- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- P-261-238-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymą atnaujinti procesą G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-681/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir VLPK, Komisija) pareigūnas 2008 m. balandžio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. už tai, kad jis, būdamas UAB „VSGA“ (toliau – ir bendrovė) priklausančių lošimo namų (kazino), esančių Antakalnio g. 37, Vilniuje, direktoriumi, inicijuodamas ir koordinuodamas reklaminio vaizdo klipo transliavimą per skaitmeninius vaizdo monitorius, esančius Ozo g. 20 ir Ukmergės g. 248, Vilniuje, neužtikrino tinkamos lošimų organizavimo tvarkos vykdymo, dėl ko nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. sausio 31 d. buvo transliuojamas vaizdo klipas, kuriame buvo skelbiami į bendrovei priklausantį prekės ženklą panašūs rašytiniai objektai bei užrašai Antakalnio g. 37, Pamėnkalnio g. 38, Šeškinės g. 32, kuriuos vertinant kaip visumą, informacijos pateikimo formą, priemonę ir būdą, darytina išvada, kad nurodyta informacija yra susijusi su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis, netiesiogiai kviečiama asmenis šiomis paslaugomis naudotis bei taip siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais, tuo pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalį. Be to, ženklo, panašaus į azartinius lošimus organizuojančios bendrovės prekinį ženklą „Casino Tornado“, skelbimas yra susietas su azartinių lošimų paslauga ir turi azartinių lošimų reklamos požymį, o panašaus į prekinį ženklą ir prie jo esančios rašytinės informacijos išraiškingas eksponavimas (informacijos pateikimo forma, priemonė, jos būdas) šią draudžiamą azartinių lošimų reklamą dar labiau sustiprina ir tokio turinio, formos, pateikimo priemone ir būdu skelbiama informacija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus organizuojančią bendrovę, skatinti azartinių lošimų verslą, bei taip skatina asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga, kuri yra teikiama „Antakalnio g. 37, Pamėnkalnio g. 38, Šeškinės g. 32“, o tai pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką. Protokole nurodoma, kad G. S. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. S. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. užsakymu transliuotas vaizdo klipas su užrašu „Casino Tornado“ skiriasi nuo bendrovės prekinio ženklo „Casino Tornado“ savo braižu, spalvine gama, todėl padarė išvadą, jog prekinis ženklas buvo transliuojamas iškraipytas. Tuo pačiu, teismas padarė išvadą jog prekinis ženklas ir užrašas klipe turi vienodą reikšmę – bendrovės pavadinimą, kurio demonstravimas, remiantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalimi, nedraudžiamas. Daryti išvadą, jog dalies užrašo spalvinės gamos ar šrifto pakeitimas keičia užrašo esmę ir skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, teismo nuomone, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn G. S. buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė, administracinio teisės pažeidimo protokole yra padaryta nuoroda į Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį.
ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Taigi, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama reklamuoti tik šioje teisės normoje įvardytą informaciją ir leidžiamos reklamuoti informacijos sąrašas yra baigtinis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jo užsakytame reklaminiame klipe buvo rodomi įmonei priklausančių lošimo namų pavadinimas, adresai, t. y. minėtoje ALĮ nuostatoje išvardytos leidžiami reklamuoti duomenys. Su tuo iš esmės sutinka ir pats apeliantas.
Teismas konstatavo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog draudžiama naudoti prekinius ženklus – toks draudimas niekur nėra nurodytas. Be to, vaizdo klipe naudotas prekinis ženklas sutampa su bendrovei priklausančių lošimo namų pavadinimu „Casino Tornado“, o lošimo namų pavadinimų viešas skelbimas nėra draudžiamas. Teismas pažymėjo, kad nei ALĮ, nei kituose teisės aktuose nėra jokių įsakmių reikalavimų, kokiu būdu gali būti pateikiami leidžiami reklamuoti duomenys. Todėl, nesant nustatytų privalomų reikalavimų, negalima iš asmens tikėtis, kad jis nesamų reikalavimų laikysis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą bylose yra išaiškinęs, kad kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (LVAT 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje N6-1313/2006). Teismas pažymėjo, kad apelianto cituojamose bylose yra kitos faktinės aplinkybės – azartinių lošimų reklama pasireiškė ne tik leidžiamos reklamuoti informacijos skelbimu, be to, netgi jo cituojamose bylose yra pabrėžiama, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalis numato išimtis, ką galima reklamuoti ir išimčių sąrašas baigtinis. Nagrinėjamoje byloje G. S. užsakytame ir transliuotame klipe visi skelbti duomenys pateko į minėtą išimčių sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pačios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos parengtuose Azartinių lošimų reklamos ir informacijos apie azartinius lošimus atribojimo kriterijuose bei metodinėse rekomendacijose, prie Leidžiamų azartinių lošimų reklamos objektų priskiriami ir lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, kokie patvirtinti bendrovės vadovo įsakymu arba užregistruoti Valstybiniame patentų biure (b. l. 39-40). Iš byloje esančio UAB „VSGA“ generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 07-379 (b. l. 23-24) bei registruoto prekės ženklo informacijos (b. l. 26-27) matyti, kad reklaminiame vaizdo klipe buvo naudojamas tas pats prekės ženklas. Todėl tokios informacijos skelbimas nelaikytinas draudžiamu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo skelbiamas bendrovės pavadinimas, nors iš tiesų buvo skelbtas lošimo namų pavadinimas, nedaro įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi tiek lošimo namų pavadinimas, tiek lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas bei jų adresai yra leidžiamos skelbti informacijos sąraše.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
IV.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-681/2009 remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl azartinių lošimų reklamos pripažįsta, kad azartinių lošimų reklama draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Taigi, pirmosios instancijos teismai be pagrindo teigia, jog nėra pakankamai aiškaus ir nedviprasmiško reglamentavimo 2006 m. birželio 29 d. nutartis Nr. N16-765/2006, 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. N5-1629/2007).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įvertinus ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, akivaizdu, jog lošimus reglamentuojančiame specialiame įstatyme yra numatytas imperatyvus draudimas reklamuoti azartinius lošimus (tame tarpe ir lažybas), o kartu nurodomas išsamus ir baigtinis leidžiamos skelbti informacijos sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad ALĮ yra griežtai reglamentuojamos azartinių lošimų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygos ir tvarka, darytina išvada, jog įstatymų leidėjo nuomone, ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta leidžiama skelbti informacija yra pakankama siekiant informuoti vartotojus (2008 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. N444-628/2008).
Todėl, pagal minėtą nuostatą sprendžiant administracinės atsakomybės už su azartiniais lošimais susijusios informacijos paskelbimą vartotojams klausimą, būtina nustatyti, ar paskelbtoji informacija patenka į informacijos, kuriai netaikomas reklamos draudimas, kategoriją (2008 m. lapkričio 7 d. nutartis N-502-501/2008).
ALĮ 10 straipsnio 9 dalies esmė - drausti azartinių lošimų reklamą, todėl darytina išvada, kad minėto straipsnio pažeidimas būtų ir tuomet, jei būtų pateikiama ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leistina informacija, t. y. azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo ar automatų salonuose, tačiau ši leistina informacija būtų pateikiama tokia forma, priemonėmis ir būdais, kurie skatintų asmenis tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis azartinių lošimų paslauga. Priešingai aiškinant ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas ir leidžiant reklamuoti, pvz.: azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, organizuojamų azartinių lošimų rūšis (pvz.: „geriausia azartinius lošimus organizuojanti bendrovė „XXX“, „lažybos pats įdomiausias azartinis lošimas iš visų Lietuvoje leistinų azartinio lošimo rūšių“, „lošk tik lažybose“ ir panašiai), išeitų, kad galima skleisti informaciją, skatinančią naudoti azartinių lošimų paslaugas (toks ALĮ 10 straipsnio 9 dalies vertinimas reikštų aiškinimą ad absurdum ir paneigtų įstatymų leidėjo valią - drausti bet kokios informacijos, skatinančios lošti azartinius lošimus, skleidimą), o tai prieštarautų ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatos - drausti azartinių lošimų reklamą – esmei (LVAT 2007 m. balandžio 20 d. nutartis adm. byla Nr. N5 - 786/2007.
ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje iš esmės draudžiama naudoti leistiną informaciją tik reklamos tikslais, todėl teisingai ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad leidžiama ne ,,reklamuoti“, o ,,nurodyti“ ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leistiną informaciją.
ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje iš esmės draudžiama naudoti leistiną informaciją tik reklamos tikslais, todėl teisingai ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad leidžiama ne ,,reklamuoti“, o ,,nurodyti“ ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leistiną informaciją.
Priežiūros komisija mano, jog prekinis ženklas neturėtų būti tapatinamas su lošimų organizavimo vietos pavadinimu ar bendrovės pavadinimu, kadangi prekinis ženklas atlieka ne tas pačias funkcijas, kaip bendrovės pavadinimas: bendrovės pavadinimas - atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų; prekinis ženklas - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų, ar lošimų organizavimo vietos pavadinimas – atskirti konkrečiam lošimų organizatoriui priklausančias konkrečias lošimų organizavimo vietas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tai aiškiai nustatyta ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, kad „draudžiama reklamuoti azartinius lošimus“, tame tarpe ir azartinių lošimų organizavimo vietos ar bendrovės pavadinimus.
ALĮ 10 straipsnio 9 dalis iš esmės draudžiama naudoti leistiną informaciją tik reklamos tikslais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog prekių ženklas - ,,bet koks žymuo, kurio paskirtis -atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Toks ženklas, vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostata, negali būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad prekės (paslaugos) ženklas vienu metu atlieka prekės (paslaugos) kilmės nustatymo, prekės (paslaugos) kokybės nurodymo, investavimo ir reklamos funkcijas, nepriklausomai nuo jį naudojančio asmens valios ir tikslų. Reklaminė prekės (paslaugų) ženklo funkcija pasireiškia tuo, kad juo siekiama sudominti asmenis, atkreipti jų dėmesį, skatinti įsigyti prekę (paslaugą), taigi prekės ženklas kuriamas toks, kad būtų patrauklus potencialių vartotojų ratui savo išvaizda, forma, spalva ir kitais ypatumais. Todėl prekės ženklo pavaizdavimas tam tikroje, daugeliui žmonių matomoje vietoje, teismo nuomone, atkreipia žmonių dėmesį, skatina domėtis teikiamomis paslaugomis ir jomis naudotis (2008 m. gruodžio 31 d. nutartis adm. byla Nr. N -146 - 629/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriuo nustatyta, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš prašymo turinio, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, ginčija ne konkrečios įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, nagrinėjamu atvejų Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies, o tai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybių visumą, ir nepripažino vaizdo klipe skelbiamos informacijos, t. y. į bendrovei priklausantį prekės ženklą panašių rašytinių objektų bei užrašų „Antakalnio g. 37, Pamėnkalnio g. 38, Šeškinės g. 32“, pažeidžiančia Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 punktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. N-444-682/2008 yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar konkreti informacija laikytina reklama, būtina atsižvelgti į visumą reikšmingų aplinkybių, o ne vertinti atskirus elementus. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuomone, įvertinus aplinkybių visumą, teismas turėjo pripažinti vaizdo klipe nurodyta informaciją kaip lošimų namų reklamą, kuri yra draudžiama (AZĮ 10 str. 9 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Kadangi Valstybinė lošimų priežiūros komisija nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašo atnaujinti procesą teigdama, jog šioje administracinėje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškoje byloje priimtiems sprendimams ir pateikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ištraukas.
Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamos bylos ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos pagal visumą faktinių aplinkybių iš esmės skiriasi ir todėl jų vertinimas yra skirtingas. Be to kaip jau buvo minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar konkreti informacija laikytina reklama, būtina atsižvelgti į visumą reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyme minėtose bylose, kaip pvz.: Nr. N-444-628/2008, Nr. Nr.502-501/2008, Nr. N5-785/2007Nr. N-146-169/208, N3-535-07ir kt. bylos aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios: skiriasi nurodytos informacijos apie lošimų namus kiekis, informacijos pateikimo būdas.
Pažymėtina ir tai, kad vertinant Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymo pagrįstumą yra reikšminga nustatyti visumą argumentų, patvirtinančių, kad sprendžiant ginčą buvo nesivadovauta teismų praktika, suformuota nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima vadovautis atskiromis ištraukomis iš nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių. Būtina jas vertinti siejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamomis šioje byloje ir teisės aiškinimu konkrečiai situacijai. Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai aiškino Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 punktą ir pagrįstai padarė išvadą, kad vaizdo klipe skelbiama informacija, t. y. į bendrovei priklausantį prekės ženklą panašūs rašytiniai objektai bei užrašai „Antakalnio g. 37, Pamėnkalnio g. 38, Šeškinės g. 32“, nepažeidžia Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 punkto.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija įrodymų, kad yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme nenurodė ir nepateikė, todėl prašymas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad akivaizdžių įrodymų, kad buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, ar padarytas esminis materialinės teisės normos pažeidimas teismui nepateikta, o nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašyme nenurodė, todėl darytina išvada, jog prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymą.
Nutartis neskundžiama.