Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-81/2010

2010 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam L. Ž., gynėjui advokatui Žilvinui Mišeikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo L. Ž. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 24 str. 5 d., 6 d. 178 str. 1 d., padarymą bausme 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė iš dalies pridėta prie neatliktos Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. Ž., A. M., A. G., tačiau jų atžvilgiu apeliacine tvarka nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

L. Ž. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 5 d., 6 d. 178 str. 1 d., padarymą todėl, kad sukurstė ir padėjo įvykdyti svetimo turto grobimą, tai yra, jis 2009 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įkalbėjo savo sūnų R. Ž. surasti ir pavogti grėblį - vartytuvą „Dobilas“, pažadėdamas už tai atlygį bei realizuoti pagrobtą daiktą, ir 2009 m. birželio mėn. iš 13 d. į 14 d. naktį R. Ž. ir A. M. iš R. E. sodybos pagrobus grėblį - vartytuvą „Dobilas-3“, 4000 Lt vertės, nurodė jį paslėpti sodyboje pas A. G., ir 2009 m. birželio 15 d. pats realizavo pagrobtą turtą – vartytuvą - grėblį „Dobilas-3“ parduodamas J. L. už 2200 Lt, tuo padarydamas R. E. 4000 Lt turtinę žalą.

Paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes neatitinka padarytos veikos pavojingumo, jo asmenybės. Teismas be pagrindo netaikė LR BK 62 str. nuostatų, nes turtinė žala nepadaryta (atlyginta), jis materialiai išlaiko neįgalią sugyventinę, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo veikos darymo metu buvo antraeilis – kurstytojas. Bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius LR BK 54 str. 3 d. ar LR BK 62 str. 2 d. nuostatas ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2009 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas J. L. iš pateiktų nuotraukų neatpažino asmens, kuris kartu su A. G. 2009 m. birželio 15 d. jam siūlė pirkti grėblį - vartytuvą „Dobilas“. Kitame 2009 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole liudytojas A. S. taip pat neatpažino nei vieno asmens, kuris kartu su A. G. 2009 m. birželio 15 d. jam siūlė pirkti grėblį - vartytuvą „Dobilas“. Šie įrodymai kelia abejones dėl jo kaltumo.

R. Ž. yra jo sūnus, todėl R. Ž. turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, tačiau su šia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinta teise jis nebuvo supažindintas, todėl bet kokie R. Ž. parodymai prieš jį neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Sūnus R. Ž. negali būti verčiamas duoti parodymus prieš tėvą, jis teisme paaiškino, jog nuoširdų prisipažinimą rašė pats, tačiau diktuojant teisėsaugos pareigūnui.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo L. Ž. kaltė įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija visiškai sutinka. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, tame tarpe liudytojų parodymai, pagrindžiantys nuteistojo kaltę, vertintini ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma. Įrodymų, kad L. Ž. sukurstė ir padėjo įvykdyti svetimo turto grobimą, pakanka, jie išanalizuoti teismo nuosprendyje. Teismas įrodinėdamas nuteistojo L. Ž. kaltę pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu. R. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui atitinka jo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu, jo paties surašytą nuoširdų prisipažinimą. Ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti parodymai yra nuoseklūs, papildantys vienas kitą, todėl teismui jais abejoti nebuvo jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. Ž. pakeitė savo parodymus tėvo L. Ž. naudai, jie neatitiko parodymų kitų nuteistųjų, liudytojų Juozo ir A. L. parodymams ir nustatytoms faktinėms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. L. Ž. kaltę patvirtina ir 2009-06-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2009-06-29 apžiūros protokolas, 2009-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kiti byloje ištirti įrodymai. Visų įrodymų analizė patvirtina, kad L. Ž. įkalbėjo savo sūnų R. Ž. už atlygį surasti ir pavogti grėblį - vartytuvą „Dobilas“, nurodė jį paslėpti sodyboje pas A. G., už tai sūnui R. Ž. ir kitam bendravykdytojui A. M. sumokėjo, pats realizavo pagrobtą turtą – vartytuvą - grėblį „Dobilas-3“ parduodamas J. L.. Įrodymų visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. Ž. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24str.5,6d. 178str.1d.

Nuteistasis L. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad R. Ž. yra jo sūnus, jam nebuvo išaiškinta teisė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 82 str. 2 d., atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, todėl bet kokie R. Ž. parodymai prieš jį negali būti pripažinti įrodymais. Šis apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, nes tiek R. Ž. tiek L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami kaip įtariamieji, o teisme kaip kaltinamieji. R. Ž. liudytoju apklaustas nebuvo. Įtariamojo apklausos metu duotų parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir veikoje dalyvavusius asmenis negalima traktuoti kaip liudijimu prieš šeimos narį. Be to, L. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą veiką, nustatyta ne vien R. Ž. parodymais, bet nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde L. Ž. nurodo, kad 2009 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad liudytojai J. L. ir A. S. neatpažino jo, kaip asmens kartu su A. G. siūliusio pirkti grėblį - vartytuvą „Dobilas“. Šie įrodymai , jo manymu, kelia abejones dėl kaltės. Teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi esant kitų, aukščiau nurodytų, L. Ž. kaltės įrodymų, minimi asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai nepaneigia nuteistojo kaltės. Be to, 2009-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad A. L. atpažino L. Ž. kaip asmenį, atėjusį kartu su A. G. ir jai siūliusį pirkti grėblį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes neatitinka padarytos veikos pavojingumo, jo asmenybės. Bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius LR BK 54 str. 3 d. ar LR BK 62 str. 2 d. nuostatas ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas, nes nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 5 d., 6 d. 178 str. 1 d., padarymą paskirta sankcijoje numatyta 70 parų arešto bausmės yra pakankamai švelni. Paskirtoji arešto bausmė atitinka nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę/ teistas 5 kartus, ir už analogiškas veikas, iš teistumų nedaro reikiamų teigiamų išvadų / ir nepažeidžia teisingumo principo. Arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, ji nėra laisvės atėmimo bausmė. Pažymima, kad L. Ž. 2008-06-05 nuosprendžiu buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą teismas atidėjo. Šiuo skundžiamu 2010-03-05 nuosprendžiu jis nuteistas už recidyvinį nusikaltimą, kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. L. Ž. galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė bausmių bendrinimas, todėl taikyti LR BK 54 str. 3 d. ar LR BK 62 str. 2 d. nuostatas nėra jokio pagrindo. Teismas nuosprendyje pagrįstai motyvavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinių argumentų ir pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.