Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – motinai, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 20 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.35 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė savo šeimos nariui – motinai L. P., vieną smūgį į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą ir, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, potrauminį minkštųjų audinių komponentą dešinėje kaktinėje srityje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2024 m. lapkričio 21 d. įtariamuoju apklaustas T. P. parodė, kad šiuo metu negali išsakyti savo kažkokios pozicijos. Šiuo metu yra labai pasimetęs, nori ateiti ir duos išsamius parodymus, naktis areštinėje, ir tėvo laidotuvės, šiuo metu yra organizuojamos, yra pasimetęs ir sumišęs, nežino ką sakyti. Jo mintys visai ne apie šį įvykį. Butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai L. P.. Bute gyveno tėvas, mama ir jis (el. b. t. 1, b. l. 77-79).

2025 m. sausio 13 d. papildomai įtariamuoju apklaustas T. P. savo kaltę visiškai pripažino, dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė jo tėvas A. P.. Jis labai nusiminė ir nusprendė dėl to išgerti. Kadangi vienas negeria, pasikvietė į svečius savo pažįstamą K.. Jie svetainėje su K. gėrė degtinę, turėjo 1 l talpos butelį. Grįžus mamai, jai labai nepatiko, kad jis vartojo alkoholį. Mama jam liepė išprašyti K. iš jų namo ir eiti miegoti, kadangi jau buvo pakankamai girtas. Pradėjo pyktis su mama, jis norėjo kad ji išeitų iš kambario ir nustotų bambėti. To momento detalių, kai sudavė mamai į galvą, jis nepamena. Prisimena, kad mosikavo rankomis ir bandė mamą išstumti iš kambario. Po to ji aiktelėjo, apsisuko ir išėjo į savo kambarį, o jie su K. užmigo. Prabudo jis nuo to, kad kažkas skambina ir daužosi į buto duris. Tingėjo eiti atidarinėti durų, tačiau po kokių 20 minučių jas atidarė. Į butą įbėgo policijos pareigūnai, paguldė jį ant grindų, uždėjo antrankius ir iš buto ištempė į laiptinę, vėliau buvo išvežtas į areštinę. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi. Buvo nuvykęs pas savo mamą į slaugos namus, jos nuoširdžiai atsiprašė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu jis darbinasi, todėl jam labiausiai tiktų laisvės apribojimas (el. b. t. 1, b. l. 90-93).

2024 m. lapkričio 20 d. 14.31 val. registruotas pranešimas apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį: Prie pranešėjos atėjo iš matymo pažįstama moteris L. S., teigia, kad ją sumušė sūnaus draugas. Moteris lauks prie namo, Moteris (duomenys neskelbtini), sumušta, guzas ant galvos. Info AVPK, GM (el. b. t. 1, b. l. 1-7).

2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo J. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo informuojama, kad 2024 m. lapkričio 20 d. apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu L. P. sūnus T. P. būdamas neblaivus vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį. Savo veiksmais T. P. sukėlė jai fizinį skausmą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. t. 1, b. l. 8-17).

2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto P. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo informuojama, kad paklausus nukentėjusiosios, kuri teigė, kad buvo namuose, kai sukonfliktavo su savo neblaiviu sūnumi, dėl ko sūnus T. P. vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį smilkinį, labai skaudėjo. Moteris labai išsigandusi, bei bijo, kad asmuo gali sumušti ją (el. b. t. 1, b. l. 18-21).

2025 m. sausio 8 d. nukentėjusioji L. P. parodė, kad dėl 2024 m. lapkričio mėnesio įvykio ji nieko papasakoti negali, nes, kaip ir sakė, neatsimena. Pamena, kad turėjo nueiti pas gydytoją ir paimti vyro dantų nuotraukas. Kažkur netoli perėjos, kuri yra prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji nukrito ir nusibrozdino kelius. Nepažįstamas vyriškis jai padėjo atsikelti ir palydėjo iki laiptinės. Ji neatsimena, kad jos sūnus T. P. būtų prieš ją smurtavęs ar ją mušęs, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Ji turi sveikatos problemų gydosi ligoninėje (el. b. t. 1, b. l. 173-176)

Neblaivumo patikrinimo kvite nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 20 d., 15.43 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129 T. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,35 prom. neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 23).

2024 m. lapkričio 26 d. patikrinimo sertifikate Nr. 2195896 nurodoma, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. vasario 23 d. (el. b. t. 1, b. l. 22).

Gautas atsakymas į paklausimą iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad P. L. gydosi (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. lapkričio 26 d. Hospitalizuota su diagnoze: Kitos patikslintos (duomenys neskelbtini) ligos. 2024 m. lapkričio 20 d. pacientė kreipėsi į RVUL dėl dešiniojo antakio srities traumos. Atlikus visą tyrimų planą diagnozuotas S 00.85 Kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Rekomenduotas ambulatorinis stebėjimas.

2025-01-23 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC pateikto pagalbos skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 37062233887, skambu io prad ia_2024-11-20 14_26_21)“, kurio trukmė 3 min. 29 sek. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC ir moters. Pokalbyje girdima: Moteris: Žodžiu, esu prie namų. Prie manęs priėjo iš matymo pažįstama moteris – kaimynė, sumušta. Paprašė iškviesti pagalbą, nes labai didelis guzas žinokit ant. Ir namuose... BPC: O žinot kas sumušė? Moteris: Jinai žino. Sakė sūnus atsivedė kažkokių ten žmonių ir sakė jie dar yra tenai. Jinai negali kaip ir įeit į namus. Moteris: Bet žinokit, guzas tai kaip obuolys, jo, ir žinokit skauda sakė koją jai. Nes matot, aš labai nu kaip, matau ką vizualiai matau. BPC: Mhm. Moteris: Žinokit, labai didelis, iš karto su mėlyne virš, grynai virš akies, prie smilkinio. BPC: Gerai, supratau, tvarkoj. Tada informuosiu pareigūnus, pasakykit, kad lauktų prie namo (el. b. t. 1, b. l. 200, t. 2, b. l. 1-3).

2024 m. gruodžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4153/2024 (01) nurodyta, kad L. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio antakio srityje, potrauminis minkštųjų audinių komponentas dešinėje kaktinėje srityje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. t. 1, b. l. 162-164).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį sukelia jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. Ši nusikalstamos veikos sudėtis numato vieną kvalifikuojantį požymį – nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra veiką padariusio asmens šeimos narys ar artimas giminaitis. BK 140 straipsnio sudėčių saugoma vertybė (objektas) – kūno neliečiamumas ir (ar) sveikata. Iš BK 140 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas alternatyviais būdais – mušant ar smurtaujant. Įstatymas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais turi būti mušama ar smurtaujama, tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad mušimas ar smurtavimas suprantamas kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis, mechaninis, cheminis ar kitoks poveikis žmogaus kūnui. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra materialioji, todėl norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti šiame straipsnyje nurodytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą ar trumpalaikį susargdinimą. Kartu reikia nustatyti priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimą. Kaltės požymis BK 140 straipsnio sudėtyse pasireiškia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 140 straipsnį ir tada kai suvokia pavojingą veikos pobūdį, numato padarinius, tačiau jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, t. y. yra abejingas padarinių atsiradimui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: ikiteisminiame tyrime T. P. duotais parodymais, nukentėjusiosios L. P. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei jo apžiūros protokolu, specialisto išvada G 4153/2024 (01); neblaivumo patikrinimo kvitu, konstatuoja, kad T. P. įvykdė nusikaltimą prokurorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje įrodyta, kad T. P. 2024 m. lapkričio 20 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.35 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė savo šeimos nariui – motinai L. P., vieną smūgį į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą ir, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, potrauminį minkštųjų audinių komponentą dešinėje kaktinėje srityje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nustatytos aplinkybės, taip pat paties T. P. parodymai, patvirtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą jis įvykdė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo parodymai liudija, kad jis suvokė padarytos veikos pavojingumą nukentėjusiosios (savo motinos) sveikatai ir numatė, kad savo neteisėtais veiksmais sukels jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamojo T. P. veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų kaltinamajam T. P. turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. 2025 m. sausio 23 d. kaltinamasis informuotas apie galimybę užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigi baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 4-6); siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (el. b. t. 2, b. l. 9-12). Apklausta 2025 m. sausio 8 d. nukentėjusioji L. P. parodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Apie prokurorės sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji informuota (el. b. t. 2, b. l. 17-18). Bylos duomenimis, prieštaravimų dėl šio sprendimo negauta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas nustatė, kad T. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai – smurtavo prieš savo motiną. BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį realizavo tiesiogine tyčia, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ir laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis T. P. anksčiau teistas, tačiau teistumas už 2002 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246¹ straipsnio 1 dalyje, išnyko(el. b. t. 1, b. l. 55-58). Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai rodo, kad T. P. daug kartų baustas administracine tvarka, 9 iš 52 nuobaudų galiojančios, pagrinde už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, smulkias vagystes, nesilaikymą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytų sąlygų (el. t. 1, b. l. 24-30, LITEKO duomenys). SODROS išrašo duomenimis, T. P. nuo 2024 m. sausio 22 d. (su pertraukomis) iki 2024 m. rugsėjo 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu neturi darbo (el. b. t. 1, b. l. 51-54), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos T. P. prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Aukščiau aptartos aplinkybės liudija apie tai, kad T. P. nėra linkęs sistemingai pažeisti įstatymo saugomų vertybių, todėl teismas yra linkęs vertinti padarytą nusikaltimą, kaip atsitiktinio pobūdžio. Bylos medžiagos duomenimis, T. P. šiuo metu neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Nustatytos įvykio aplinkybės parodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį, smurtauta artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad 9 mėnesių trukmės laisvės bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Tuo pačiu, pastebėtina, nors prokurorė pareiškimu neprašo skirti antrojo įpareigojimo, vis dėlto, įvertinus tai, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka dėl administracinių nusižengimų, susijusiu su alkoholio vartojimu viešose vietose, vertintina, jog šio įpareigojimo paskyrimas padės užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, neabejotinai turint teigiamos įtakos T. P. elgesiui ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam T. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 6 mėnesių laisvės apribojimo. Be to, kaltinamajam T. P. į paskirtos bausmės terminą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaitoma laikinajame sulaikyme išbūta diena (nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 15.15 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 13.36 val.), prilyginant jas įvykdytoms 3 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime civiliniu ieškovu pripažinta (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 22-23) pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo patirtų išlaidų atlyginimo (el. b. t. 2, b. l. 24-27). 2025 m. sausio 21 d. gautas civilinio ieškovo pranešimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog T. P. (duomenys neskelbtini) biudžetui padarytą turtinę žalą atlygino, taip pat pažymėjo, jog civiliniam ieškovui yra žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (el. b. t. 2, b. l. 30-32).

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta turtinė žala yra atlyginta, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio 131,45 EUR sumai ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį T. P. bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį T. P. bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaityti į paskirtos bausmės terminą 1 (vieną) dieną, išbūtą laikinajame sulaikyme 2024 m. lapkričio 20 d. 15.15 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 13.36 val.), prilyginant jas įvykdytoms 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio 131,45 EUR sumai ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nutraukti.

Išaiškinti T. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.