Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretysis asmuo AB „NORD/LB Lietuva“ Naujosios Vilnios skyrius, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas sutuoktinių bendrą turtą padalina sekančia tvarka. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į būtinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju būstu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. A. N., byla Nr. 3K-3-419/2006).

Pažymėtina, kad teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Kadangi visas turtas buvo įgytas santuokos metu ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog turtas buvo įsigytas ieškovės ar atsakovo asmeninės nuosavybės teise, t. y. kad šis turtas įsigytas už asmenines ieškovės ar atsakovo lėšas arba už lėšas, gautas realizavus asmeninį ieškovės ar atsakovo turtą, taip pat nesant įrodymų apie kito sutuoktinio išreikštą valią įgyti turtą asmenine kito sutuoktinio nuosavybės teise, teismas mano, jog visas ieškovės ir atsakovo turtas yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, jog tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Byloje nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena ieškovė, atsakovas bei visi jų keturi vaikai, tame tarpe - du nepilnamečiai, butas buvo įgytas santuokos metu už 2003-12-17 AB DNB NORD banke paimtą paskolą, kuri šiuo metu dar nėra išmokėta. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad paskolą moka atsakovas, taip pat jis moka ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komunalinius mokesčius, o pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., paskirtis yra sodo, o ne gyvenamoji. Taigi įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovė šiuo metu turi daugiau nei atsakovas interesų vienasmeniškai valdyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Svarbu tai, kad šalys yra darbingos, abi augina nepilnamečius vaikus, rūpinasi jais, taip pat ir pilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į abiejų vaikų poreikius turėti tinkamas gyvenimo sąlygas bei įvertinus šalių turtinę padėtį, piniginės prievolės pobūdį ir jos tolesnį vykdymą, darytina išvada, kad nėra pagrindo ir būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat nėra pagrindo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisti ieškovei, o atsakovui – pastatą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Pažymėtina, kad turto padalijimas natūra idealiosiomis dalimis nepažeistų nei šalių, nei jų vaikų teisių, nes, esant poreikiui, jie galėtų disponuoti šiuo turtu, tame tarpe - šį turtą perleisti abiem šalims naudingomis sąlygomis. Tuo tarpu ieškovei nesumokėjus įmokų AB DNB NORD bankui už suteiktą kreditą, į butą būtų nukreiptas išieškojimas, vykdytinas priverstine tvarka. Juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog jos gaunamos pajamos nėra stabilios ir pakankamos, o įmokos bankui šiuo metu nėra mokamos.

Taigi nutraukus santuoką, ieškovei ir atsakovui priteistina lygiomis dalimis po ½ dalį 103.24 kv. metrų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ½ dalį 0.0850 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir po ½ dalį sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Byloje nustatyta, jog santuokos metu, abiejų sutuoktinių P. Š. ir A. Š. vardu AB banke „NORD/LB Lietuva", su tikslu pirkti gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo paimtas 60 000 Lt kreditas (b.l. 30-34). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2018-05-25, kredito likutis - 15 000 Lt. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė, jog prievolę bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 03-674-199, prisiimtų asmeniškai. Kadangi ieškovė ir atsakovas kredito sutartį sudarė būdami santuokoje, prievolė grąžinti kreditą yra solidari abiem sutuoktiniams. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius nesutinka atsisakyti reikalavimo teisės nei vieno sutuoktinio atžvilgiu, o ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą minėtą prievolę pripažinti asmenine jos prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms šalių prievolė AB DNB NORD bankui pagal kredito sutartį Nr. 03-674-199 pripažintina solidaria.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog santuokos metu atsakovo P. Š. vardu, šalys įgijo automobilį FORD SIERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekabą, valstybinis Nr. VT 149, automobilį CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės A. Š. vardu automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-29, b.l. 200-201). Taip pat nustatyta, jog santuokos metu atsakovo P. Š. vardu įgytas automobilis FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra išregistruoti (b.l. 199). Tokiu būdu, nesant šalių nuosavybės teisei į automobilius FORD SIERRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jo padalinimo klausimai nesprendžiami.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn ir sutiko, jog automobilis CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas atsakovo nuosavybėn. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog automobilis FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovės nuosavybėn, o automobilį CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė pripažinti jo nuosavybe. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalys nepateikė teismui įrodymų apie automobilio priekabos, valstybinis Nr. VT 149, automobilių CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą ekspertizę jų vertei nustatyti. Tačiau minėtų automobilių įvertinimo vidutinė rinkos vertė www.autoplius.lt duomenimis yra tokia: automobilio priekabos, valstybinis Nr. VT 149, vidutinė rinkos vertė 500 Lt, automobilio CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 000 Lt, automobilio VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 600 Lt bei automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 Lt. Bendra automobilio priekabos ir automobilių vidutinė rinkos vertė – 22 100 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ieškovės vardu, juo ieškovė naudojasi ir šį automobilį ieškovė, sutinkant atsakovui, prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobiliu CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas, kuris išmokėjo už automobilį lizingo įmokas, automobilis yra registruotas jo nuosavybėn ir pageidavo, jog jis būtų priteistas jam. Ieškovė su tokiu atsakovo prašymu sutiko. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo vardu yra įregistruota automobilio priekaba, valstybinis Nr. VT 149 ir automobilis VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog ginčo dėl automobilių padalinimo nėra, teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo vardu registruoti automobiliai atitinka jų norą šiuos automobilis turėti savo vardu bei jais disponuoti, o dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais, todėl teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog kiekvieno sutuoktinio prašomo palikti turtą jo asmeninės nuosavybės teise vertė skiriasi, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalina sekančiu būdu: A. Š. vardu įgytą automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti A. Š., o atsakovo P. Š. vardu įgytus automobilio priekabą, valstybinis Nr. VT 149, automobilį CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti P. Š..

Ieškovės prašymas priteisti jai už santuokos metu įgytą automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovo gautą 2 604 Lt draudimo išmoką, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant kartu, automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.), 2 604 Lt draudimo išmoka už automobilį atsakovui išmokėta sutuoktiniams gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, išlaikant vaikus ir butą, mokant už butą paskolą. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas draudimo išmoką panaudojo tik savo poreikių tenkinimui, nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2 604 Lt dydžio draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta 2011-08-17 (b.l. 141), o po 5 dienų, t.y. 2011-08-22, ieškovės vardu buvo įgytas automobilis FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 201). Šiuo automobiliu ieškovė naudojasi, prašė priteisti jos naudai, ir jis teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei.

Nustatyta, jog santuokos metu 1993 m. vasario 18 d. šalims gimė dukra Saulė, 1994 metų vasario 25 diena - sūnus Karolis, o 2008 metų spalio 16 dieną- sūnūs Ugnius ir Džiugas (b.l. 17-19). Teismo sprendimo priėmimo dieną sutuoktinių dukra Saulė bei sūnus Karolis jau buvo sulaukę pilnametystės, todėl jų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų bei išlaikymo jiems priteisimo klausimų tesimas nesprendžia.

Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų Ugniaus ir D. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su vaikais, jais rūpinasi, augina, išlaiko. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaikų Ugniaus ir D. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove A. Š. (CK 3.174 str.).

Ginčo dėl tėvo bendravimo su vaikais nėra, todėl atskira bendravimo tvarka nenustatoma (LR CK 3.175 str.). Šalims neprašant nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, vaikai auklėjami ir auginami bendru tėvų sutarimu.

CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, priteistino išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.198 str. 1 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Byloje nustatyta, jog ieškovė su vaikais gyvena 4-ių kambarių bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 71-73). Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos sudaro 2000 Lt. Šalių dukra Saulė ir sūnus Karolis yra pilnamečiai, o sūnūs U. ir D. Š. mažamečiai, lanko lopšelį - darželį „Liepsnelė“, specialių poreikių neturi, papildomų būrelių nelanko, lopšelio darželio mėnesinis mokestis – 400 Lt (b.l. 72-73). Tuo tarpu atsakovas nedirba, tačiau turi neoficialių pajamų, kurios sudaro apie 2000 Lt per mėnesį. Atsakovas gyvena kartu su ieškove ir vaikais tame pačiame bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas neprieštaravo dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Taigi, įvertinus įrodymus, apibūdinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalių parodymus duotus teismo posėdžio metu, teismas mano, kad nepilnamečių U. ir D. Š. tėvų turtinė padėtis yra panaši. Tokiu būdu vaikų būtiniems poreikiams patenkinti teismas priteisia iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį (CK 3.198 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog 2011-12-13 nutartimi teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Remiantis CPK 282 str., sprendimo dalis dėl išlaikymo nukreipiama vykdyti skubiai.

Ieškovė išlaikymo sau ar kompensacijos nereikalavo, todėl sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje nesprendžiami (CK 3.72 str.).

Ieškovės prašymu, atsakovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė „Š“ (CK 3.69 str.).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 str. pagrindu.

Pateikdama teismui ieškinį ieškovė sumokėjo 700 Lt dydžio žyminį mokestį, o likusią 4 360 Lt žyminio mokesčio dalį teismas atidėjo 2011-07-25 nutartimi iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka tarp sutuoktinių nutraukta dėl abiejų kaltės bei į tai, jog teismas nekilnojamąjį šalių turtą padalino lygiomis dalimis, o kilnojamąjį turtą - natūra, iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteistinos, tačiau iš ieškovės priteistina valstybei likusi atidėta iki teismo sprendimo priėmimo 1 830 Lt žyminio mokesčio sumos dalis, tuo tarpu iš atsakovo valstybei priteistina likusi atidėta 2 530 Lt dydžio žyminio mokesčio sumos dalis.

Pripažinus abi šalis kaltas dėl santuokos iširimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama pusė jos patirtų 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 1 400 Lt (CPK 93, 98 str.).

Taip pat, iš atsakovo priteistinas 288 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo valstybės naudai, kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Be to, iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteistinos 51,35 Lt pašto išlaidos (CPK 88, 93, 96 str.) lygiomis dalimis, t.y. po 26 Lt iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 307 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir P. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1991 m. gegužės 16 d., Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 1596, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Š. palikti santuokinę pavardę „Š“.

Santuokoje įgytą registruojamą nekilnojamąjį turtą padalinti taip:

ieškovei A. Š. ir atsakovui P. Š. lygiomis dalimis priteisti po ½ dalį 103.24 kv. metrų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį 0.0850 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokoje įgytą registruojamą kilnojamąjį turtą padalinti taip:

automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WF0AXXGCAAVB54114, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei A. Š., automobilio priekabą AP 0,3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas 3149, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui P. Š.,automobilį CHEVROLET Lacetti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas KL1NF487J7K584789, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui P. Š.,automobilį VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WVWZZZ1GZKW105874, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui P. Š..

Nustatyti, kad santuokoje ieškovės A. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) pagal Kreditavimo sutartį Nr. 03-674-199, AB DNB bankui solidariai įgyta prievolė šalims lieka solidari.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) gim.: 2008m., ir D. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) gim.: 2008 m., gyvenamąją vietą su motina A. Š..

Priteisti iš atsakovo P. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnamečiams sūnums U. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) gim.: 2008 m., ir D. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) gim.: 2008 m., išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400 Lt (keturis šimtus Lt) iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Vaikams priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų motiną A. Š..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. Š. į valstybės biudžetą 1 830 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo P. Š. į valstybės biudžetą 2 818 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo P. Š. ieškovės A. Š. naudai 1 400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. Š. ir P. Š. 51,35 Lt (penkiasdešimt vieną Lt 35 ct) lygiomis dalimis pašto išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. po 26 Lt iš kiekvieno.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.