važiavo toliau; iš žiedinės sankryžos pasuko Ukmergės kryptimi ir įsijungė dešinio posūkio signalą, už 40 m. nuo išvažiavimo iš žiedo, stabtelėjo ties sankryža į Meškonis, tačiau nesuko ir judėjo toliau apie 10 km/h greičiu. Už 80 m. nuo išvažiavimo iš žiedinės sankryžos vilkikas vėl parodė dešinio posūkio signalą ir traukėsi į dešinįjį kelkraštį, akivaizdžiai tam, kad praleistų už jo važiuojančias transporto priemones, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių XIII sk., 113 p.: „Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausių greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones". Įsitikinęs, kad apvažiuoti šią transporto priemonę yra saugu, niekam netrukdys ir nėra priešais atvažiuojančių transporto priemonių, kad kelio ženklinimas ir ženklai to nedraudžia, matė apie 25 m. ilgio siaurą brūkšninę liniją. Toliau esančios siauros ištisinės linijos, nesimatė ir šiame kelio ruože nėra artėjimo linijos. Baigus lenkimo manevrą, priekyje matė ženklą apie artėjantį kelio vingį ir draudimo lenkti pradžią. Vilkiko su priekaba ilgis apie 15 - 16 m., todėl, įsibėgėjęs iki leistino 50 km per valandą greičio, pravažiuodamas pro jį, užtruko 2-3 sekundes, apvažiavimo kelio ilgis buvo apie 40 m. Kadangi, kelkraščio ir važiavimo juostos plotis iki linijos skiriančios priešingų krypčių srautus yra apie 5,5 m., vilkiko plotis yra apie 2,7 m., jo automobilio plotis yra apie 2 m., bendras abiejų transporto priemonių plotis 4,7 m., o taip pat reikalinga išlaikyti saugų atstumą tarp transporto priemonių.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad matė kaip sunkiasvoris automobilis išvažiavo iš žiedinės sankryžos rodydamas dešinį posūkio signalą ir važiavo tiesiai Ukmergės kryptimi. Tik išvažiavus sunkiasvoriui automobiliui iš žiedo, gale važiavęs Volvo automobilis staigiai didindamas važiavimo greitį lenkė jį kirsdamas liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Nuo jų stovėjimo vietos iki žiedo buvo apie 70 m. ir šioje atkarpoje yra draudžianti lenkti ištisinė linija.

Siekdamas kuo išsamiau paaiškinti įvykio aplinkybes K. J. pateikė teismui įrodymus:

nuotrauką Nr. 1 - apie 25 m. ilgio punktyrinės linijos vaizdas, kuris matėsi prieš pradedant jį praleidžiančio vilkiko apvažiavimo manevrą;nuotrauką Nr.2 - įvykio vietovės topochafinės nuotraukos schema su matmenimis, kurioje pažymėta žiedo, jo automobilio, vilkiko, policijos pareigūnų lokacijos vieta, atstumas nuo išvažiavimo iš žiedo iki Meškonių sankryžos 40 m., atstumas nuo išvažiavimo iš žiedo iki manevro pradžios apie 80 m., atstumas nuo išvažiavimo iš žiedo iki policijos automobilio apie 230 m, atstumas nuo Taurostos g. 10 įvažiavimo į kiemą iki policijos pareigūnų automobilio 40 m, punktyrinės linijos ilgis apie 25 m., atstumas nuo manevro pradžios iki policijos pareigūnų apie 150 m.Nr. 3 - padidinta schema, kurioje aiškiai matyti kelio ženklinimas ir ženklai.Nr. 4 - mėlynai pavaizduotas praleidusio vilkiko plotis, žaliai - jo automobilio plotis, raudonai - kelkraščio ir važiuojamosios dalies plotis. Lengvasis automobilis, apvažiuodamas net visai kelkraštyje stovintį kitą lengvąjį automobilį, beveik užvažiuoja ant ištisinės vidurio linijos. Nr. 5 - matyti, kaip tame pačiame siauro kelio ruože esančioje autobuso stotelėje stovintį autobusą apvažiuoja kiti automobiliai kirsdami ištisinę vidurio liniją ir išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė susipažino su K. J. pateiktais įrodymais, savo nuomonės ir prieštaravimų nepareiškė. Pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai nurodė, jog vilkikas važiavo lėtai ir tai patvirtina K. J. parodymus. Kadangi K. J. važiavo iš paskos vilkiko, tikėtina jo parodymais, kad vilkikas galėjo važiuoti apie 10 km/h greičiu. K. J. paaiškinimu vilkikas rodė dešinio posūkio signalą, kurį jis suprato kaip ruošiantis vilkikui sukti į dešinę, o vėliau – leidžiant jį aplenkti kaip lėtai važiuojantį. Pareigūnas E. K. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad vilkikas išvažiavo iš žiedinės sankryžos rodydamas dešinį posūkio signalą, tačiau teismo posėdžio metu abu pareigūnai nurodė, kad jokių posūkio ženklų vilkikas nerodė. Tuo tarpu K. J. parodymai tiek fiksuoto pažeidimo metu, tiek ir vėliau – detalizuojant situaciją nesikeitė.

Nors pareigūnai nurodo, kad nuo žiedinės sankryžos jie buvo apie 80 m. atstumu, tačiau K. J. pateiktais išmatavimais nustatyta, kad pareigūnai nuo žiedinės sankryžos buvo 230 m. atstumu, todėl neatmetama tikimybė, kad jie galėjo ir nepastebėti, jog vilkikas įjungė dešinės pusės posūkio signalą ir pasitraukė kiek įmanoma dešiniau, praleisdamas iš paskos važiuojančias transporto priemones, šiuo atveju – K. J. vairuojamą transporto priemonę. Be to iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kelkraštis yra apželdintas medžiais, o E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei K. J. būtų lenkęs per punktyrinį ženklinimą, jie jo nebūtų matę. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareigūnams esant už 230 m. nuo žiedinės sankryžos kelio atkarpa su brūkšnine linija nebuvo matoma. Tokiu atveju pareigūnams negalėjo būti matomas ir vilkiko pasitraukimo dešinėn ir rodomo posūkio signalo, praleidžiant kitas transporto priemones, manevras.

Nei Institucijos atstovė, nei policijos pareigūnai nepareiškė prieštaravimų K. J. pateiktai jo sumodeliuotai situacijos schemai (Pav. Nr.2), kur pažymėtas į kelkraštį pasitraukęs lenkiamas vilkikas ir K. J. lenkimo manevrą atliekantis automobilis, kuris tik kairės pusės automobilio ratais užvažiuoja horizontalią kelio ženklinimo liniją. Pareigūnai taip pat nepaneigė ir to fakto, kad lenkimo manevrą K. J. pradėjo esant punktyrinei kelio ženklinimo skiriamajai linijai. Pareigūno M. G. parodymais K. J. lenkimą pradėjo išsyk už salelės aštriu manevru ir kertant ištisinę juostą. Tačiau pagal K. J. pateiktą schemą Nr. 3, pasibaigus salelei apie 25 metrus yra siaura brūkšninė linija, apie kurią pareigūnai paaiškinimuose nenurodo. Kadangi iki ženklo „lenkti draudžiama“ buvo apie 150 m., o vilkikui, K. J. suvokimu, jį praleidžiant, K. J. tikėjosi vilkiką aplenkti nepažeidžiant kelio ženklinimo linijų.

Sumodeliuotai situacijai pateisinti K. J. kaip pavyzdžius pateikė nuotraukas - Nr. 5 ir Nr. 4, iš kurių matyti, kad šiame kelio ruože automobiliai saugiu atstumu lenkdami kelkraštyje bei autobuso sustojimo aikštelėje stovinčias transporto priemones dėl kelio pločio yra tiesiog priversti užvažiuoti ant horizontalios kelio ženklinimo linijos. Vertinant K. J. pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad lenkdamas sunkiasvorę transporto priemonę K. J. pačios situacijos (kelio pločio atžvilgiu) buvo priverstas kairės pusės automobilio ratais užvažiuoti ant skiriamosios eismo juostų linijos.

Darant prielaidą ir analizuojant situaciją, kad K. J. vairuojamas automobilis lenkimo manevro metu kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, teismas atkreipia dėmesį į K. J. pateiktus įrodymus (schemas ir nuotraukas) bei abejonių keliančių policijos pareigūnų parodymų neatitikimą. Neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnai kelią stebėjo būdami už Taurostos g. 10 namo, kuris nuo žiedinės sankryžos yra apie 230 m. Tuo tarpu policijos pareigūnas E. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog jie nuo žiedinės sankryžos buvo apie 70 m. atstumu ir šioje atkarpoje yra ištisinė linija draudžianti lenkti. Tačiau apie 80 m. nuo žiedinės sankryžos tęsiasi salelė, kurioje lenkimo manevras neįmanomas, o išsyk už salelės yra apie 25 m. brūkšninė linija. Kaip teisingai nurodė K. J., pareigūnams būnant tik 70 m. nuo žiedinės sankryžos, lenkimo manevrą jis būtų atlikęs jau pravažiavęs pareigūnų stovėjimo vietą.

Vieną iš pažeidimo užfiksavimo aplinkybių pareigūnai nurodo pastebėję iš duslintuvo dyzelinio variklio išmetamus dūmus nuo stipraus akceleratoriaus spaudimo. K. J. šią aplinkybę ginčija kaip neįmanomą, kadangi jo vairuojamas 2011 m. pabaigos laidos automobilyje naudojama tik aukščiausios švarumo klasės A5B5 alyva, yra pastovi eko sistema su automatine pavarų dėže, kuri varikliui neleidžia pasiekti daugiau nei 3500 apsisukimų per minutę ir automatiškai perjungia pavarą, todėl net ir specialiai bandant, neįmanoma kad iš šio automobilio išmetimo sistemos sklistų juodi dūmai, kuriuos būtų galima pastebėti esant už 130 m. Pareigūnai bei Institucijos atstovė K. J. nurodytų aplinkybių nevertino ir nepaneigė.

K. J. neneigia galėjęs baigti lenkimo manevrą prasidedant ištisinei ženklinimo linijai, tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti į pažeidimo aplinkybes bei pažeidimą padariusio asmens suvokimą.

ANK 7 straipsnis nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015, 2AT-66-697/2015).

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo situaciją, K. J. detalizuotais įrodymais pagrįstus parodymus, kad sunkiasvorę lėtai judančią transporto priemonę lenkė jai sudarant sąlygas lenkti, o ištisinė linija galimai buvo kirsta tik manevro pabaigoje ir ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad nebuvo apie ją informuojančio ženklinimo ar ženklo, bei, kad praleidusio vilkiko apvažiavimui reikalingas didesnis plotis, daro išvadą, kad K. J. veikė subjektyviai suvokdamas situaciją, lenkimo manevras buvo apgalvotas, įsitikinus jog šiam manevrui atlikti nėra kitų kliūčių. K. J. šiuo veiksmu žalingų pasekmių nesukėlė. Duomenų, kad K. J. tyčia pasirinko priešingą teisei elgesio variantą, nėra. K. J. detaliai paaiškino ir įrodymais pagrindė atlikto lenkimo manevro aplinkybes, Institucija priėmusi ginčijamą nutarimą K. J. nurodytų neatitikimų ir prieštaravimų neginčijo, su atsiliepimu pateiktas įvykio vietos planas ir schema K. J. nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, kai jo kaltę pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, o visos byloje esančios abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai ištyrus pažeidimą, papildomai neišklausius K. J. argumentų bei neatsižvelgiant ir neįvertinus K. J. nurodytų įvykio aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad K. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., už kurį jam paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (LR ANK 642 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 639-642, 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. J. skundą tenkinti.

Panaikinti 2017-04-14 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės J. M.-Š. nutarimą Nr. 61ANN-95295749-17 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė