- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-1409-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 854 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę nuspręsta subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2001 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 18 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 10 d. nutartimi nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje – į BK 180 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje – į BK 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 8 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2000 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 14 d. Neatlikta bausmės dalis 2015 m. gegužės 26 d. – 2 metai 4 mėnesiai ir 18 dienų.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 854 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. B., konstatuodamas, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, dabartinė nusikalstamo elgesio rizika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis skunde pripažįsta, kad ankstesni teistumai ir nuteistojo elgesys yra reikšmingos aplinkybės, vertinant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau kartu turi būti atsižvelgiama ir į kitas, ne mažiau svarbias aplinkybes – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į darbą, rodomas pastangas keisti elgesį teigiama linkme. Anot V. B., visos šios aplinkybės sudaro pagrindą prognozuoti nuteistojo elgesį laisvėje, todėl jos negali būti ignoruojamos. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo nuomone, reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir probacijos paskirtimi. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadas bei paviršutiniškai ir formaliai vertino jo elgesį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumoje, o būtent, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo keletą specialybių, buvo skatintas, dalyvavo pataisos programų veikloje, siekė koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu. Be to, jis turi darbinių įgūdžių, nuostata į darbą teigiama, darbą supranta kaip privalumą, yra motyvuotas dirbti išėjęs iš pataisos namų. Teigia, kad civilinį ieškinį yra atlyginęs. Pažymi, kad santykiai su artimaisiais tvirti, turi suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis jau pasitaisė, naujų nusikaltimų nedarys ir bus pasiekti probacijos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Išnagrinėjus nuteistojo V. B. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.
Nuteistasis V. B. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šešis kartus paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą privalomą bausmės dalį. Kita vertus, šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nepaisant to, kad nuteistasis V. B. skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo vietoje, požiūris į darbą, rodomos pastangos keisti elgesį teigiama linkme ir kitos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis jau pasitaisė, naujų nusikaltimų nedarys ir bus pasiekti probacijos tikslai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis praeityje teistas keturis kartus, tame tarpe ir už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Pirmą kartą buvo teisiamas 25 metų amžiaus, jo daromiems nusikaltimams būdingas panašus modelis, atliekant nusikaltimus, už kuriuos nuteistas paskutinį kartą, buvo naudojamas fizinis smurtas, šaunamasis ginklas. Kita vertus, bausmės atlikimo metu jis taip pat nesielgė nepriekaištingai, t. y. nesilaikė vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią pareigą nuteistasis pažeidė net 19 kartų. Nors nuobaudos šiuo metu jau negalioja, toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vieną kartą jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau parodytas teismo pasitikėjimas nesustabdė jo nuo nusikaltimų darymo. Šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neleidžia V. B. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals ir jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, o priešingai, rodo, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.
Būtina pažymėti ir tai, kad atlikus V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, gautas vertinimo rezultatas yra 72 balai, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (b. l. 10). Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. išvadoje Nr. 54/04-183 teigiama, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra nusikaltimų, susijusių su finansinės naudos siekimu, todėl manytina, kad ne visuomet gebėdavo tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas. Taigi, pastovi darbo vieta yra būtina sąlyga, galinti užkirsti kelią pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, nors nuteistasis pabrėžia teigiamą požiūrį į darbą ir, atlikdamas bausmę, yra dirbęs šlifuotoju ir kompresorinės operatoriumi, tačiau šiuo metu nedirba. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, jog yra padengęs priteistą civilinį ieškinį, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra ir nuteistasis jų nepateikė. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad jam priteistų ieškinių suma sudaro 6158,23 eurus, tačiau nuteistasis ieškinių nemoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo argumentai dėl galimybių tinkamai tvarkyti savo pajamas, verčia abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, jog jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą net ir su intensyvia priežiūra, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 854 taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.