Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Byla Nr. ATP-243-195/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
ATP-243-195/2013
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04734-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-243-195/2013Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04734-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.,45.4.4.; 45.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo A. K., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 80 (aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda, už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 100 Lt (šimto) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis jam paskirta subendrinta nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.00 val. A. S. g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Be to, jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo ir šioje dalyje jo atžvilgiu bylą nutraukti arba alternatyviai prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus. Pažymi, kad protokole užfiksuoti abejotini duomenys užfiksuoti ne Kelių policijos pareigūnų, o nukentėjusiojo A. J., kuris įvykio nematė. Nubaustojo teigimu, apylinkės teisme nebuvo apklaustas liudytojas E. G. bei policijos pareigūnai E. P. ir E. Č.

Apelianto nuomone, baudžiant jį pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti nustatyta tyčia, t.y. būtina nustatyti, jog jis dalyvavo eismo įvykyje ir jį sukėlęs tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Nubaustasis savo skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą negali būti pasyvus jos proceso stebėtojas, jis turi apklausti visus asmenis susijusius su įvykiu, sudaryti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti jiems klausimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga įrodyta, kad A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga:

1)2012 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK)

Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės E. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ji dirbdama kartu su patruliu E. P. nuvyko į eismo įvykio vietą, ten rado apgadintą automobilį. Automobilio savininkas paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. jis paliko automobilį kieme, o jau 2012 m. rugpjūčio 21 d. grįžęs prie automobilio rado jį apgadintą, nurodė, kad nežino, kas jį apgadino. Automobilio savininkas taip pat nurodė, jog jo kaimynas E. G. matė kaip baltos spalvos automobilis „Toyota Corolla“, galimas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l.4);

2) nukentėjusiojo 2012 m. rugpjūčio 21 d. A. J. paaiškinimai bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad buvo apgadintas jo automobilis „Peugeot 207“, matėsi nubrėžimai ir baltos spalvos dažai ant jo raudono automobilio. Nurodė, kad jo kaimynas E. G. pasakė, jog jis nufotografavo kaltininko automobilį, nufotografuota buvo ne įvykio metu, o kiek vėliau, todėl kaltininko automobilis nuotraukoje buvo už 2-3 automobilių. Tuomet pranešė policijai ir kitą dieną kaltininkas atvyko į policiją, sugretinus automobilius buvo nustatyta, kad automobilių sugadinimų aukštis yra panašus. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jo automobilis nebuvo apgadintas (b.l.5,8,28-29);

2012 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta eismo įvykio schema, kurioje nurodyta kur stovėjo

automobilis „Peugeot 206“ eismo įvykio metu (b.l.6);

4) 2012 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiojo A. J. pranešimas Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriui, jog jis kieme rado savo apgadintą automobilį „Peugeot 206“(b.l.7);

5) fotonuotraukos, kuriose matyti automobilių „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l.12);

6) A. K. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 21 d. maždaug apie 12 val. vairavo automobilį ir galėjo netyčia kliudyti raudoną automobilį stovintį kieme (b.l.9,27-28).

Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl A. K. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Priešingai nei teigiama A. K. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Peugeot 206“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, be to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog A. K. pažeidė KET 132 punktą, kuriame nustatyta, jog „vairuotojas privalo <....> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas A. K. iš esmės neneigė aplinkybės, jog jis galėjo kliudyti kitą automobilį, nes kaip paaiškino teisme, jis važiavo per šaligatvį ir slenkant ratams nuo bortelio gal netyčia kliudė kitą automobilį (b.l.27-28).

Nukentėjusiajam A. K. kaimynas E. G. pasakė, kad nufotografavo kaltininko automobilį, nufotografuota buvo ne įvykio metu, o kiek vėliau, pagal šią nuotrauką ir liudytojo E. G. nurodytus pažeidėjo automobilio numerius buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, sugretinus automobilius neliko abejonių, jog ankščiau nurodyti automobiliai kontaktavo.

Įvertinus nubaustojo parodymus, darytina išvada, jog nors kaip teigia nubaustasis jis ir nejuto automobilių kontakto, tačiau jis transporto priemones apgadino, iš šių apgadinimų galima daryti išvadą, kad jis turėjo pastebėti ir pastebėjo automobilių kontaktą, t.y. matė, kad įvyko eismo įvykis. Liudytojo E. G. girdėtas garsas bei nurodytos aplinkybės, kad pažeidėjas atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį jį apžiūrėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l.5,28), automobilių apgadinimų pobūdis (b.l.12), sudaro pagrindą konstatuoti, jog pažeidėjas ankščiau minėtus kontaktus pajuto, suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydamas KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad A. K. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apelianto iškelta versija, jog jis nepadarė ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Taigi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pagrįstai nubaudė A. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustojo A. K. apeliaciniame skunde išdėstyti ir ankščiau aptarti argumentai. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo apklaustas nukentėjusysis A. K. jo paaiškinime bei bylos nagrinėjime teisme duoti parodymai patvirtina tai, kad pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina apgadinti automobiliai, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir neapklausdamas liudytojo E. G.. Policijos darbuotojai E. P. ir E. Č. įvykio nematė, todėl teismas pagrįstai pasirėmė E. Č. tarnybiniu pranešimu, papildančiu byloje surinktus įrodymus, nekviesdamas šių darbuotojų į teismo posėdį.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad protokole užfiksuoti duomenys ne Kelių policijos pareigūnų, o pateikti nukentėjusiojo A. J., kuris įvykio nematė. Šis apelianto teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, neatitinka objektyvios tiesos. Duomenys apie pažeidimo aplinkybes protokole pateikiami remiantis tyrimo metu surinktų įrodymu visuma, kuriais gali būti ir asmenų, tame tarpe ir nukentėjusiųjų parodymai, apžiūrų protokolai ir kita medžiaga. ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį <....> kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Konstatuotina, kad šioje nagrinėjamoje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas