Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-18 · Civilinė byla Nr. 2A-294-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
2A-294-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12251-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
AAS “Gjensidige Baltic“
Atsakovas
UADB „Industrijos garantas“
Trečiasis asmuo
E. Č.
Kategorijos
  • 3.1Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinė byla Nr. 2A-294-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12251-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – E. Č.,

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 8 d. Vilniuje, Laisvės pr. ir J. Baltrušaičio g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ADB „RESO Europa“ draudėjui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „RESO Europa“ buvo reorganizuota ir jos teises bei pareigas perėmė ieškovas. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „Industrijos garantas“. Ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėjo 14 000, 00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas dėl draudimo išmokos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, tačiau jis patenkino ieškovo prašymą tik iš dalies ir sumokėjo ieškovui 8 655, 67 Lt, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 344, 33 Lt draudimo išmokos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovas prašė ieškinį atmesti ieškinio senaties pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos būdu įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką.

Nagrinėjamoje byloje pasikeitė abu subjektai: tiek kreditorius, tiek skolininkas ir jų vietoje dėl padarytų eismo įvykyje nuostolių atlyginimo pretenziją reiškė viena draudimo bendrovė kitai draudimo bendrovei. Aptariamu atveju civilinės atsakomybės draudimo sutartimis tiek nukentėjusysis, tiek žalą padaręs asmuo draudėsi nuo civilinės atsakomybės atsiradimo rizikos. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjo prievolę į atsakingą už žalą asmenį nulemia privalomojo transporto priemonių savininko ir valdytojo apdrausta civilinė atsakomybė, t. y. įvykus eismo įvykiui ir nustačius žalą, atsiranda galimybė reikšti pretenzijas šios rūšies draudimo sutartimis nustatyta tvarka ir sąlygomis. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Dėl to, kad subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovui, 2009 m. sausio 7 d. išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado subrogacijos teisė. Tuo tarpu ieškinio senatis prasidėjo 2008 m. spalio 9 d., t. y. kitą dieną po draudiminio įvykio. Draudimo bendrovė turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę. Ieškovas pareiškė ieškinį daugiau kaip po dviejų metų, t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, nes praleido įstatymu įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Teismas, vadovaudamasis CK 1. 125 straipsnio 7 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AAS “Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindė motyvais, kad ginčo situacijoje tarp transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo ir ieškovo, bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo ir atsakovo yra susiklostę draudimo sutartiniai santykiai, o transporto priemonių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus sieja jau ne sutartiniai, o iš delikto kylantys santykiai. Atitinkamai, įvykus subrogacijai, draudikus kaip ir transporto priemonių valdytojus sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o deliktiniai žalos atlyginimo santykiai, todėl turėtų būti taikomas ne vienerių metų, o trejų metų (LR CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties terminas. Tokia nuostata logiška, nes nei transporto priemonių valdytojai tarp savęs, nei draudikai tarp savęs nėra sudarę draudimo sutarčių, ieškinio dalykas nėra susijęs su draudimo sutarčių aiškinimu ar taikymu, atvirkščiai - ieškinys grindžiamas atsakovo draustos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline (deliktine) atsakomybe dėl eismo įvykio metu, kur jis pripažintas kaltu, kilusios žalos atlyginimo, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 1 metų ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą atsakovas UADB „Industrijos garantas“ nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė jį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė, kad ieškovas pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą asmens draudikui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, nes praleido įstatymu įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3- 382/2009, taip pat pasisakė apie ieškinio senaties taikymą ir nurodė, kad „Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 34 išaiškino, kad „Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ja negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje ieškovo UADB „ERGO Lietuva" v. J. K., bylos Nr. 3K-3- 352/2007)".

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Subrogacija - tai subjektų pasikeitimas prievolėje. Nagrinėjamoje byloje pasikeitė abu subjektai: tiek kreditorius, tiek skolininkas ir jų vietoje dėl padarytų eismo įvykyje nuostolių atlyginimo pretenziją reiškė viena draudimo bendrovė kitai draudimo bendrovei. Pasikeitimas įvyko atskirų draudimo sutarčių (ieškovo – transporto priemonių savanoriško draudimo sutarties, atsakovo – privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės sutarties) pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Šioje byloje draudėjo prievolę į atsakingą už žalą asmenį nulėmė privalomojo transporto priemonių savininko ir valdytojo apdrausta civilinė atsakomybė, t. y. įvykus eismo įvykiui ir nustačius žalą, atsirado galimybė reikšti pretenzijas šios rūšies draudimo sutartimis nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką. Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinė tvarka, kaip patenkinamas subrogacinis reikalavimas. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko.

Vadovaujantis nurodytais pagrindais teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad nagrinėjamu atveju bylos šalis- draudikus- sieja ne draudimo, o žalos atlyginimo santykiai, atmeta kaip neteisėtus. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinę teisės normą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius.