Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str. už tai, kad ji 2016 m. gegužės 19 d., 01.15 val., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad namuose ją smaugia vyras A. S., apklausiama kaip liudytoja, J. S., siekdama išvengti atsakomybės savo vyrui dėl jos smaugimo, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad vyras jos nesmaugė. Tokį patį paaiškinimą J. S. pateikė 2016 m. birželio 2 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo. 2016 m. birželio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9-473-633/2016, J. S. nurodė, kad, konflikto metu, ją vyras A. S. tikrai smaugė, todėl po konflikto susitaikius, ji davė melagingus parodymus apklausose, norėdama išvengti, jog sutuoktinis būtų baudžiamas ar net teisiamas. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė, pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-08-16 nutarimą ir švelninti jai paskirtą nuobaudą, paskiriant jai įspėjimą arba viešuosius darbus. Skunde nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kalta prisipažino. Kadangi augina keturis vaikus, kurie lanko mokyklą, jai brangiai kainuoja vaikų išlaikymas, išleidimas į mokyklą, būsto išlaikymas, be to, ji yra paėmusi paskolą vaikų akiniams nupirkti. Pareiškėjos teigimu, ji gauna per mėnesį viso 361 eurus, vyras alimentų nemoka, todėl ji nepajėgs sumokėti jai paskirtos 350 Eur piniginės baudos. Atsiliepimu į J. S. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas prašė, palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. S. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 178² d. Ginčo dėl paties pažeidimų fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl J. S. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniu skundu keliamas bausmės individualizavimo klausimas, pareiškėja prašo švelninti jai paskirtą nuobaudą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad teismas, skirdamas J. S. administracinę nuobaudą už jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pareiškėjos įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad nuoširdžiai gailisi ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir J. S. už jos įvykdyto teisės pažeidimo padarymą skyrė artimą minimaliai ATPK 187² str. sankcijoje numatytą baudą. Apeliaciniame pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad turtinė padėtis yra sunki, ji gauna nedideles pajamas (nors tai nepatvirtinta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais), augina keturis mokyklinio amžiaus vaikus, kurių pareiškėjos teigimu vyras nepadeda išlaikyti, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti apeliantės teisinę padėtį. Tačiau visos minėtos aplinkybės yra reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. sankcijos ribose. Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo bei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste manytina, kad analizuojamu atveju apylinkės teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų, tačiau nepakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai J. S. skyrė griežtesnę nuobaudą nei ATPK 187² str. sankcijoje numatyta minimali. Iš bylos duomenų matyti, jog J. S. administracinio teisės pažeidimo byla, pirmosios instancijos teisme, buvo išnagrinėta pačiai pažeidėjai dalyvaujant, J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodydama, kad savo veiksmus vertina blogai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino lengvinančia J. S. atsakomybę. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad J. S. augina keturis mokyklinio amžiaus vaikus 2007-08-28 gimusią G. A., 2006-02-13 gimusius dvynius A. ir L. A., 2001-08-22 gimusią K. K. (b. l. 34 – 37), kurių pareiškėjos teigimu vyras nepadeda išlaikyti. Atsižvelgtina ir į tai, jog duomenų apie J. S. anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus ir galiojančias administracines nuobaudas, byloje nėra. Įvertinus šių aplinkybių visumą, paskirtos piniginės baudos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad skundžiamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu J. S. paskirta administracinė nuobauda – 350 eurų bauda yra neproporcinga ir per griežta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pažeidėjos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad jos sudaro pakankamą pagrindą J. S. skirti minimalią nuobaudą numatytą ATPK 178² str. sankcijoje ir pakeisti nutarimą sumažinant jai paskirtą piniginę baudą iki 289 Eur. Teismo įsitikinimu paskirta minimali, numatyta ATPK 178² str. sankcijoje nuobauda, bus pakankamai griežta, leisianti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą pakeisti ir J. S. už ATPK 178² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudos.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.