Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2291-609/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-15
Bylos Nr.: eI3-2291-609/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02842-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Valstybinei duomenų inspekcijai
Trečiasis asmuo: V. B.

Administracinė byla Nr. eI3-2291-609/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02842-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Š. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei duomenų inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl sprendimo dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. B. 2021-11-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) 3 ir 4 punktus.

Skunde nurodo, kad 2021 m. lapkričio 10 d. Inspekcijoje buvo gautas V. B. skundas dėl jo asmens duomenų netinkamo tvarkymo pažeidimų, kuriuos padarė Bendrija.

Pripažindama skundą iš dalies pagrįstu, Inspekcija nurodė 4 pažeidimų epizodus, t. y. skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo ir V. B. teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo. Nustačius, kad Bendrija netinkamai vykdė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnių nuostatas, Bendrijai skirtas papeikimas ir teikti nurodymai tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą, jam pateikiant išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d., atsakyti į V. B. duomenų subjekto prašymus, pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d., nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.

Dėl Bendrijos kreipimosi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl V. B. asmens duomenų nurodė, kad vykdydama Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir SBĮ) įtvirtintas pareigas, į VĮ Registrų centrą kreipėsi, turėdama tikslą išsiaiškinti, kas yra Bendrijoje esančio sodo sklypo savininkas. Bendrija savo poziciją Inspekcijai motyvavo ir pagrindė, kad ji duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) nurodytos sąlygos pagrindu ir tokį duomenų tvarkymą Inspekcija pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad V. B. piktybiškai neteikė duomenų, kad būtent jis yra Bendrijoje esančio sodo sklypo savininkas, kad žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Būdama užversta įvairiais asmens skundais, Bendrija buvo priversta aiškintis šias aplinkybes. Neturėdama duomenų apie Bendrijoje esančio žemės sklypo savininką, Bendrija į jį negalėjo kreiptis dėl tokių duomenų gavimo.

Dėl V. B. informavimo pareigos nurodė, jog Bendrija Inspekcijai pateikė Kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos (toliau – ir Registravimo knyga) išrašą, iš kurio turinio matyti, kad joje yra tvarkomi V. B. vardas ir pavardė, sodo sklypo adresas, kontaktinis telefono ryšio numeris, gyvenamosios vietos adresas, įrašas, kad V. B. nėra Bendrijos narys, greta šių duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“. Taigi, duomenų kilmė yra įvardinta pačioje Registravimo knygoje, kurios išrašas V. B. ne kartą buvo pateiktas raštu. Apie duomenų kilmę V. B. buvo informuotas ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos vertinimu, įgyvendinant BDAR skaidrumo principą, nelogiška iš Bendrijos reikalauti, kad kiekvienas sodininkas, kurio duomenys yra gaunami iš VĮ Registrų centro, apie kiekvieną užklausą būtų informuojamas papildomai. Nors Sprendime to ir nenurodo, pareigą informuoti apie duomenų šaltinį Inspekcija kildina iš BDAR 14 straipsnio 2 dalies f punkto, kuris numato papildomas priemones duomenų tvarkymo skaidrumui. BDAR vertintinas sistemiškai su nacionalinėje teisėje įtvirtintu reguliavimu, kur SBĮ įtvirtina Bendrijos pareigą rinkti ir kaupti tam tikrus duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad didelė dalis sodų yra negyvenami. Įgyvendinant Inspekcijos nurodomas papildomas priemones duomenų tvarkymo skaidrumui, už pranešimą apie tai, kad yra renkami duomenys apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, turėtų susimokėti pats duomenų subjektas, nes visas Bendrijos išlaidas apmoka patys sodininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str., SBĮ 24 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Pareiškėja pažymi, kad pats VĮ Registrų centras duomenų subjektus informuoja apie užklausas, dėl ko papildomas pranešimas būtų perteklinis.

Pareiškėja nurodo, kad V. B. yra supažindintas su 2020 m. balandžio 15 d. Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 6 punktas numato, kad Bendrija asmens duomenis gauna iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, VĮ Registrų centro) (6.2 papunktis).

Pareiškėjos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad V. B. asmens duomenys buvo tvarkomi neskaidriai, kadangi įvairiomis formomis raštu jis buvo ne kartą informuotas apie jo asmens duomenų gavimo šaltinį – viešą registrą, o Inspekcijos reikalaujamos papildomos priemonės yra neadekvačios ir neprotingos, pačios savaime sąlygojančios papildomų itin jautrių asmens duomenų rinkimą ir kaupimą, tuo pačiu ir asmens duomenų subjekto teisių pažeidimus.

Bendrija nerenka ir neturi duomenų apie vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl to, kad Bendrijoje buvo gautas trečiųjų asmenų skundas dėl V. B. naudojamų vaizdo stebėjimo kamerų, tokie duomenys atsirado Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole. V. B. buvo kviečiamas į Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdį, tačiau neatvyko. Bendrijos valdybos kompetencijai priskirtas Bendrijos narių pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimas (Bendrijos įstatų 49 p.), todėl Bendrijos valdyba turėjo priimti sprendimus dėl trečiųjų asmenų skunde nurodomų aplinkybių. Bendrijos valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, skunde keliamo klausimo neįmanoma išspręsti, neaprašant jo esmės.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad V. B. skundas Inspekcijoje gautas 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skundas nenagrinėjamas, kai nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.

Dėl Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole esančių duomenų apie pastatą ir dovanojimo sutartį mažinimo principo nurodė, kad V. B. skundo dalis dėl jo asmens duomenų netinkamo tvarkymo pažeidimų Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokole net neturėjo būti nagrinėjamas, nes skundas buvo pateiktas, pasibaigus 2 metų terminui. Pareiškėjai neaišku, kokių duomenų mažiau turėjo būti nurodoma Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole, nes Sprendime jokių motyvų nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjus V. B. skundą yra konstatuota, kad Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolas yra teisėtas, o V. B. prašymas jį pripažinti Bendrijos nariu nuo 2011 metų atmestas. Kadangi Inspekcijos nurodytos neva perteklinės aplinkybės buvo analizuojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcijos nurodomi motyvai prieštarauja šioje byloje priimtam teismo sprendimui.

Pareiškėja teigia, jog Bendrijos ir V. B. santykiai itin konfliktiški, pats konfliktas ir duomenų fiksavimas yra inicijuotas V. B., jam teikiant nepagrįstus skundus ir ieškinius Bendrijai. Pareiškėjos vertinimu, Bendrijos dokumentuose turėjo būti detaliai užfiksuota konfliktinė situacija, šalių išdėstytos pozicijos, kurios vėliau buvo nagrinėjamos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad su skundo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog V. B. Inspekcijai teiktame 2021 m. lapkričio 10 d. skunde (Inspekcijoje gauta 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio buvo priimtas Sprendimas, nurodė, jog „<...> Bendrijos pirmininkė kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir išsiaiškino, kad pareiškėjas turi sklypą Bendrijoje, tačiau nenurodo, koks buvo tokio paklausimo tikslas”. Inspekcija 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją įpareigojo pateikti informaciją, be kita ko, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl V. B. skunde nurodytos veiklos, susijusios su jo asmens duomenų tvarkymu, bei pateikti įrodymus apie informavimo datą, suteiktos informacijos turinį, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13 ir (ar) 14 straipsnius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu gauti pareiškėjo asmens duomenys. Pareiškėja informavo, kad tokie duomenys buvo renkami, vykdant SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą Registravimo knygoje tvarkyti V. B. asmens duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir informaciją apie jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį Bendrijos teritorijoje, bei šio sklypo adresą, informaciją apie V. B. atliktus mokėjimus. Pareiškėja nurodė, kad Registravimo knygoje nurodytus duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, siekiant laikytis SBĮ reikalavimo Registravimo knygą pildyti taip, kaip nurodyta SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Sprendime konstatuota, kad Registravimo knygoje V. B. asmens duomenys tvarkomi teisėtai, tačiau pažymėta, kad Bendrija Inspekcijai nepateikė paaiškinimų dėl duomenų šaltinio, iš kurio buvo gauti Registracijos knygoje įrašyti duomenys. Inspekcijai adresuotame Bendrijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2 (reg. Inspekcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo atstovui advokatui M. A. adresuotame 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 1 paaiškinta, kad kreipimusi į VĮ Registrų centrą buvo nustatytas žemės sklypo valdymo teisės pagrindas, kurį privaloma nurodyti Registracijos knygoje, nes šios informacijos pats V. B. Bendrijai neteikė. Inspekcija suprato, kodėl į VĮ Registrų centrą pareiškėja kreipėsi Registracijos knygos pildymo tikslu.

Pats asmens duomenų tvarkymo nurodymas Sprendime įvertintas kaip teisėtas asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, tačiau atlikta duomenų tvarkymo operacija – Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, Inspekcijai teiktuose pareiškėjos dokumentuose nebuvo tinkamai pagrįsta nei viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo pripažinti šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (operacijos), kaip atitinkančio BDAR reikalavimus. Išnagrinėjusi SBĮ 21 straipsnio 3 dalies, kuria pareiškėja rėmėsi, grįsdama V. B. asmens duomenų, gautų iš VĮ Registrų centro, tvarkymo teisėtumą Registravimo knygoje, nuostatas Inspekcija negalėjo daryti išvados, kad juose yra nustatytos BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, priemonės ir nuostatos, kurioms esant būtų galima remtis BDAR 6 straipsnio 1 punkto c dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga, nes SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, jog joje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui būtinas asmens duomenų gavimas iš valstybės registrų (tarp jų ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro), todėl Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai kreipiantis į VĮ Registrų centrą su tikslu gauti duomenis Registracijos knygos vedimo tikslu, negalėjo būti grindžiami BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta teisėto tvarkymo sąlyga. Kadangi asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro pareiškėja nepagrindė nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, ši duomenų tvarkymo operacija įvertinta kaip neteisėta.

Dėl to, jog V. B. asmens duomenys buvo gauti ne iš jo paties, o iš VĮ Registrų centro, kaip duomenų valdytoja, vykdydama informavimo pareigą, pareiškėja turėjo vadovautis BDAR 14 straipsnio nuostatomis. Skundo nagrinėjimo metu, kaip duomenų valdytoja BDAR prasme, vadovaudamasi BDAR įtvirtintu atskaitomybės principu, pareiškėja neįrodė, kad apie V. B. asmens duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro ir su tuo susijusią informaciją pagal BDAR 14 straipsnį per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, informavo V. B.. Skundo nagrinėjimo metu Inspekcija neturėjo informacijos, kada pareiškėja iš VĮ Registrų centro gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą su jame nurodytais V. B. asmens duomenimis, tačiau iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu pareiškėja turėjo informaciją, jog V. B. Bendrijos teritorijoje turi sodo sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, šio sklypo perleidimo V. B. pagrindą – dovanojimo sutartis, bei šios dovanojimo sutarties numerį. Atsakovės vertinimu, šie itin detalūs duomenys apie V. B. turimą nekilnojamąjį turtą rodo, kad pareiškėja juos iš VĮ Registrų centro buvo gavusi iki Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio pradžios. V. B. skundo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, kad pareiškėjas būtų tinkamai informavęs V. B. pagal BDAR 14 straipsnio nuostatas. Atsakovės vertinimu, skundo argumentai, kad duomenų kilmę įrodo Registravimo knygos išrašas, ne kartą suinteresuotam asmeniui pateiktas raštu, neįrodo, kad V. B. buvo tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio nuostatomis dėl pateikiamos informacijos turinio ir informacijos pateikimo terminų.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, skundo argumentas, kad apie duomenų kilmę suinteresuotas asmuo buvo informuotas ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas dėl tos pačios priežasties, be to, atsiliepimo teisminėje byloje teikimas nelaikytinas duomenų subjektui teikiama informacija vykdant imperatyvius BDAR 14 straipsnio reikalavimus. V. B. skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo pateiktas 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimas. Pareiškėjos skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo yra supažindintas su Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis neįrodo, kad V. B. buvo tinkamai informuotas apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro BDAR 14 straipsnio nustatytu terminu, nes tokie duomenys iš VĮ Registrų centro gauti dar 2019 metais, o Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklės parengtos bei išplatintos tik 2020 m. balandžio 15 d. Be to, Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklės negali būti teisinis pagrindas duomenų iš VĮ Registrų centro BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto prasme gavimui.

Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas turi sugebėti įrodyti, kad laikomasi BDAR reikalavimų. Atsakovės vertinimu, pareiškėja neįrodė duomenų apie V. B. vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, nes teikdama informaciją Inspekcijai, pareiškėja nepasisakė dėl šios V. B. skundo dalies, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkyti turint tam teisinį pagrindą.

Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolas nebuvo vertintas per asmens duomenų tvarkymo prizmę. Sprendime pažymėta, kad tvarkydama V. B. asmens duomenis Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole, pareiškėja nesilaikė duomenų mažinimo principo. Nei SBĮ, nei Bendrijos įstatuose nėra numatyta, kas ir kokia apimtimi gali susipažinti su Bendrijos valdybos posėdžių protokolais. SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad Bendrijos nariai turi teisę „susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“, o Bendrijos įstatų 21.5 papunktyje nurodyta, kad „Bendrijos narys turi šias teises <...> susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“. Kadangi minėtuose dokumentuose, o ir pačiame Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole nėra nustatytos susipažinimo su šiuo pareiškėjos dokumentu sąlygos, pagal bendrą taisyklę su juo turėjo galimybę susipažinti Bendrijos nariai, taip sudarant prieigą prie V. B. ir kito asmens duomenų (V. B. priklausančio žemės sklypo adreso, unikalaus ir kadastrinio numerių, buvusio šio sklypo savininko vardo ir pavardės, sklypo perleidimo pagrindo – dovanojimo sutartis ir šios dovanojimo sutarties numeris). Toks detalių asmens duomenų pateikimas, be kita ko, atskleidžiant tiesiogiai su V. B. nesusijusio asmens, jam dovanojusio žemės sklypą, atsižvelgiant į Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdyje nagrinėtus klausimus, laikytinas pertekliniu. Atsakovės vertinimu, pareiškėjai taikytos poveikio priemonės (pareikštas papeikimas ir pateikti nurodymai) proporcingos nustatytiems pažeidimams, pakankamai atgrasančios ir veiksmingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kurį 2021 m. lapkričio 22 d. patikslino, dėl Bendrijos veiksmų, neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis.

Sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens V. B. skundas buvo pripažintas pagrįstu dalyje dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo ir teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo.

Konstatavus, jog Bendrija netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnio nuostatas, jai pareikštas papeikimas bei pateikti nurodymai tinkamai informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų tvarkymą, jam pateikiant išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją bei pateikti šio nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.1 papunktis), atsakyti į pareiškėjo duomenų subjekto prašymus, pateikiant visą prašomą informaciją bei pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.2 papunktis), nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. (4.2.3 papunktis).

Nesutikdama su Sprendimo 3, 4 punktais, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją nagrinėdama asmens skundą vertina asmens duomenų tvarkymo galimus pažeidimus.

LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustato, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Kadangi duomenys apie asmens turtą yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme, tai jų tvarkymas yra laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principai); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi; d) tikslūs ir prireikus atnaujinami, turi būti imamasi visų pagrįstą priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves; f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Nesant nė vienos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi.

Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė, atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus („1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“).

SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

Bendrijos prievolė tvarkyti jos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, asmens duomenis yra įtvirtinta SBĮ, todėl Bendrija V. B. duomenis tvarko teisėtai.

SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad šioje teisės normoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, asmens duomenys gaunami, Bendrijai kreipiantis į valstybės registrus, todėl sutiktina su Inspekcijos pozicija, jog V. B. asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimas Registravimo knygos vedimo tikslu neatitinka BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, priemonių ir nuostatų, todėl toks duomenų tvarkymas negali būti pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

Kadangi V. B. asmens duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro nepagrįstas nei viena iš kitų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, pagrįstai ši duomenų tvarkymo operacija buvo įvertinta kaip neteisėta.

BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą. Šio straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas taip pat pateikia, koks yra asmens duomenų kilmės šaltinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti iš viešai prieinamų šaltinių.

Pažymėtina tai, kad BDAR 14 str. 1 - 4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek: a) duomenų subjektas jau turi informacijos; b) tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą; c) duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba d) kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį. Pažymėtina, kad bet kurios iš šitų alternatyvų pakanka eliminuoti duomenų valdytojo pareigą informuoti apie duomenų tvarkymą.

Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog šio posėdžio metu pareiškėja turėjo informaciją, jog V. B. Bendrijos teritorijoje turi sodo sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, šio sklypo perleidimo V. B. pagrindą – dovanojimo sutartis, bei šios dovanojimo sutarties numerį.

Šie itin detalūs duomenys patvirtina, kad šiuos duomenis iš VĮ Registrų centro pareiškėja buvo gavusi iki Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio pradžios, todėl skundo argumentas, kad duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą įrodo Registravimo knygos išrašas, kuriame greta V. B. duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“, suinteresuotam asmeniui ne kartą pateiktas raštu, nepatvirtina, kad V. B. buvo tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, kaip nustatyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte, 2 dalies f punkte.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo teisėtumą, be kita ko, asmens duomenų teisinės apsaugos aspektu, V. B. ginčijo bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. skundas buvo atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Su skundu dėl Bendrijos veiksmų, neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis Bendrijos Valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole, V. B. į Inspekciją kreipėsi 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. nuo Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. posėdžio praėjus daugiau nei 2 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 iš esmės sprendė klausimą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui); išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes; byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja; išplėstinės teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją; atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi kituose įstatymuose nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 konstatavo, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas, Bendrijai skiriant poveikio priemones už V. B. duomenų tvarkymo pažeidimus, nustatytus Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 posėdžio protokole, taip pat nėra sureguliuotas ADTAĮ, nors toks poreikis egzistuoja. Šio teisinio instituto neįtvirtinus ADTAĮ, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A-662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau LVAT išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 ir kt.).

Kadangi V. B. į Inspekciją kreipėsi, pasibaigus naikinamajam 2 metų terminui, šioje dalyje jo teisė į skundo patenkinimą negintina, todėl šioje dalyje Sprendimas naikintinas.

BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi. Pagal minėtą principą duomenų valdytojai turėtų siekti tvarkyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas.

Iš Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo turinio matyti, jog, be kita ko, jame buvo sprendžiamas naujų narių priėmimo į Bendriją klausimas (Nr. 2).

Sprendžiant klausimą dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole pažymėtina tai, kad Bendrijos ir V. B. santykiai yra itin konfliktiški, V. B. buvimo Bendrijos nariu klausimas buvo sprendžiamas teismine tvarka.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog nors ir sudarantys asmens duomenis, duomenys apie V. B. Bendrijos sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole yra išimtinai informacinio / paaiškinančio pobūdžio, neatskleidžiantys jokios jautrios informacijos.

Inspekcijos teigimu, nagrinėjant V. B. skundą, pareiškėja neįrodė, jog duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą buvo tvarkomi, laikantis BDAR reikalavimų.

Iš Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymo į advokato M. A. 2021 m. kovo 30 d. prašymą, kuris, be kita ko, buvo vertintas Inspekcijos V. B. skundo nagrinėjimo metu, turinio matyti, jog jame buvo nurodyta, kad Bendrijos valdybos posėdyje buvo nagrinėjamas skundas dėl V. B. veiksmų – galimai netinkamo elgesio Bendrijos narių atžvilgiu, buvo surašytas posėdžio protokolas, kuriame nurodytas V. B. vardas, pavardė bei įvykio aplinkybės. Pažymėta, kad V. B. turi pareigą mėgėjiško sodo teritorijoje laikytis Bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių (SBĮ 22(1) str. 1 d., Bendrijos įstatų 23 p.), kad viena iš Bendrijos funkcijų – skundų ir prašymų nagrinėjimas, kuris turi būti protokoluojamas (SBĮ 18 str. 3 d., Bendrijos įstatų 53 p.). Buvo nurodyta, jog nagrinėjamu atveju V. B. duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu pagrindu.

Įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta, darytina išvada, jog atsakovė turėjo galimybę vertinti, ar duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą buvo tvarkomi teisėtai, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja turėjo teisinę prievolę išnagrinėti jai pateiktą skundą. Atsižvelgiant į tai, jog skunde buvo įvardinta V. B. vardas ir pavardė, o BDAR 6 straipsnio 1 dalies „c“ punktas leidžia tvarkyti duomenis tais atvejais, kai duomenų valdytojas siekia įvykdyti jam taikomą teisinę prievolę, darytina išvada, jog pareiškėja V. B. asmens duomenis tvarkė teisėtai. Todėl Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, jog pareiškėja neįrodė, jog duomenis apie V. B. vaizdo stebėjimo kamerą tvarkė teisėtai ir pareiškėjui skirtas papeikimas, yra nepagrįsta ir naikintina.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog sprendžiant dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, Inspekcijoje buvo vertinamas Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymas į advokato M. A. 2021 m. kovo 30 d. prašymą su jame pateikta informacija. Šioje dalyje V. B. skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, iš esmės įvertinus tai, jog Bendrija neužtikrina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo, nes Taisyklių 7 punkte nurodyta tik abstrakti formuluotė dėl asmens duomenų saugojimo terminų, todėl asmenys negali būti tikri, kiek ilgai jų asmens duomenys bus saugomi, kiti argumentai susiję su V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro nepagrindimu ir V. B. tinkamu neinformavimu apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, kaip nustatyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte, 2 dalies f punkte.

Bendrijos 2021 m. balandžio 29 d. atsakymas į advokato M. A. 2021 m. kovo 30 d. prašymą patvirtina, jog reaguojant į prašymą pateikti Bendrijos dokumentų, kuriuose tvarkomi V. B. asmens duomenys, kopijas, buvo pateikta išsami informacija apie V. B. duomenų Bendrijoje tvarkymą, naudojimą ir saugojimą bei pridėti priedai, nurodyta, kokia informacija V. B. jau yra žinoma.

Jau yra konstatuota, jog duomenų tvarkymo operacija – V. B. asmens duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, yra neteisėta, kad V. B. tinkamu neinformavimu apie jo asmens duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą buvo pažeistos BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkto, 2 dalies f punkto nuostatos. Kadangi nevertintina, jog nagrinėjamu atveju V. B. asmens duomenų saugojimo trukmės klausimas buvo aktualus, padaryta išvada, kad V. B. teisė susipažinti su duomenimis buvo pažeista, šioje dalyje Sprendimas naikintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones.

Nors Inspekcija Sprendime nurodė 4 pažeidimų epizodus, pagrįstu pripažintas pažeidimo epizodas dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo. Tokiu atveju nevertintina, jog Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės yra proporcingos ir teisingos, todėl Sprendimo 4 punktas naikintinas. proporcingos nustatytiems pažeidimams, pakankamai atgrasančios ir veiksmingos

Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti 3313,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas iš dalies patenkintas, pareiškėja įgijo teisę į patirtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis).

Sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1500 Eur turėtų išlaidų suma. Kitoje dalyje prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. B. 2021-11-10 skundo“ 3 punkto dalis dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokole ir sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo bei teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo ir 4 punktą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Pareiškėjai sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė